Tag: Didelio našumo skaičiavimai

  • DI šuolis Mėnulyje: „HPE Spaceborne Computer-4“ ruošiamas NASA misijai pietų ašigalyje

    DI šuolis Mėnulyje: „HPE Spaceborne Computer-4“ ruošiamas NASA misijai pietų ašigalyje

    Didelio našumo skaičiavimai ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne tik Žemės, bet ir kosminių misijų įrankiu. Technologijų bendrovė „HPE“ pristatė „Spaceborne Computer-4“ modulį, kuris turėtų padėti vykdyti DI ir našumo testus Mėnulio paviršiuje.

    Pasak bendrovės, „HPE Spaceborne Computer-4“ kuriamas darbui ekstremaliose kosmoso sąlygose, kur svarbiausi veiksniai yra energijos taupymas, autonomiškumas ir patikimumas. Planuojama, kad sistema prisidės prie pirmųjų didelio našumo skaičiavimo ir DI bandymų Mėnulyje, orientuojantis į pietų ašigalio regioną.

    Kam Mėnulyje reikalingas DI?

    DI kosmose pirmiausia siejamas su gebėjimu apdoroti duomenis vietoje, nelaukiant ryšio langų ir neapkraunant ryšio kanalų. Tai aktualu analizuojant vaizdus, navigacijos duomenis, prietaisų telemetriją ar aplinkos parametrus, kai sprendimus reikia priimti greitai.

    Mėnulio pietų ašigalis laikomas strategiškai svarbia kryptimi dėl reljefo ir potencialių vandens ledo sankaupų šešėliuotuose krateriuose. Tokiose vietovėse misijoms tenka susidurti su ryškiais temperatūrų svyravimais ir sudėtingu apšvietimu, todėl vietinis duomenų apdorojimas ir automatinis situacijos vertinimas tampa ypač reikšmingas.

    Kas žinoma apie „Spaceborne Computer-4“?

    „HPE“ nurodo, kad tai lengvas, autonominis ir beventilatorinis skaičiavimo modulis, pritaikytas atšiaurioms sąlygoms. Sistema komplektuojama su procesoriumi, grafikos procesoriumi ir „KIOXIA“ SSD kaupikliais, kad galėtų vykdyti skaičiavimus bei DI užduotis ribotų resursų aplinkoje.

    „Su „HPE Spaceborne Computer-4“ perkeliame dirbtinį intelektą ir didelio našumo skaičiavimus arčiau Mėnulio, taip spartindami mokslinius atradimus ir kurdami infrastruktūrą kitai tyrinėjimų erai“, – sakė Scottas Wiestas.

    Kaip ir kada jis pasieks Mėnulį?

    Planuojama, kad kompiuteris bus integruotas į „Astrolab“ kuriamą mėnuleigį FLIP ir į Mėnulį keliaus „Astrobotic“ nusileidimo aparatu „Griffin-1“. Misijos startas numatomas 2026 metų pabaigoje, o taikinys yra pietų ašigalio apylinkės.

    Skrydis planuojamas pagal NASA Commercial Lunar Payload Services programą, kuri remiasi partneryste su privačiomis bendrovėmis. Šis modelis leidžia NASA greičiau ir dažniau gabenti mokslinius krovinius bei technologijų demonstratorius, kartu išbandant sprendimus, reikalingus ilgesnėms Mėnulio misijoms.

  • Graikija pristatė „Daedalus“: superkompiuteris už 58,9 mln. eurų keičia DI lenktynių žaidimą

    Graikija pristatė „Daedalus“: superkompiuteris už 58,9 mln. eurų keičia DI lenktynių žaidimą

    Graikija pradėjo naują etapą didelio našumo skaičiavimų srityje: Atikoje, Lavrijuje, oficialiai paleistas „Daedalus“ – galingiausias šalyje iki šiol įdiegtas superkompiuteris. Projektas vertinamas kaip svarbus žingsnis siekiant mažinti priklausomybę nuo užsienio skaičiavimo infrastruktūrų ir spartinti vietos inovacijas.

    Skelbiama, kad investicijos į „Daedalus“ siekia 58,9 mln. eurų, o sistemos našumas – 85,69 petaflopo. Pagal viešai skelbiamus reitingų duomenis tai leido superkompiuteriui patekti tarp ryškiausių pasaulio sistemų, o Graikijai – sustiprinti pozicijas Europos skaičiavimo ekosistemoje.

    Šios infrastruktūros reikšmė siejama ne vien su skaičiavimo galia. „Daedalus“ sudaro sąlygas universitetams, tyrimų centrams, verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos organizacijoms kurti bei treniruoti pažangius DI modelius, apdoroti didelius duomenų kiekius ir vykdyti sudėtingas simuliacijas pačioje Graikijoje.

