Vasaros pabaigoje hortenzijos dar atrodo įspūdingai, tačiau būtent rugpjūtį ir rugsėjį jos ruošiasi artėjančiam šaltajam sezonui. Šiuo metu lengva persistengti su darbais ir netyčia susilpninti krūmą taip, kad kitą pavasarį žydėjimas būtų menkas arba jo visai nebūtų.
Dažna klaida yra manyti, kad vėsesnės dienos reiškia mažesnį vandens poreikį. Hortenzijos jautrios sausrai, todėl dirvos drėgmę verta stebėti reguliariai, ypač jei vyrauja sausi periodai ir vėjas greitai išdžiovina paviršių.
Laistant svarbiausia nepaversti žemės pelke: perlaistymas gali skatinti šaknų puvimą ir sudaryti palankias sąlygas grybinėms ligoms. Geriausia laistyti rečiau, bet taip, kad vanduo pasiektų šaknų zoną, o ne tik sudrėkintų paviršių.
Ne mažiau svarbu ir tręšimas, nes žydėjimas reikalauja daug energijos. Tačiau vasaros pabaigoje trąšų pasirinkimas turėtų keistis: hortenzijoms labiau reikalingi fosforas ir kalis, kurie padeda stiprinti audinius ir pasiruošti žiemai.
Tuo pat metu verta atsisakyti azoto trąšų, nes jos skatina naujų, minkštų ūglių augimą. Tokie ūgliai nespėja sumedėti iki šalnų, todėl tampa pažeidžiami, o pavasarį augalas gali startuoti silpniau.
Kodėl rudenį geriau nekirpti?
Didžiausias pavojus slypi genėjime, nes skirtingos hortenzijos žydi skirtingai. Didžialapės hortenzijos dažniausiai krauna žiedinius pumpurus ant praėjusių metų ūglių, todėl rudeninis kirpimas gali tiesiog pašalinti būsimus žiedus.
Šluotelinės hortenzijos paprastai žydi ant naujų, pavasarį išaugusių ūglių, tačiau ir joms rudeninis genėjimas dažniausiai nėra būtinas. Saugiausia formavimo ir stipresnį genėjimą atidėti pavasariui, kai aiškiai matyti, kas peržiemojo.
Rudenį galima daryti tik vieną išimtį: pašalinti sausas, nulūžusias, sergančias ar akivaizdžiai negyvas šakas. Toks sanitarnis genėjimas mažina ligų riziką ir nekenkia žydėjimui.
Kaip padėti hortenzijoms peržiemoti?
Vasaros pabaigoje verta galvoti ir apie apsaugą nuo temperatūrų svyravimų. Kai dirva pradeda vėsti, aplink krūmo pagrindą dažnai padeda mulčias, kuris sulaiko drėgmę ir stabilizuoja šaknų zonos temperatūrą.
Jei rudenį vyrauja sausros, prieš įšalą augalui svarbus pakankamas drėgmės rezervas, tačiau vėlyvas ir gausus laistymas turi būti atsargus. Tikslas yra ne paskatinti augimą, o padėti krūmui ramiai užbaigti sezoną ir pasiruošti žiemojimui.