Kanadoje mokslininkai aptiko itin gerai išlikusių, maždaug 567 mln. metų senumo fosilijų rinkinį, kuris gali pakeisti tai, ką žinome apie ankstyvą gyvūnų evoliuciją. Tyrėjai skelbia, kad radiniai gali rodyti, jog judėjimas ir lytinis dauginimasis atsirado anksčiau, nei iki šiol leido spręsti fosilijų įrašas.
Rezultatai paskelbti žurnale „Science Advances“. Tai Ediakaro periodui priskiriami organizmai, gyvenę dar iki vadinamosios kambro sprogimo fazės, kai per palyginti trumpą geologinį laiką išplito dauguma šiandieninių gyvūnų grupių.
Kodėl šis radinys toks svarbus
Ediakaro organizmų fosilijos aptinkamos retai, nes daugelis jų turėjo minkštus kūnus ir prastai fosilizavosi. Dėl to kiekviena nauja radimvietė, kurioje išlieka aiškūs įspaudai ir struktūros, leidžia tikslinti, kada ir kaip formavosi sudėtingesnės gyvybės bruožai.
Kanados radimvietėje surinkta daugiau nei šimtas pavyzdžių, atstovaujančių įvairiai bendrijai. Toks „momentinis“ ekosistemos vaizdas padeda ne tik identifikuoti atskiras rūšis, bet ir suprasti, kaip jos galėjo sąveikauti tarpusavyje.
Judėjimas, lytinis dauginimasis ir ankstyvi gyvūnai
Tarp aptiktų fosilijų minimi keli plačiai Ediakaro laikotarpiui siejami organizmai. Pavyzdžiui, Dickinsonia dažnai laikoma vienu seniausių gyvūnų tipo organizmų kandidatų, siejamų su gebėjimu judėti dugnu ir ieškoti maisto.
Kitas svarbus radinys siejamas su Funisia, kuri literatūroje minima kaip ankstyvas įrodymas, kad kai kurie organizmai galėjo daugintis lytiniu būdu, išskirdami lytines ląsteles į vandenį. Taip pat išskiriama Kimberella, neretai interpretuojama kaip ankstyvas dvišalės simetrijos gyvūnų giminaitis, o dvišalė simetrija šiandien būdinga didžiajai daliai gyvūnų rūšių.
Esminė naujiena yra datavimas: anksčiau manyta, kad panašios bendrijos paplito maždaug 559–550 mln. metų laikotarpiu, tačiau šie pavyzdžiai datuojami apie 567 mln. metų. Tai reikštų, kad dalis sudėtingesnio gyvūniško gyvenimo bruožų galėjo atsirasti 5–10 mln. metų anksčiau, nei manyta.
Netikėta gyvenamoji aplinka
Ne mažiau svarbus ir kontekstas, kuriame šie organizmai gyveno. Uolienų analizė rodo, kad bendrija galėjo klestėti santykinai gilesnėse jūrinėse aplinkose, o ne vien sekliose pakrantėse, kaip ilgą laiką dažnai buvo įsivaizduojama.
Tyrėjų vertinimu, stabilesnės sąlygos didesniame gylyje galėjo sudaryti palankesnę nišą ankstyviems sudėtingesniems organizmams, o vėliau jie galėjo išplisti į seklumas. Tokia seka keistų nusistovėjusį pasakojimą, kodėl ryškesni gyvūnų pėdsakai fosilijų įraše dažniau siejami su vėlesniais laikotarpiais.
Mokslininkai pabrėžia, kad Ediakaro fosilijų interpretacijos dažnai kelia diskusijų, nes organizmų sandara ir giminystės ryšiai ne visada aiškūs. Vis dėlto naujas, gausus ir gerai datuotas rinkinys suteikia daugiau duomenų tikslinti ankstyvos gyvūnų evoliucijos laikrodį ir geriau suprasti, kada Žemėje pradėjo ryškėti sudėtingesnio gyvenimo bruožai.