    Ypač akcentuojama galimybė jautrius ar konfidencialius duomenis tvarkyti šalies viduje, laikantis taikomų kibernetinio saugumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tai gali būti svarbu medicininiams tyrimams, valstybės informacinių sistemų projektams ir sritims, kur duomenų iškėlimas į užsienį kelia papildomų rizikų.

    Vieta Europos superkompiuterių žemėlapyje

    Nors „Daedalus“ nepatenka į pačią galingiausių Europos įrenginių kategoriją, jo atsiradimas vertinamas kaip praktinis lūžis vietinei rinkai. Europoje jau veikia eksaskalės klasės sistemos, kurių pajėgumas viršija 1 000 petaflopų, tačiau daugeliui šalių kritiška yra ne rekordiniai skaičiai, o prieinama infrastruktūra mokslui ir verslui.

    Graikijai „Daedalus“ reiškia mažesnes kliūtis pasiekti skaičiavimo išteklius, daugiau galimybių kurti technologinius produktus ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos tyrimų tinklais. Kartu tai suteikia daugiau savarankiškumo nusistatant prioritetus DI sprendimams ir duomenų ekonomikos projektams.

    Projektas išskiria ir energinį efektyvumą: pagal 2026 metų birželio mėnesio „Green500“ reitingą „Daedalus“ buvo įvertintas kaip viena efektyviausių sistemų pasaulyje. Superkompiuterių plėtroje tai tampa vis svarbiau, nes didelės galios infrastruktūros reikalauja didžiulių elektros ir aušinimo resursų.

    Technologijos, aušinimas ir finansavimas

    Superkompiuteris sukurtas naudojant „Nvidia“ „Grace Hopper GH200“ technologiją, o aušinimui pasirinktas skysčių sprendimas, padedantis valdyti šilumos apkrovas ir didinti stabilumą intensyvių skaičiavimų metu. Sistema įrengta buvusios elektrinės pastate Lavrijaus technologijų ir kultūros parke, už kurį atsakingas Atėnų nacionalinis technikos universitetas.

    Už valdymą ir techninę eksploataciją atsakinga Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų organizacija EDYTE, dar žinoma kaip GRNET. Skelbiama, kad skaičiavimo įrangą tiekė ir diegė „Hewlett Packard Enterprise“, o duomenų centro elektromechaninius darbus vykdė „Mainsys“; nurodytos sumos apima pridėtinės vertės mokestį.

    Finansavimas siejamas su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone bei Europos didelio našumo skaičiavimo bendra iniciatyva EuroHPC. Pastaraisiais metais Europos kryptis aiški: didelio našumo skaičiavimai ir DI infrastruktūra laikomi strateginiais pajėgumais, reikalingais tiek konkurencingumui, tiek saugumui.

    „Pharos“ DI gamykla ir planai verslui

    Planuojama, kad svarbų vaidmenį atveriant „Daedalus“ galimybes rinkai atliks „Pharos AI Factory“ – Graikijos DI gamykla, įtraukta tarp pirmųjų septynių Europos Sąjungos atrinktų panašių iniciatyvų. Tikimasi, kad tai padės sujungti mokslinius projektus su praktiniu pritaikymu ir komercinimu.

    Pagal dabartinius planus platesnis paslaugų teikimas verslui turėtų startuoti 2027 metų kovo mėnesį, pasibaigus techninių bandymų ir konfigūracijos etapui. Modelis numato ne tik skaičiavimo resursus, bet ir konsultacinę pagalbą, reikalingą DI sprendimams perkelti iš prototipo į produktą.

    Skelbiama, kad startuoliams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms gali būti sudarytos sąlygos naudotis skaičiavimo galia nemokamai, kiek leidžia ES valstybės pagalbos taisyklės. Didesnėms bendrovėms svarstomas apmokestinimas pagal naudojimo laiką, tačiau galutinė kainodara ir sąlygos dar nėra patvirtintos.

    Komerciniam iniciatyvos įgyvendinimui įkurta bendrovė „Hellenic AI Factory S.A.“, o paraleliai vystomi ir kiti šalies projektai. Tarp jų – planai Vakarų Makedonijos universitete Kozanyje diegti antrą superkompiuterį, orientuotą į DI, debesijos paslaugas ir jautrių duomenų analizę žalesnio duomenų centro aplinkoje.

