CP v2

Tag: Didelio našumo skaičiavimai

  • Meltem Demirors: bitkoinas buvo ne tas žetonas – rinkos vis labiau įkainoja DI intelektą

    Meltem Demirors: bitkoinas buvo ne tas žetonas – rinkos vis labiau įkainoja DI intelektą

    Ilgametė kriptovaliutų investuotoja ir „Crucible“ įkūrėja Meltem Demirors sako, kad pastarųjų metų DI bumas iš dalies rėmėsi tuo, ką anksčiau pademonstravo bitkoino ekosistema: kaip greitai galima pritraukti kapitalą, pastatyti infrastruktūrą ir paversti skaičiavimo pajėgumus paklausia preke.

    Pasak jos, dar prieš kelerius metus išpopuliarėjusi idėja apie energijos, skaičiavimo galios ir skaitmeninių aktyvų suartėjimą iš esmės pasitvirtino, tačiau galutinis „produktas“ pasirodė kitas, nei daug kas tikėjosi. Dabar, jos teigimu, rinkos vis labiau vertina ne patį bitkoiną, o intelektą, kurį galima „pagaminti“ DI sistemomis.

    „Paaiškėjo, kad bitkoinas buvo ne tas žetonas. Šiandien pasaulis iš tikrųjų įkainoja intelektą“, – sakė Meltem Demirors.

    Šis požiūris atspindi platesnę tendenciją: dalis kriptovaliutų kasybos sektoriaus ir su juo susijusių technologijų tiekėjų persiorientuoja į didelio našumo skaičiavimus, duomenų centrus ir DI darbo krūvius. Praktinis motyvas paprastas: DI paslaugoms reikia milžiniškos elektros energijos ir patikimos infrastruktūros, o tai yra sritys, kuriose kasybos pramonė jau turi patirties.

    Demirors atkreipia dėmesį, kad kai kurios įmonės, kurios šiandien siejamos su DI infrastruktūra, anksčiau augo kripto sektoriuje ir perėmė jo veiklos modelius. Tokia „kompetencijų migracija“ reiškia, kad investuotojų pinigai, energijos pajėgumai ir techninės komandos dažniau keliauja ten, kur grąža atrodo aiškesnė ir paklausa sparčiau didėja.

    Kartu tai kelia klausimų dėl bitkoino tinklo saugumo ir ilgalaikės ekonomikos, jei dalis skaičiavimo resursų nuosekliai nukreipiama į DI. Demirors pabrėžia, kad ši rizika yra reali, tačiau bitkoino protokolas turi mechanizmą, kuris prisitaiko prie pasikeitusio dalyvių aktyvumo: sudėtingumo korekcija gali subalansuoti kasybos sąnaudas ir paskatas tiems, kurie tinkle lieka.

    Jos teigimu, bitkoinas vis dar išlieka viso sektoriaus rodiklis, todėl staigūs pokyčiai jo ekosistemoje turėtų rūpėti ne tik kripto bendruomenei. Tuo pat metu ji ragina žiūrėti plačiau: vertės kūrimo grandinėje vis didesnę reikšmę įgauna ne vien skaitmeniniai aktyvai, o skaičiavimo galia, duomenys ir DI gebėjimas paversti juos komerciškai naudingu intelektu.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Naujas projektas SRNL centre

    JAV Pietų Karolinoje, Aikeno mieste, Savanna River National Laboratory veikiantis Advanced Manufacturing Collaborative centras pradėjo projektą, kuriame kuriami dirbtinis intelektas pagrįsti įrankiai branduolinių atliekų ir aplinkos tvarkymo uždaviniams spręsti.

    Centro veikla telkia mokslininkus, inžinierius, studentus ir pramonės atstovus, o dėmesys skiriamas DI, robotikai, adityviajai gamybai ir pažangioms medžiagoms. Tikslas – spartinti sprendimų kūrimą, kurie pritaikomi realiose laboratorinėse ir pramoninėse sąlygose.

    Kur DI gali duoti didžiausią naudą

    Laboratorija teigia, kad kuriami DI modeliai orientuoti į aplinkos atkūrimą, atliekų tvarkymą ir infrastruktūros atsparumą. Tokiose srityse net nedideli proceso patobulinimai gali duoti didelį efektą dėl ilgo projektų ciklo ir aukštų saugos reikalavimų.

    SRNL vertinimu, per visą valymo ir tvarkymo gyvavimo ciklą tai galėtų atnešti daugiau kaip 150 milijardų JAV dolerių sutaupymą, kas sudarytų apie 140 milijardų eurų. Šis skaičius pateikiamas kaip potencialas, priklausantis nuo to, kaip plačiai sprendimai bus pritaikyti praktikoje.

