Dienos snaudulys ir smegenų sveikata
Miegas būtinas normaliai organizmo veiklai: jis padeda atsistatyti, palaiko atmintį, dėmesį ir emocinę pusiausvyrą. Vis dėlto su amžiumi miego struktūra dažnai kinta, todėl vyresni žmonės dažniau prabunda naktį ir dieną jaučia nuovargį.
Dalis senjorų miego trūkumą bando kompensuoti trumpomis dienos snaudomis. Nors planuotas trumpas poilsis kai kuriems padeda atgauti jėgas, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad staiga padažnėjęs mieguistumas gali būti svarbus sveikatos signalas.
Tyrimas: didesnė rizika dažnai snaudžiantiems
Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkai įvertino, ar įprotis snausti dieną gali būti susijęs su smegenų sveikatos pokyčiais. Tyrime dalyvavo 995 Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai, kurių amžius buvo ne mažesnis nei 65 metai.
Stebėjimo pradžioje 2013 metais nė vienam dalyviui nebuvo nustatyta galimos ar tikėtinos demencijos požymių. Žmonių būklė buvo stebima iki 10 metų, o rezultatai paskelbti mokslo žurnale The Journals of Gerontology: Series A.
Tyrėjai nustatė, kad asmenys, kurie snausdavo beveik kasdien arba kasdien, turėjo 48 proc. didesnę santykinę demencijos riziką nei tie, kurie dieną visai nesnausdavo. Stebėjimo laikotarpiu galimą ar tikėtiną demenciją išsivystė 417 dalyvių, tai yra beveik 42 proc. tirtųjų.
Ypač svarbu, ar užmiegama netyčia
Tyrime vertinta ne tik snaudimo dažnumas, bet ir tai, ar žmogus snaudžia suplanuotai. Didesnis dėmesys skirtas nevalingam užmigimui, pavyzdžiui, žiūrint televizorių ar sėdint fotelyje, kai žmogus to neplanavo.
Pasak tyrėjų, dalyvių, kurie netyčia užmigdavo, santykinė demencijos rizika buvo 39 proc. didesnė. Įdomu ir tai, kad padidėjusi rizika buvo fiksuota net tarp tų, kurių snaudulys trukdavo iki 30 minučių, tokiu atveju rizika buvo apie 40 proc. didesnė.
Vis dėlto tai nereiškia, kad trumpa dienos snaudulys savaime kenkia smegenims. Tyrimas parodė statistinę sąsają, o ne priežastinį ryšį, todėl rezultatus svarbu vertinti atsargiai ir atsižvelgti į individualias aplinkybes.
Ką tai gali reikšti praktiškai
Mokslininkai pabrėžia, kad dažnesnės snaudulys gali būti ne demencijos priežastis, o vienas ankstyvų smegenų pokyčių požymių. Esant neurodegeneracinėms ligoms gali būti pažeidžiamos sritys, reguliuojančios miego ir budrumo ritmą, todėl žmogui tampa sunkiau išlikti žvaliam dieną.
Kiti tyrimai taip pat siejo ryškesnį mieguistumą dieną su biologiniais procesais, susijusiais su Alzheimerio liga, įskaitant beta amiloido kaupimąsi. Tačiau gydytojai primena, kad dienos mieguistumas turi daug galimų priežasčių ir ne visada reiškia demenciją.
Nuovargį gali lemti neišsimiegojimas, kai kurie vaistai, depresija, skydliaukės sutrikimai ar miego apnėja. Dėl to svarbiausia yra pokytis: jei žmogus, ypač vyresnio amžiaus, staiga ima dažniau užmigti dieną, jaučia mieguistumą net po išmiegotos nakties ar pastebi atminties ir dėmesio sunkumų, verta pasitarti su gydytoju.
Specialistai taip pat rekomenduoja laikytis reguliaraus miego režimo, o vyresniame amžiuje dažniausiai siekti maždaug 7–9 valandų nakties miego. Jei snaudžiama, paprastai siūloma rinktis trumpą, suplanuotą poilsį ir vengti ilgų snaudulių vėlyvą popietę, kad nenukentėtų nakties miegas.