  • Meltem Demirors: bitkoinas buvo ne tas žetonas – rinkos vis labiau įkainoja DI intelektą

    Meltem Demirors: bitkoinas buvo ne tas žetonas – rinkos vis labiau įkainoja DI intelektą

    Ilgametė kriptovaliutų investuotoja ir „Crucible“ įkūrėja Meltem Demirors sako, kad pastarųjų metų DI bumas iš dalies rėmėsi tuo, ką anksčiau pademonstravo bitkoino ekosistema: kaip greitai galima pritraukti kapitalą, pastatyti infrastruktūrą ir paversti skaičiavimo pajėgumus paklausia preke.

    Pasak jos, dar prieš kelerius metus išpopuliarėjusi idėja apie energijos, skaičiavimo galios ir skaitmeninių aktyvų suartėjimą iš esmės pasitvirtino, tačiau galutinis „produktas“ pasirodė kitas, nei daug kas tikėjosi. Dabar, jos teigimu, rinkos vis labiau vertina ne patį bitkoiną, o intelektą, kurį galima „pagaminti“ DI sistemomis.

    „Paaiškėjo, kad bitkoinas buvo ne tas žetonas. Šiandien pasaulis iš tikrųjų įkainoja intelektą“, – sakė Meltem Demirors.

    Šis požiūris atspindi platesnę tendenciją: dalis kriptovaliutų kasybos sektoriaus ir su juo susijusių technologijų tiekėjų persiorientuoja į didelio našumo skaičiavimus, duomenų centrus ir DI darbo krūvius. Praktinis motyvas paprastas: DI paslaugoms reikia milžiniškos elektros energijos ir patikimos infrastruktūros, o tai yra sritys, kuriose kasybos pramonė jau turi patirties.

    Demirors atkreipia dėmesį, kad kai kurios įmonės, kurios šiandien siejamos su DI infrastruktūra, anksčiau augo kripto sektoriuje ir perėmė jo veiklos modelius. Tokia „kompetencijų migracija“ reiškia, kad investuotojų pinigai, energijos pajėgumai ir techninės komandos dažniau keliauja ten, kur grąža atrodo aiškesnė ir paklausa sparčiau didėja.

    Kartu tai kelia klausimų dėl bitkoino tinklo saugumo ir ilgalaikės ekonomikos, jei dalis skaičiavimo resursų nuosekliai nukreipiama į DI. Demirors pabrėžia, kad ši rizika yra reali, tačiau bitkoino protokolas turi mechanizmą, kuris prisitaiko prie pasikeitusio dalyvių aktyvumo: sudėtingumo korekcija gali subalansuoti kasybos sąnaudas ir paskatas tiems, kurie tinkle lieka.

    Jos teigimu, bitkoinas vis dar išlieka viso sektoriaus rodiklis, todėl staigūs pokyčiai jo ekosistemoje turėtų rūpėti ne tik kripto bendruomenei. Tuo pat metu ji ragina žiūrėti plačiau: vertės kūrimo grandinėje vis didesnę reikšmę įgauna ne vien skaitmeniniai aktyvai, o skaičiavimo galia, duomenys ir DI gebėjimas paversti juos komerciškai naudingu intelektu.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Naujas projektas SRNL centre

    JAV Pietų Karolinoje, Aikeno mieste, Savanna River National Laboratory veikiantis Advanced Manufacturing Collaborative centras pradėjo projektą, kuriame kuriami dirbtinis intelektas pagrįsti įrankiai branduolinių atliekų ir aplinkos tvarkymo uždaviniams spręsti.

    Centro veikla telkia mokslininkus, inžinierius, studentus ir pramonės atstovus, o dėmesys skiriamas DI, robotikai, adityviajai gamybai ir pažangioms medžiagoms. Tikslas – spartinti sprendimų kūrimą, kurie pritaikomi realiose laboratorinėse ir pramoninėse sąlygose.

    Kur DI gali duoti didžiausią naudą

    Laboratorija teigia, kad kuriami DI modeliai orientuoti į aplinkos atkūrimą, atliekų tvarkymą ir infrastruktūros atsparumą. Tokiose srityse net nedideli proceso patobulinimai gali duoti didelį efektą dėl ilgo projektų ciklo ir aukštų saugos reikalavimų.

    SRNL vertinimu, per visą valymo ir tvarkymo gyvavimo ciklą tai galėtų atnešti daugiau kaip 150 milijardų JAV dolerių sutaupymą, kas sudarytų apie 140 milijardų eurų. Šis skaičius pateikiamas kaip potencialas, priklausantis nuo to, kaip plačiai sprendimai bus pritaikyti praktikoje.

