Virtuvė grįžo po dešimtmečio
Raseinių ligoninėje po maždaug dešimtmečio pertraukos vėl veikia savas maisto gamybos blokas. Įstaigos vadovybė sako, kad sprendimas priimtas ne dėl įvaizdžio, o dėl praktikos: taip paprasčiau užtikrinti kokybę, temperatūrą ir reagavimą į pacientų poreikius.
Ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas teigia, kad anksčiau maitinimą patikėjus išorės tiekėjams nuolat kartojosi tie patys iššūkiai. Administracijai tekdavo spręsti dėl porcijų, patiekalų įvairovės ir skundų, o pokyčiai, pasak jų, būdavo trumpalaikiai.
Ką duoda maistas gydymo procese
Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad tinkama mityba ligoninėje nėra tik komforto klausimas. Pakankamas baltymų ir energijos kiekis, skysčių balansas bei individualiai pritaikyti racionai gali turėti įtakos paciento atsistatymui, ypač po operacijų ar sergant lėtinėmis ligomis.
Raseinių ligoninės dietistė Laima Mikūnienė sako, kad meniu derinamas prie paciento būklės, o skonis negali būti svarbesnis už medicinines indikacijas. Tačiau ji pripažįsta, kad patiekalo kvapas, pateikimas ir įvairovė dažnai lemia, ar žmogus išvis suvalgys tai, kas jam skirta.
„Maistas prisideda prie gydymo proceso. Jeigu žmogus nevalgys, vien vaistų neužteks“, – sako L. Mikūnienė.
Nuo šiol daugiau kontrolės ir greitesnė reakcija
Ligoninė nurodo, kad gaminant vietoje lengviau suvaldyti higienos procesus ir sumažinti kryžminės taršos rizikas, nes aiškiai atskiriamos sandėliavimo, daržovių apdorojimo ir karštos virtuvės zonos. Taip pat paprasčiau operatyviai koreguoti patiekalus, kai reikia kitokios dietos ar porcijos.
Pasak įstaigos, pacientai maitinami penkis kartus per dieną, o virtuvė dirba pamainomis. Ligoninė teigia, kad nauja įranga leidžia dažniau taikyti garinimą ir kitus tausojančius būdus, kad būtų mažiau papildomų riebalų ir paprasčiau išlaikyti stabilų patiekalų sultingumą.
Šefas konsultuoja, bet ribas brėžia dietistas
Atnaujintos virtuvės startą ligoninė pažymėjo kartu su virtuvės profesionalais, o maisto technologiniais klausimais konsultuoja šefas Vilmantas Pivoriūnas ir „Pilnom burnom“ komanda. Ligoninėje pabrėžiama, kad tikslas nėra pacientams kurti restoraninius patiekalus, o subalansuoti skonį, kad maistas būtų valgomas ir atitiktų reikalavimus.
Šefas pasakoja, kad kartais užtenka minimalių korekcijų, jog patiekalas taptų patrauklesnis, nekeičiant jo esmės. Ligoninė pabrėžia, kad sūrumo ir saldumo ribos išlieka griežtai kontroliuojamos, o sprendimai priimami dirbant kartu su dietistu.
„Minimalios pastangos, jokių nereikalingų priedų. Viskas natūralu, tinkamai sukombinuota“, – sako V. Pivoriūnas.
Pacientų vertinimas paprastas: tuščios lėkštės
Chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja Vita Mingėlienė sako, kad pirmieji pacientų atsiliepimai yra geri, o realiausiu rodikliu tampa tai, kas lieka lėkštėse po valgio. Jos teigimu, žmonės pastebi ir įvairovę, ir pateikimą, o artimiesiems sumažėja poreikis vežti papildomą maistą.
Pacientė Sonata, ligoninėje gydoma penktą dieną, pasakoja, kad prieš atvykdama girdėjo stereotipų apie ligoninės maistą. Tačiau jos įspūdis kitoks: maistas, anot pacientės, įvairus ir nereikalavo atsivežti savo produktų.
„Girdėjau gandų, kad ligoninėse būna neskanu, bet čia viskas tiko ir patiko. Kaskart duoda vis ką nors naujo“, – sako Sonata.
Vietos produktai ir trumpesnės grandinės
Raseinių ligoninė nurodo, kad vienas artimiausių tikslų yra kuo labiau remtis trumpomis maisto tiekimo grandinėmis ir dalį produktų pirkti iš vietos ūkininkų. Tokia kryptis pastaraisiais metais dažnai minima viešajame sektoriuje dėl šviežumo, tiekimo patikimumo ir sezoniškumo.
Įstaiga pripažįsta, kad savas maitinimas nebūtinai reiškia mažesnę kainą, ypač augant maisto produktų kainoms. Vis dėlto ligoninė pabrėžia, kad pacientų pasitenkinimas, greitesnė reakcija į skundus ir aiškesnė kokybės kontrolė šiuo atveju yra svarbesni už vien tik finansinį palyginimą.