CP v2

Tag: Diehl Defence

  • Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukrainos bendrovė „Fire Point“ pranešė pasiekusi svarbų etapą kuriant priešbalistinės gynybos sistemą „Freya“. Pasak įmonės, po vakarietiškų komponentų integracijos perėmėjų FP-7.x serijinė gamyba galėtų startuoti dar šį mėnesį, jei laiku bus pristatytos vokiškos taikymo galvutės.

    Sistema „Freya“ kuriama kaip pigesnė alternatyva brangiems aukštos klasės sprendimams, kurie Ukrainoje sunaudojami labai greitai dėl intensyvių atakų. Kūrėjų tikslas yra kuo greičiau sukurti stabilų perėmėjų tiekimą, kad mažėtų priklausomybė nuo ribotos apimties vakarietiškos amunicijos gamybos.

    Kas žinoma apie FP-7.x

    FP-7.x „Freya“ raketa pristatoma kaip ukrainietiškas sprendimas, paremtas modernizuotais sovietinės kilmės 5V55 ir 48N6 šeimos perėmėjais, siejamais su S-300 ir S-400 sistemomis. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, o maksimalus greitis gali būti apie 2 000 metrų per sekundę.

    Teigiama, kad perėmimo nuotolis prieš balistinius taikinius galėtų siekti apie 40 kilometrų, nors kitais scenarijais minimi ir didesni, iki 100 kilometrų, atstumai. Vietoje kinestinio hit-to-kill principo čia naudojama skeveldrinė sprogstamoji kovinė dalis.

    Didžiausia priklausomybė nuo tiekimo grandinės siejama su taikymo galvute, kuri, kaip teigiama, galėtų būti optoelektroninė terminė ir kilusi iš Vokietijos gynybos pramonės. Tokia galvutė leistų veikti pagal principą paleisk ir pamiršk bei didintų atsparumą trikdžiams ir šiluminiams masalams.

    Europos koalicija ir pramoninis pagrindas

    „Freya“ apibūdinama kaip paneuropinė iniciatyva, oficialiai pradėta 2026 metais Paryžiuje. Skelbiama, kad koalicijoje dalyvauja dešimt valstybių, tarp jų Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Danija, Švedija ir Ispanija.

    Lenkija kol kas nepriskiriama šiai grupei, nes plėtoja savo oro ir priešraketinės gynybos architektūrą, paremtą JAV technologijomis. Vis dėlto projekto kontekste pabrėžiama, kad didesnis Ukrainos atsparumas balistinėms atakoms tiesiogiai prisideda prie viso regiono saugumo, todėl naudą turėtų jausti ir kaimyninės valstybės.

    Skelbiama, kad projekte dalyvauja keli žinomi Europos gynybos pramonės žaidėjai: „Hensoldt“ su TRML-4D radarais, „Thales“ su GM400 radarais, „Kongsberg“ su valdymo ir kontrolės sprendimais, siejamais su NASAMS, taip pat „Eurosam“, „Leonardo“ ir „Saab“. „Fire Point“ priskiriama atsakomybė už raketą, paleidimo įrenginį ir visos sistemos integraciją.

    Kaina, tempai ir realūs terminai

    Vertinimuose teigiama, kad vieno perėmėjo kaina galėtų siekti maždaug nuo 700 000 iki 1 000 000 eurų, tai būtų kelis kartus mažiau nei kai kurių aukščiausios klasės analogų. Bendrovė taip pat deklaruoja galinti pagaminti iki trijų raketų per dieną, jei komponentų tiekimas bus stabilus.

    Ukrainai tai kritiška, nes balistinių raketų grėsmė išlieka viena pavojingiausių, o perėmėjų atsargos ir gamybos pajėgumai Vakarų šalyse nėra neriboti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą viešai akcentavo, kad Europai reikia savo pigesnio priešbalistinio sprendimo, o Ukraina gali prisidėti raketa ir paleidimo infrastruktūra.

    „Fire Point“ nurodo jau atlikusi bent penkis bandymus, o pirmasis sėkmingas balistinio taikinio perėmimas planuojamas 2027 metų viduryje. Jei deklaruojami terminai pasitvirtins, „Freya“ per artimiausius metus galėtų tapti vienu svarbiausių Europos bandymų sukurti labiau prieinamą ir greičiau gaminamą priešbalistinės gynybos pajėgumą.

