CP v2

Tag: Dienos centrai

  • Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje plečiamos dienos socialinės globos paslaugos suaugusiesiems, turintiems sunkią intelekto negalią. Sostinėje atidaryti du nauji dienos centro „Šviesa“ padaliniai Naujamiestyje ir Pilaitėje, kad pagalba būtų arčiau žmonių namų.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad trumpesnis atstumas iki paslaugų padeda išlaikyti kasdienę rutiną ir ryšį su bendruomene, o artimiesiems palengvina priežiūros ir darbo derinimą. Taip pat tikimasi, kad mažesnės grupės leis geriau atliepti individualius poreikius.

    „Socialinės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus – tai svarbu ir kasdieniam patogumui, ir galimybei gyventi kuo savarankiškiau“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Nauji padaliniai įrengti Birželio 23-osios ir Vydūno gatvėse, patalpos pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu, įrengti lubiniai ir mobilūs keltuvai. Numatyta erdvė užimtumui, edukacijoms, terapinėms veikloms, taip pat poilsiui ir privatumo poreikiams.

    Abiejuose centruose atnaujinti buitiniai prietaisai, virtuvės, biuro ir kiti baldai, sutvarkyta elektros instaliacija, atnaujinta priešgaisrinė sistema. Patalpų remonto ir pritaikymo darbams skirta apie 187 000 eurų, dalį darbų atliko savivaldybės įmonė „Grinda“.

    Paslaugos Naujamiestyje bus teikiamos 10, o Pilaitėje – 12 suaugusiųjų. Savivaldybės teigimu, kai kuriems lankytojams kelionė iki centro ir atgal dabar užtruks apie 15–30 minučių, kai anksčiau tai trukdavo iki 2 valandų.

    „Mažesniame centre greitai pasimatė pokyčiai: grupės atmosfera ramesnė, žmonės jaučiasi saugiau, stiprėja pasitikėjimas darbuotojais“, – sakė Naujamiestyje dirbanti socialinė darbuotoja Indrė Kolberkytė.

    Dienos socialinės globos paslaugos apima socialinių ir kasdienių įgūdžių ugdymą, užimtumą, maitinimą, o prireikus ir transportą bei sveikatos priežiūros organizavimą. Naujuose padaliniuose dirba socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai ir individualios priežiūros darbuotojai, o tam tikromis dienomis atvyksta ir kitų sričių specialistai.

    Vilniuje iš viso veikia 20 dienos socialinės globos centrų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 15 centrų, kuriuose paslaugas gauna apie 260 darbingo amžiaus ir apie 30 senyvo amžiaus gyventojų. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu dienos centruose yra 44 laisvos vietos, nors dalyje centrų susidaro laukiančiųjų eilės dėl pageidavimo paslaugas gauti konkrečioje vietoje.

  • 20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ paminėjo 20 metų veiklos sukaktį, per kurią įstaiga tapo viena svarbiausių pagalbos vaikams ir šeimoms atramų Vilniaus rajone. Minėjime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, kuris mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino centro bendruomenę.

    Renginio metu pabrėžta, kad nuosekli socialinė pagalba vaikams dažnai prasideda nuo paprastų, bet esminių dalykų: saugios aplinkos, pastovaus ryšio su suaugusiuoju ir aiškių kasdienės rutinos taisyklių. Tai ypač svarbu vaikams, patiriantiems šeimos krizes, emocinius sunkumus ar socialinę atskirtį.

    „Dvidešimt metų – tai visų pirma žmonės, kurie kasdien yra šalia vaikų, padeda jiems įveikti sunkumus, atrasti savo stiprybes ir patikėti savimi. Noriu padėkoti kiekvienam centro darbuotojui už jautrumą, kantrybę ir atsakomybę“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Per du dešimtmečius centras plėtojo kelias pagrindines kryptis: pagalbą vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos centro veiklą bei socialinius projektus, skirtus šeimų stiprinimui. Praktikoje tai reiškia ne tik užimtumą po pamokų, bet ir socialinių įgūdžių ugdymą, emocinės savireguliacijos stiprinimą, pagalbą mokantis ir konsultavimą.

    Socialinių paslaugų srityje vis dažniau akcentuojama ankstyvosios intervencijos svarba, kai pagalba šeimai ir vaikui suteikiama dar iki krizei tampant nevaldoma. Tokie centrai savivaldybėms tampa partneriais, padedančiais užtikrinti, kad vaikas kuo ilgiau galėtų augti saugioje aplinkoje, o pagalba būtų pasiekiama arčiau kasdienio gyvenimo.

    Jubiliejus tapo proga padėkoti darbuotojams ir partneriams, o kartu priminti, kad vaikų gerovę lemia ilgalaikis, nuoseklus darbas. Centro bendruomenė pabrėžė, jog svarbiausias rezultatas yra ne statistika, o realūs pokyčiai vaikų gyvenimuose, kai jie vėl pradeda pasitikėti savimi ir ateitimi.

  • Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose pradėjo veikti naujas dienos užimtumo centras žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centre įrengtos modernios, šviesios ir lankytojų poreikiams pritaikytos patalpos, skirtos kūrybai, bendravimui ir kasdienių įgūdžių ugdymui.

    Centro atidaryme simbolinę juostelę perkirpo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovė Rūta Vasiliauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės paramos skyriaus atstovai, socialinių įstaigų darbuotojai ir bendruomenės nariai.

    „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio centro atsiradimo, kurie rūpinasi, kad jame būtų įdomių užsiėmimų, įtraukiančių veiklų, ir linkiu, kad tai būtų jauki, šilta vieta, kur norisi ateiti, būti, bendrauti“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dienos užimtumo centrai yra viena svarbiausių bendruomeninių paslaugų formų: jie padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina savarankiškumą, o šeimos nariams suteikia daugiau galimybių derinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais. Druskininkų savivaldybėje, kaip nurodyta atidarymo metu, šiuo metu veikia trys asmenų su negalia dienos užimtumo centrai ir penki vaikų dienos užimtumo centrai.

    Naujasis centras įrengtas daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto erdvėse. Jose numatyti siuvimo, siuvinėjimo, tekstilės dekoravimo, makramė ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, taip pat įrengta virtuvėlė, kuri leis lavinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Pasak „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovės Rūtos Vasiliauskienės, didesnės ir geriau pritaikytos patalpos leis aktyviau telkti bendruomenę ir pasiūlyti daugiau veiklų, kurios padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą. Anot jos, per kelerius metus Druskininkuose pavyko suburti palaikančią bendruomenę, o savivaldybės ir partnerių įsitraukimas sudaro sąlygas paslaugoms augti.

    Centro lankytojai tikisi, kad nauja erdvė spręs iki šiol jaustą ankštumo problemą ir leis daugiau dėmesio skirti kūrybai. „Anksčiau, kai vienoje erdvėje būdavome keli su vežimėliais, labai jausdavosi vietos trūkumas. Dabar, kai matau naujas patalpas, man net širdžiai gera“, – sakė centro lankytoja Emilija.

    Druskininkų savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos visoje Lietuvoje juda bendruomeniškumo kryptimi: prioritetas teikiamas aplinkai, kurioje žmogus gali mokytis, kurti, bendrauti ir gauti reikalingą pagalbą kuo arčiau namų. Savivaldybė taip pat skelbia planus šių metų pabaigoje Viečiūnuose atidaryti senjorų dienos užimtumo centrą.

  • Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Mero R. Duchnevičiaus vizitas „Lietaus vaikuose“: ką žada dėl pagalbos šeimoms Vilniaus rajone

    Susitikimas dienos centre

    Artėjant Vaiko dienai ir Tarptautinei šeimos dienai, gegužės 14 dieną Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ dienos centre įvyko susitikimas, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus su specialiaisiais poreikiais. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į socialinių paslaugų prieinamumą ir realius kasdienius iššūkius Vilniaus rajone.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevičius su savivaldybės administracijos komanda aptarė, kokios pagalbos formos šeimoms šiuo metu veikia, o kur dar juntamos spragos. Akcentuota, kad paslaugų pasiekiamumas dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo žmogiškųjų išteklių bei paslaugų tinklo geografinio išdėstymo.

    Ką pabrėžė meras

    Meras išskyrė, kad tiesioginis dialogas su bendruomenėmis leidžia tiksliau įvertinti poreikius ir planuoti sprendimus, kurie veiktų praktikoje, o ne tik dokumentuose. Jo teigimu, savivaldybei svarbu, kad pagalba šeimas pasiektų kuo arčiau jų kasdienės aplinkos.

    „Artėjant Vaiko ir Tarptautinei šeimos dienoms norėjome būti būtent čia, kur kasdien kuriama saugi aplinka vaikams ir jų šeimoms, ir išgirsti, ko labiausiai reikia realiame gyvenime“, – sakė Robert Duchnevičius.

    Taip pat akcentuotas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo: jos dažnai pirmosios identifikuoja problemas, reaguoja greitai ir pasiūlo sprendimus, kuriuos vėliau gali perimti ar išplėsti viešasis sektorius. Savivaldybė žada ieškoti būdų, kaip šią partnerystę stiprinti, kad paslaugų kokybė augtų, o laukimo eilės trumpėtų.

    Centro veikla ir situacija rajone

    Dienos centro vadovė Beata Veselienė pristatė centro veiklą, aprodė patalpas ir papasakojo, kaip kuriama įtrauki, individualius poreikius atliepianti aplinka. Susitikimo metu aptarta, kad tokiose erdvėse itin svarbi paslaugų tęstinumo grandinė: nuo ankstyvosios pagalbos ir ugdymo iki dienos užimtumo ir atokvėpio šeimai.