    Galingi skaičiavimai ir specifiniai duomenys

    Mokslininkai naudoja didelio našumo skaičiavimo sistemą, kuri prieinama SRNL darbuotojams ir skirta DI projektams, sudėtingam modeliavimui bei simuliacijoms. Tokia infrastruktūra leidžia greičiau treniruoti modelius ir tikrinti jų prognozes įvairiais scenarijais.

    Laboratorija pabrėžia, kad svarbiausias pranašumas yra specifiniai, vietos sąlygoms pritaikyti duomenų rinkiniai ir dešimtmečiais sukaupta kompetencija dirbant su branduolinėmis medžiagomis bei teritorijų atkūrimu. DI šiuo atveju veikia kaip priemonė geriau prognozuoti, optimizuoti ir mažinti rizikas, o ne kaip atskiras tikslas.

    „Sujungdami daugiau nei 70 metų patirtį su unikaliais duomenimis, kuriame DI įrankius, skirtus sudėtingoms aplinkos atkūrimo, atliekų tvarkymo ir infrastruktūros atsparumo problemoms spręsti“, – teigiama SRNL pranešime.

    Centro vadovas G. Jeremy Leong akcentuoja, kad AMC tapo erdve, kurioje komandinis darbas ir eksperimentavimas leidžia greičiau perkelti idėjas į praktiką. Pasak jo, pirmieji rezultatai rodo kryptį, tačiau didžiausi pokyčiai tik prasideda, kai sprendimai bus taikomi platesniame mastu.

    „AMC greitai tapo vieta, kur žmonės jaučiasi motyvuoti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti, o tikras komandinis darbas spartina atradimus“, – sakė G. Jeremy Leong.

  • „HIVE“ akcijos šoktelėjo 35 proc.: Toronte planuoja 320 MW DI gigafabriką su 100 000 GPU

    „HIVE“ akcijos šoktelėjo 35 proc.: Toronte planuoja 320 MW DI gigafabriką su 100 000 GPU

    Kriptovaliutų kasėja ir skaitmeninės infrastruktūros bendrovė „HIVE Digital Technologies“ paskelbė apie planuojamą 320 megavatų galios DI infrastruktūros miestelį Didžiojo Toronto regione. Po šios žinios bendrovės akcijos pirmadienio rytą prekybos pradžioje šoktelėjo daugiau nei 35 proc.

    Projektą vysto „HIVE“ dukterinė įmonė BUZZ High Performance Computing, o planuojamas kompleksas būtų pramoninio masto duomenų centrų tipo infrastruktūra DI modeliams mokyti ir vykdyti. Bendrovė teigia, kad pilnai išvysčius pajėgumus čia būtų galima talpinti daugiau nei 100 000 grafinių procesorių (GPU).

    Paleidimo tikslas numatytas 2027 metų antrajai pusei. „HIVE“ skaičiuoja, kad statybos gali kainuoti apie 2,4 mlrd. eurų, o projektas pristatomas kaip vienas didžiausių Kanadoje vadinamųjų suverenių DI infrastruktūros sprendimų, orientuotų į vietinę skaičiavimo galią.

    Bendrovė taip pat pranešė įsigijusi apie 25 akrų sklypą už maždaug 39 mln. eurų ir užsitikrinusi prieigą prie elektros energijos. Energetikos prieinamumas tampa vienu kritinių veiksnių DI duomenų centrų plėtrai, nes dideli GPU klasteriai reikalauja stabilaus, didelės galios tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    „DI yra naujoji pramonės bazė, o skaičiavimo galia yra gamyklos grindys“, – sakė „HIVE“ vykdomasis pirmininkas Frankas Holmesas.

    Šis planas tęsia „HIVE“ posūkį nuo tradicinės bitkoinų kasimo veiklos prie didelės spartos skaičiavimų ir duomenų centrų. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė pranešė apie papildomą finansavimą GPU įsigijimams ir plėtrai, taip pat apie dalies kasimo pajėgumų pertvarkymą į DI reikmėms pritaikytą infrastruktūrą.

    Rinkoje panašios krypties laikosi ir kiti sektoriaus dalyviai, ieškantys stabilesnių, nuo kriptovaliutų ciklų mažiau priklausomų pajamų. DI bumas didina paklausą duomenų centrams, tačiau kartu kelia konkurenciją dėl elektros, tinklų pajėgumų, žemės sklypų ir specializuotos įrangos tiekimo grandinių.

    „HIVE“ teigimu, bendra jos valdoma ir planuojama pasaulinė elektros galios bazė įvairiuose objektuose ir projektuose viršija 850 megavatų. Jei Toronto projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis galėtų tapti vienu pagrindinių bendrovės augimo variklių iki 2027 metų ir vėliau.