  • Vokietija parodė futuristinį ginklą: „Diehl Defence“ dronas gali medžioti raketas už 400 km

    Vokietija parodė futuristinį ginklą: „Diehl Defence“ dronas gali medžioti raketas už 400 km

    Berlyne vykstančioje aviacijos parodoje ILA Vokietijos gynybos pramonė pristatė netradicinę priešlėktuvinės gynybos idėją: reaktyvinį droną, kuris į pavojingą zoną nuskraidina ir paleidžia raketą. Projekto sumanymas ypač aktualus dėl išaugusio masinių dronų ir sparnuotųjų raketų smūgių masto Europoje.

    Naują koncepciją pirmą kartą viešai pademonstravo „Diehl Defence“, bendradarbiaudama su „Polaris Raumflugzeuge“. Sistema vadinama AIRLAS Cobra 600, o jos esmė paprasta: bepilotis orlaivis veikia kaip mobilus paleidimo „taksi“, praplečiantis įprastų antžeminių oro gynybos baterijų veikimo zoną.

    Pagrindinė užduotis yra kelis kartus padidinti IRIS-T šeimos sistemų pasiekiamumą. Praktikoje antžeminės versijos IRIS-T SLS ir IRIS-T SLM dažniausiai minimos kaip trumpo ir vidutinio nuotolio sprendimai, todėl gamintojai ieško būdų, kaip greitai sukurti didesnį dengiamą plotą be itin brangių tolimojo nuotolio raketų.

    Kaip veikia AIRLAS Cobra 600

    Pagal pristatytą koncepciją Cobra 600 gali pakilti nuo aerodromo arba tinkamos kelio atkarpos, nuskristi į numatomą grėsmės rajoną ir ten paleisti vieną priešlėktuvinę raketą IRIS-T. Skelbiama, kad su raketa dronas gali įveikti apie 400 kilometrų, taip sukuriant „išplėstą ranką“ antžeminiams vienetams.

    Dronas pats neskirtas savarankiškai ieškoti taikinių, todėl remiasi antžemine valdymo grandimi ir perduodamais taikinio duomenimis. Teigiama, kad ryšys vykdomas per apsaugotą duomenų perdavimo kanalą, o intensyvaus elektroninio trikdymo sąlygomis svarstomas ir palydovinis ryšys.

    Gamintojai pabrėžia ir dar vieną aspektą: platforma laikoma daugkartine. Jei raketa nepanaudojama, dronas teoriškai galėtų grįžti į bazę, o tai mažintų vienos misijos kainą ir leistų greičiau atkurti parengtį po pavojaus.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Pastarųjų metų karas Ukrainoje parodė, kad oro atakos dažnai vykdomos mišriai: vienu metu naudojami dronai, sparnuotosios raketos ir balistiniai smūgiai, siekiant perkrauti gynybą. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leidžia lanksčiai perkelti ugnies taškus ir dengti platesnes teritorijas, ypač saugant infrastruktūrą ir miestus.

    AIRLAS idėja taikosi į šią problemą: vietoj to, kad baterija būtų stumiama arčiau grėsmės ir rizikuotų būti aptikta bei sunaikinta, į priekį galima siųsti mažesnę, greitesnę platformą. Tai dera su platesne NATO šalių kryptimi stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir gerinti jos atsparumą masinėms atakoms.

    Kas žinoma apie projekto brandą

    Pristatymo metu buvo skelbiama, kad Cobra 600 jau atliko bandomuosius skrydžius su raketos maketu. Programą daugiausia finansuoja „Diehl Defence“, tačiau viešai užsiminta ir apie bent vienos užsienio kariuomenės susidomėjimą bendradarbiavimu.

    Vis dėlto tai dar ankstyvos stadijos koncepcija, todėl svarbiausi klausimai bus susiję su realiu integravimu į esamas oro gynybos valdymo sistemas, ryšio atsparumu trikdymui ir tokios platformos išgyvenamumu priešo oro gynybos zonoje. Jei šie klausimai bus išspręsti, „raketinis taksi“ gali tapti reikšmingu priedu prie IRIS-T baterijų, ypač ginantis nuo prisotintų oro atakų.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.