    Galingi skaičiavimai ir specifiniai duomenys

    Mokslininkai naudoja didelio našumo skaičiavimo sistemą, kuri prieinama SRNL darbuotojams ir skirta DI projektams, sudėtingam modeliavimui bei simuliacijoms. Tokia infrastruktūra leidžia greičiau treniruoti modelius ir tikrinti jų prognozes įvairiais scenarijais.

    Laboratorija pabrėžia, kad svarbiausias pranašumas yra specifiniai, vietos sąlygoms pritaikyti duomenų rinkiniai ir dešimtmečiais sukaupta kompetencija dirbant su branduolinėmis medžiagomis bei teritorijų atkūrimu. DI šiuo atveju veikia kaip priemonė geriau prognozuoti, optimizuoti ir mažinti rizikas, o ne kaip atskiras tikslas.

    „Sujungdami daugiau nei 70 metų patirtį su unikaliais duomenimis, kuriame DI įrankius, skirtus sudėtingoms aplinkos atkūrimo, atliekų tvarkymo ir infrastruktūros atsparumo problemoms spręsti“, – teigiama SRNL pranešime.

    Centro vadovas G. Jeremy Leong akcentuoja, kad AMC tapo erdve, kurioje komandinis darbas ir eksperimentavimas leidžia greičiau perkelti idėjas į praktiką. Pasak jo, pirmieji rezultatai rodo kryptį, tačiau didžiausi pokyčiai tik prasideda, kai sprendimai bus taikomi platesniame mastu.

    „AMC greitai tapo vieta, kur žmonės jaučiasi motyvuoti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti, o tikras komandinis darbas spartina atradimus“, – sakė G. Jeremy Leong.

  • „HIVE“ akcijos šoktelėjo 35 proc.: Toronte planuoja 320 MW DI gigafabriką su 100 000 GPU

    „HIVE“ akcijos šoktelėjo 35 proc.: Toronte planuoja 320 MW DI gigafabriką su 100 000 GPU

    Kriptovaliutų kasėja ir skaitmeninės infrastruktūros bendrovė „HIVE Digital Technologies“ paskelbė apie planuojamą 320 megavatų galios DI infrastruktūros miestelį Didžiojo Toronto regione. Po šios žinios bendrovės akcijos pirmadienio rytą prekybos pradžioje šoktelėjo daugiau nei 35 proc.

    Projektą vysto „HIVE“ dukterinė įmonė BUZZ High Performance Computing, o planuojamas kompleksas būtų pramoninio masto duomenų centrų tipo infrastruktūra DI modeliams mokyti ir vykdyti. Bendrovė teigia, kad pilnai išvysčius pajėgumus čia būtų galima talpinti daugiau nei 100 000 grafinių procesorių (GPU).

    Paleidimo tikslas numatytas 2027 metų antrajai pusei. „HIVE“ skaičiuoja, kad statybos gali kainuoti apie 2,4 mlrd. eurų, o projektas pristatomas kaip vienas didžiausių Kanadoje vadinamųjų suverenių DI infrastruktūros sprendimų, orientuotų į vietinę skaičiavimo galią.

    Bendrovė taip pat pranešė įsigijusi apie 25 akrų sklypą už maždaug 39 mln. eurų ir užsitikrinusi prieigą prie elektros energijos. Energetikos prieinamumas tampa vienu kritinių veiksnių DI duomenų centrų plėtrai, nes dideli GPU klasteriai reikalauja stabilaus, didelės galios tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    „DI yra naujoji pramonės bazė, o skaičiavimo galia yra gamyklos grindys“, – sakė „HIVE“ vykdomasis pirmininkas Frankas Holmesas.

    Šis planas tęsia „HIVE“ posūkį nuo tradicinės bitkoinų kasimo veiklos prie didelės spartos skaičiavimų ir duomenų centrų. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė pranešė apie papildomą finansavimą GPU įsigijimams ir plėtrai, taip pat apie dalies kasimo pajėgumų pertvarkymą į DI reikmėms pritaikytą infrastruktūrą.

    Rinkoje panašios krypties laikosi ir kiti sektoriaus dalyviai, ieškantys stabilesnių, nuo kriptovaliutų ciklų mažiau priklausomų pajamų. DI bumas didina paklausą duomenų centrams, tačiau kartu kelia konkurenciją dėl elektros, tinklų pajėgumų, žemės sklypų ir specializuotos įrangos tiekimo grandinių.

    „HIVE“ teigimu, bendra jos valdoma ir planuojama pasaulinė elektros galios bazė įvairiuose objektuose ir projektuose viršija 850 megavatų. Jei Toronto projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis galėtų tapti vienu pagrindinių bendrovės augimo variklių iki 2027 metų ir vėliau.