Natūralistiniuose ir kaimiško stiliaus gėlynuose vis dažniau ieškoma augalų, kurie būtų aukšti, bet neapsunkintų vaizdo. Tam puikiai tinka didžialapė skabioza, dar vadinama milžinine skabioza (Cephalaria gigantea), kuri virš lysvės sukuria lengvą, tarsi ore kabančių žiedų debesį.
Ši daugiametė žolė užauga maždaug 1,5–2,5 metro aukščio ir suformuoja tvirtą kerą su tamsiai žaliais, giliai karpytais lapais. Virš jų iškyla ilgi, šakoti stiebai, o jų viršūnėse skleidžiasi švelniai gelsvi, apie 5–6 centimetrų skersmens žiedynai.
Kodėl ji vadinama žiedų debesimi?
Nors pavieniai žiedynai nėra masyvūs, jų ant vieno augalo susidaro daug, todėl visas keras atrodo lengvas ir ažūrinis. Vėjyje virpantys stiebai suteikia gėlynui judesio, todėl augalas tinka kaip „permatomas“ fonas šalia ryškesnių, stambesnių žiedų.
Derinant su kitais augalais, verta palikti pakankamai erdvės, kad aukštas keras neužgožtų žemesnių daugiamečių. Dažnai jis sodinamas greta dekoratyvinių žolių, ežiuolių, rudbekijų, šalavijų ar verbenų, kai norisi natūralaus, pievos įspūdį kuriančio gėlyno.
Kada žydi ir ką pritraukia?
Didžialapė skabioza dažniausiai pradeda žydėti birželį arba liepą ir, esant palankioms sąlygoms, žiedais puošiasi iki rugpjūčio pabaigos, kartais ir iki rugsėjo. Dėl ilgo žydėjimo laikotarpio ji vertinama kaip vasaros vidurio ir pabaigos akcentas.
Žiedynai gausiai lankomi apdulkintojų, todėl augalas tinka tiems, kurie siekia didinti sodo biologinę įvairovę. Bitės, kamanės ir drugiai tokiose žydinčiose „salose“ randa ne tik nektaro, bet ir pastovų maisto šaltinį vasaros metu.
Kaip auginti, kad nenusiviltumėte?
Sodinti galima pavasarį arba rudenį, kai dirva dažniausiai būna drėgnesnė, o temperatūros palankios įsišaknijimui. Geriausiai tinka saulėta vieta, nors pusiau pavėsyje augalas taip pat auga, tik žydėjimas gali būti kuklesnis, o stiebai labiau linkę išgulti.
Dirvai didelių kaprizų nėra: tinka derlinga, vidutiniškai drėgna ir laidi, tačiau augalas gali pakęsti ir smėlingą ar priemolio žemę. Didžiausias priešas – ilgai užsistovintis vanduo, todėl sunkiose dirvose praverčia drenažas arba pakelta lysvė.
Pirmą sezoną po pasodinimo svarbiausia reguliariai laistyti, vėliau augalas trumpas sausras pakelia lengviau. Pavasarį pakanka komposto arba nedidelės kompleksinių trąšų dozės, nes pertręšus stiebai gali pernelyg ištįsti ir dažniau išgulti.
Pasibaigus žydėjimui, sausus žiedynus galima palikti iki pavasario – jie dekoratyvūs rudenį ir žiemą, ypač po šalnų. Vis dėlto verta įvertinti, kad augalas gali pasisėti pats, todėl norint tvarkingo gėlyno dalį žiedynų geriau pašalinti dar prieš subręstant sėkloms.