    Šiuo metu dienos centrą lanko 14 vaikų iš Vilniaus rajono, o veiklos apima ergoterapiją, dailės ir judesio terapijas, socialinių įgūdžių grupes. Tokios paslaugos šeimoms svarbios ne tik dėl vaikų raidos, bet ir dėl tėvų galimybių derinti darbą, poilsį ir emocinę gerovę.

    „Lietaus vaikai“ pagalbą autistiškiems vaikams ir jų artimiesiems teikia nuo 2019 metais, veiklą vykdo Vilniaus mieste ir rajone. Organizacija pabrėžia, kad augant poreikiui didėja ir užduotis savivaldai: užtikrinti paslaugų prieinamumą, padėti plėstis iniciatyvoms ir kurti nuoseklią pagalbos sistemą, kuri nebūtų priklausoma tik nuo pavienių projektų.

  • Švenčionių rajone savivaldybės dalijosi patirtimi: kokie sprendimai gerina paslaugas negaliai

    Gegužės 7 dieną Švenčionių rajono savivaldybėje vyko savivaldybių pasidalijimo gerąja patirtimi vizitas, skirtas socialinių paslaugų asmenims su negalia organizavimui. Į Švenčionių rajoną atvyko Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Stankevičė, Asmens su negalia gerovės tarybos ir socialinių paslaugų įstaigų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškai įvertinti, kaip skirtingi sprendimai veikia kasdienybėje: nuo paslaugų prieinamumo iki bendruomeninių iniciatyvų, padedančių žmonėms gyventi savarankiškiau. Tokie vizitai savivaldybėms svarbūs ir dėl to, kad leidžia greičiau atsirinkti pasiteisinančius modelius, o ne kiekvienai atskirai kurti juos nuo pradžių.

    Vizitas pradėtas Pabradėje

    Pirmoji stotelė buvo Pabradėje veikiantis dienos centras „Asveja“. Čia svečius pasitiko Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Jakštaitė-Rauda ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro direktorius Miroslavas Lazdinis.

    Susitikimo metu aptarta, kokios paslaugos rajone teikiamos asmenims su negalia, kokie iššūkiai kyla planuojant pagalbą ir kokios kryptys laikomos prioritetinėmis. Daug dėmesio skirta bendruomeninių paslaugų plėtrai, individualių poreikių vertinimui ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

    Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro pavaduotoja socialiniams reikalams Inga Virvičienė ir dienos centro „Asveja“ socialinė darbuotoja Evelina Kindurytė pristatė kasdienę centro veiklą. Delegacija vietoje susipažino, kaip organizuojamas užimtumas, kaip derinamos skirtingos pagalbos formos ir kokiais sprendimais siekiama užtikrinti saugią, žmogui pritaikytą aplinką.

    Terapinis ūkis ir savarankiškumo ugdymas

    Vėliau delegacija lankėsi Seno Strūnaičio kaime, kur NVO „Ugdymo patirčių namai“ įkūrė terapinį ūkį. Ši erdvė orientuota į jaunuolių socialinių įgūdžių ugdymą, prasmingą užimtumą ir gebėjimų stiprinimą per praktinę veiklą.

    NVO „Ugdymo patirčių namai“ vadovas Kristijonas Žičkus pristatė programos logiką ir jos naudą dalyviams, akcentuodamas terapinės aplinkos reikšmę motyvacijai bei pasitikėjimui savimi. Pasak organizatorių, toks modelis padeda kurti aiškią dienotvarkę ir kartu lavinti kasdienius įgūdžius, reikalingus savarankiškam gyvenimui.

    Svečiai taip pat apsilankė Nijolės Genytės grupinio gyvenimo namuose. Čia aptarti praktiniai sprendimai, kurie padeda žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje kuo savarankiškiau, išlaikant reikalingą pagalbos lygį ir užtikrinant saugumą.

    Kodėl tokie susitikimai svarbūs

    Vizite dalyvavo ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Lazdinienė bei asmenų su negalia reikalų koordinatorė Jorinta Venslauskienė. Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties perėmimas padeda greičiau identifikuoti, kas veikia realiomis sąlygomis, ir kur reikia papildomų resursų.

    Tokie vizitai tampa ne tik proga pristatyti taikomus modelius, bet ir platforma suderinti bendras kryptis, ypač kai socialinių paslaugų kokybė priklauso nuo nuoseklaus koordinavimo tarp savivaldybių, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų. Praktinių pavyzdžių pažinimas dažnai virsta konkrečiais sprendimais, kurie vėliau pritaikomi ir kitose savivaldybėse.

    Informaciją parengė Švenčionių rajono savivaldybės administracija.