CP v2

Tag: Dieta

  • Geltonas agurkas kaip citrina: kodėl šią „Lemon“ veislę dietologai vadina vasaros hitu

    Vadinamasis citrininis agurkas iš pirmo žvilgsnio primena citriną ar mažą moliūgą, tačiau tai ne hibridas, o įprasto agurko (Cucumis sativus) veislė. Dažniausiai ji parduodama kaip „Lemon“ ir vertinama dėl švelnaus skonio, didelio vandens kiekio ir mažo kaloringumo.

    Šios veislės vaisiai paprastai būna apvalūs, maždaug 7–10 centimetrų skersmens, o bręsdami keičia spalvą nuo šviesiai žalios iki kreminės ir ryškiai geltonos. Plona odelė ir forma sukuria citrinos įspūdį, tačiau perpjovus matyti agurkams būdingas šviesus, sultingas minkštimas.

    Jauni vaisiai dažnai valgomi su odele, nes ji minkšta, o sėklos dar nesukietėjusios. Skonis paprastai būna gaivus ir švelnus, neretai su lengvu saldumu, o kartumas dažniausiai mažesnis nei kai kurių tradicinių veislių.

    Mitybos požiūriu citrininis agurkas patrauklus dėl itin didelio vandens kiekio ir labai mažo energinės vertės. 100 gramų minkštimo paprastai turi apie 15 kilokalorijų, todėl jis tinka tiems, kurie nori didesnės porcijos, bet siekia sumažinti bendrą kalorijų kiekį.

    Karštomis dienomis ypač svarbus ne tik vanduo, bet ir elektrolitai, o agurkuose natūraliai yra kalio. Kalis prisideda prie normalios raumenų veiklos ir padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, todėl tokios daržovės dažnai rekomenduojamos vasaros racionui, ypač jei gausiai prakaituojama.

    Odelėje esantis skaidulų kiekis gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą ir palaikyti normalią žarnyno veiklą. Dėl to citrininis agurkas dažnai derinamas su baltymų šaltiniais, pavyzdžiui, kiaušiniais, žuvimi, vištiena ar tofu, kad patiekalas būtų ne tik gaivus, bet ir sotesnis.

    Virtuvėje šis agurkas dažniausiai naudojamas žalias: pjaustomas į salotas, dedamas į sumuštinius, šaltas sriubas ar jogurtinius padažus. Jis gerai dera su pomidorais, ridikėliais, svogūnais, feta ar mocarela, taip pat su žalumynais, pavyzdžiui, krapais, mėtomis ar bazilikais.

    Apvalūs vaisiai tinka ir rauginimui bei marinavimui, nes po apdorojimo dažnai išlaiko traškumą. Iš jo taip pat gaminami greiti pikliai prie grilio patiekalų, o supjaustytas griežinėliais gali pagardinti geriamą vandenį kartu su mėtomis, imbieru ar citrina.

  • Ne 10 000: tyrimas rodo, kiek žingsnių per dieną padeda numesti svorio ir jo neatgauti

    Ne 10 000: tyrimas rodo, kiek žingsnių per dieną padeda numesti svorio ir jo neatgauti

    Kiek žingsnių iš tiesų reikia?

    Svorį metantys žmonės dažnai taikosi į 10 000 žingsnių per dieną, tačiau nauja analizė rodo, kad veiksmingas tikslas gali būti mažesnis. Europos nutukimo tyrimų asociacijos apžvelgtuose klinikiniuose tyrimuose dažniausiai išryškėjo apie 8 500 žingsnių per dieną riba.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis skaičius svarbus ne tik metant kilogramus, bet ir siekiant išlaikyti rezultatą. Būtent svorio sugrįžimas po dietos, pasak autorių, yra viena didžiausių ilgalaikės sėkmės kliūčių.

    „Apie 80 proc. antsvorį ar nutukimą turinčių žmonių, kurie iš pradžių numeta svorio, per 3–5 metus dalį ar visą svorį vėl susigrąžina“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių Marwan El Ghoch.

    Ką parodė klinikinių tyrimų analizė

    Norėdami įvertinti, kiek realiai žingsnių padeda metant svorį, tyrėjai sujungė kelių klinikinių tyrimų duomenis, kuriuose iš viso dalyvavo apie 4 000 žmonių. Buvo lyginamos grupės, dalyvavusios gyvenimo būdo keitimo programose, su tais, kurie laikėsi tik mitybos rekomendacijų arba išvis negavo intervencijų.

    Gyvenimo būdo programose dalyviai paprastai gaudavo mitybos gaires, raginimą daugiau vaikščioti ir sekti žingsnius. Pasibaigus svorio metimo etapui jų vidutinis aktyvumas siekė 8 454 žingsnius per dieną.

    Tuo metu vidutinis kūno svorio sumažėjimas šioje grupėje sudarė apie 4,39 proc., o tai apytikriai atitiko maždaug 4 kilogramus. Tyrėjų vertinimu, svarbu, kad žingsnių tikslas būtų išlaikomas ir vėliau, kai svoris stabilizuojamas.

    „Dalyvius reikėtų nuolat skatinti didinti žingsnių skaičių iki maždaug 8 500 per dieną svorio metimo etape ir išlaikyti tokį aktyvumą vėliau, kad sumažėtų svorio sugrįžimo rizika“, – sakė M. El Ghoch.

    Kodėl 10 000 žingsnių nėra vienintelis kelias

    10 000 žingsnių tikslas plačiai paplitęs, tačiau jis labiau siejamas su populiariais sveikatingumo standartais nei su viena aiškia moksline riba, tinkančia visiems. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad praktikoje svarbiausia ne simbolinis skaičius, o nuoseklumas ir realistiškas tikslas, kurį pavyksta įgyvendinti kasdien.

    Žingsniai yra patogus rodiklis, nes daugeliui nereikia specialios įrangos ar sudėtingų treniruočių planų. Vis dėlto rezultatus lemia bendras energijos balansas, miego kokybė, mityba ir tai, ar žmogus sugeba palaikyti pokytį ilgą laiką.

    Nutukimo augimas verčia ieškoti paprastų sprendimų

    Tyrimas primena platesnį kontekstą: nutukimo paplitimas pasaulyje auga, o tai didina spaudimą sveikatos sistemoms. Su antsvoriu ir nutukimu siejamos tiek fizinės, tiek psichologinės gretutinės būklės, o ilgalaikiai gydymo rezultatai dažnai priklauso nuo kasdienio elgesio pokyčių.

    Europos regione suaugusiųjų nutukimo rodikliai ir toliau kyla, o ankstesni tikslai sustabdyti augimą daugelyje šalių nebuvo pasiekti. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tokioms priemonėms kaip kasdienis vaikščiojimas, kurį lengva pritaikyti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.

    Ekspertai pabrėžia, kad 8 500 žingsnių per dieną nėra stebuklinga formulė, tačiau tai gali būti aiškus, pamatuojamas ir daugeliui pasiekiamas orientyras. Jei judėjimo tikslas derinamas su subalansuota mityba ir individualiai parinktu krūviu, tikimybė išlaikyti pasiektą svorį ilgainiui didėja.