Tag: Didmeninė elektros rinka

  • Europoje spalį elektra brango 20,6 proc.: žiemos pradžia kelia spaudimą kainoms

    Europoje elektros kainos spalį šoktelėjo: vidutinė kaina didmeninėje „spot“ (dienos prieš) rinkoje per mėnesį pakilo 20,6 proc. ir pasiekė 175,37 euro už MWh. Tai – brangiausias mėnuo šiais metais analizuotoje rinkoje.

    Tokius skaičius pateikia „Energy Solution“ analizė, apžvelgusi spalio kainas tiek „spot“, tiek išankstinių sandorių rinkoje. Joje pabrėžiama, kad lapkritis yra pirmasis žiemos sezono mėnuo, todėl aukštesnių kainų spaudimas gali išlikti.

    Anot analizės autorių, kainas į viršų stumia keli veiksniai: prasidėjęs šaltasis sezonas, mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir didesnis iškastinio kuro naudojimas, kuris didina elektros gamybos savikainą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į geopolitinių veiksnių įtaką – jie prisidėjo prie gamtinių dujų kainų Europoje augimo iki aukščiausių lygių per kelerius metus. O tai, savo ruožtu, persiduoda ir elektros kainoms.

    „Spot“ rinka brango jau ketvirtą mėnesį

    Analizėje teigiama, kad kainų augimo tendencija „spot“ rinkoje tęsiasi ketvirtą mėnesį iš eilės. Skaičiuojant nuo liepos, vidutinė kaina pakilo jau apie 70 proc.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu situacijos gali nepalengvinti ir orų prognozės – jei temperatūra bus žemesnė už sezoninį vidurkį, didės dujų poreikis šildymui, o tai gali palaikyti aukštesnes kainas energijos rinkoje.

    Brango ir 2027 metų kontraktai

    Elektros kainos kilo ir išankstinių sandorių rinkoje: vidutinė metinio 2027 metų kontrakto kaina Europoje spalį pakilo 14,4 proc. per mėnesį – iki 135,58 euro už MWh.

    Nuo liepos metinis kontraktas (BASE_Y-27) brango nevienodai: Lenkijoje – 23 proc., Vokietijoje – 65 proc., o Prancūzijoje – 107 proc. Tuo metu Lenkijoje fiksuotos vidutinės „spot“ ir 2027 metų kontrakto kainos spalį buvo mažesnės už bendrą Europos vidurkį.

    Analizėje taip pat pabrėžiama, kad mažiau nei 100 euro už MWh vidutinės 2027 metų metinių kontraktų kainos spalį laikėsi tik trijose šalyse – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

    CO2 leidimų kaina didina spaudimą energetikai

    Dar vienas veiksnys, didinantis kainų spaudimą, – taršos leidimai (EUA), kurių kaštus patiria pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS) veikianti energetika. Kadangi iškastinio kuro vaidmuo gamyboje daug kur išlieka reikšmingas, šis veiksnys tampa vis svarbesnis artėjant žiemai.

    Skaičiuojama, kad spalį CO2 leidimų kainos pakilo 4,8 proc. per mėnesį, o lapkričio pradžioje jos svyravo apie 90 euro už toną. Analizėje teigiama, kad didesnis iškastinio kuro naudojimas žiemą gali didinti energetikos emisijas ir atitinkamai – taršos leidimų paklausą.

  • Karščiai kelia elektros kainas Europoje: Prancūzijos atominių ribojimai ir šuoliai iki 566 eurų už MWh

    Europos energetikos rinkose karščio bangos vis dažniau tampa veiksniu, kuris per kelias valandas pakelia didmenines elektros kainas ir didina sistemos balansavimo kaštus. Kai temperatūra kai kuriose šalyse artėja prie 40 laipsnių, auga elektros paklausa dėl vėsinimo, o dalies elektrinių bei tinklų darbas tampa sudėtingesnis.

    Didžiausią spaudimą šiuo metu patiria Prancūzija, kurios elektros gamyboje svarbią vietą užima atominės elektrinės. Reaktoriams reikia didelių vandens kiekių aušinimui, tačiau per karščius upės įšyla, o aplinkosauginiai ribojimai neleidžia papildomai šildyto vandens išleisti, kai natūrali vandens temperatūra jau per aukšta.

    Prancūzijoje mažinama reaktorių galia

    Dėl aušinimo apribojimų valstybės valdoma bendrovė „EDF“ kai kuriuose reaktoriuose yra priversta mažinti galią. Tai reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau pigesnės bazinės generacijos, o trūkumas dengiamos brangesniais šaltiniais arba importu.

    Rinkos dalyviai šią riziką įkainoja iš karto, todėl net trumpalaikės žinios apie ribojimus ar gedimus gali sukelti staigius kainų šuolius. Esant įtemptam balansui, kainas papildomai stumia ir brangiai kainuojantys rezervai, kuriuos operatoriai turi įjungti stabilumui užtikrinti.

    Šuoliai fiksuojami ir kitose šalyse

    Karščiai paveikia ne vien Prancūziją, nes didelė paklausa sutampa su nepastovia atsinaujinančių išteklių gamyba. Šiaurės Europoje silpnesnis vėjas sumažina vėjo elektrinių generaciją, todėl trūkstamą kiekį tenka kompensuoti kitomis priemonėmis, o tai kelia didmenines kainas.

    Vokietijoje vieną kritiškiausių dienų kainos per parą smarkiai svyravo: dieną jos siekė apie 86 eurus už megavatvalandę, o vakare šoktelėjo iki 566 eurų už megavatvalandę. Tokie šuoliai rodo, kaip greitai rinka reaguoja į sistemos balansavimo poreikį, kai paklausa išauga, o pasiūla tampa ribota.

    Didžiojoje Britanijoje operatoriams tenka aktyvuoti tiekimo perspėjimus, kad būtų užtikrinta pakankama galia tinkle. Tokiose situacijose balansavimo energija gali kainuoti ypač brangiai, nes už skubiai į sistemą įtraukiamus pajėgumus mokama gerokai daugiau nei įprastomis sąlygomis.

    Kodėl karščiai taip brangiai kainuoja?

    Ekstremalios temperatūros vienu metu smogia kelioms grandims: didina vartojimą, mažina dalies elektrinių efektyvumą ir apsunkina aušinimą, o kartu kelia gedimų tikimybę skirstomuosiuose tinkluose. Dėl įkaitusių linijų ir įrangos didėja techninių trikdžių rizika, o jų šalinimas taip pat kainuoja.

    Italijoje analitikai perspėja apie didesnę vietinių elektros tiekimo sutrikimų tikimybę karščio pikais, o prognozėse minimas maždaug 36 proc. didmeninių kainų augimas trečiąjį metų ketvirtį. Tai iliustruoja bendrą tendenciją: klimato ekstremumai tampa struktūriniu rinkos rizikos veiksniu, o ne pavienėmis išimtimis.

    Energetikos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tinklų atsparumui, lankstesniems balansavimo sprendimams ir vartojimo valdymui. Tačiau kol kas karščio bangos išlieka scenarijus, kai net ir pažangi infrastruktūra turi veikti avariniu režimu, o tai tiesiogiai matyti didmeninėse elektros kainose.