Tag: Dietologija

  • Kardiologė įvardijo netikėtą daržovę, kuri gali padėti mažinti kraujospūdį: verta žinoti

    Burokėliai gali būti naudingi žmonėms, siekiantiems geriau kontroliuoti arterinį kraujospūdį. Ši daržovė natūraliai turi nemažai nitratų, kuriuos organizmas paverčia azoto oksidu ir taip gali prisidėti prie geresnės kraujotakos.

    Azoto oksidas padeda atpalaiduoti kraujagyslių sieneles ir skatinti jų išsiplėtimą, todėl kraujas lengviau teka audiniais. Dėl šio poveikio daliai žmonių po burokėlių ar jų sulčių kraujospūdis gali sumažėti, ypač jei mityboje trūksta daržovių.

    „Jei norite žinoti, kas gali padėti mažinti kraujospūdį, vienas netikėtas pasirinkimas yra burokėliai“, – sakė kardiologė Annapurna Kini.

    Su amžiumi kraujagyslės dažnai praranda elastingumą, o arterijose gali kauptis aterosklerozinės plokštelės. Šie pokyčiai didina hipertenzijos riziką, todėl gyvenimo būdo korekcijos, įskaitant mitybą, tampa ypač svarbios.

    Padidėjęs kraujospūdis ilgainiui siejamas su didesne miokardo infarkto, insulto, širdies nepakankamumo ir inkstų pažeidimo rizika. Taip pat gali didėti aortos aneurizmos, pažintinių funkcijų prastėjimo, regos sutrikimų ir kitų komplikacijų tikimybė.

    Registruota dietologė Natalie Rizzo aiškina, kad azoto oksidas palaiko tolygesnį kraujo tekėjimą visame organizme. Dėl to burokėliai dažnai minimi kaip viena iš daržovių, galinčių prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos.

    Kardiologė atkreipia dėmesį, kad vertingi ne tik patys šakniavaisiai, bet ir burokėlių lapai. Juos galima trumpai patroškinti su alyvuogių aliejumi, trupučiu česnako ir žiupsneliu druskos, o vėliau dėti į sriubas, salotas ar apkepus.

    Vis dėlto mitybos pokyčiai nėra medikamentinio gydymo pakaitalas, ypač jei hipertenzija jau diagnozuota. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, svarbu reguliariai jį matuoti, aptarti rezultatus su šeimos gydytoju ir laikytis individualiai parinkto gydymo plano.

  • Po 50-iesiems raumenys tirpsta kasmet: ekspertai paaiškino, kiek baltymų išties reikia

    Po 50-iesiems raumenys tirpsta kasmet: ekspertai paaiškino, kiek baltymų išties reikia

    Kas yra sarkopenija?

    Su amžiumi raumenų masė ir jėga natūraliai mažėja, o šis procesas vadinamas sarkopenija. Tyrimai rodo, kad po 50 metų žmogus vidutiniškai kasmet netenka apie 0,5–1 proc. raumenų masės, o sergant lėtinėmis ligomis nykimas gali greitėti.

    Ilgainiui raumeninį audinį dalinai pakeičia riebalinis ir skaidulinis audinys, todėl krenta jėga ir blogėja judėjimo funkcija. Dėl to kasdieniai veiksmai, tokie kaip lipimas laiptais ar atsistojimas nuo kėdės, tampa vis sunkesni.

    Silpnesni raumenys reiškia greitesnį nuovargį, prastesnę pusiausvyrą ir didesnę griuvimų riziką. Būtent todėl sarkopenija siejama su dažnesnėmis traumomis, kaulų lūžiais, hospitalizacijomis ir didesniu ilgalaikės priežiūros poreikiu.

    Kodėl baltymai tampa kritiški?

    Baltymai yra ne tik raumenų, bet ir visų organizmo ląstelių statybinė medžiaga, svarbi audinių atsinaujinimui ir imuninės sistemos veiklai. Problema ta, kad senstant organizmo gebėjimas efektyviai skatinti raumenų baltymų sintezę mažėja, todėl vien įprastų įpročių dažnai nebeužtenka.

    Sarkopenijos riziką didina sėslus gyvenimo būdas, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas ir prastai subalansuota mityba. Ypač reikšmingas veiksnys yra per mažas baltymų ir vitamino D kiekis racione.

    Nepakankama mityba gali slėptis

    Vyresniame amžiuje neretai greičiau atsiranda sotumo jausmas, pakinta skonio ir kvapo pojūčiai, dažnėja dantų bei kramtymo problemos. Prie to prisideda ir lėtinės ligos, vaistai, sumažėjusi motyvacija gamintis maistą, todėl suvartojama mažiau energijos ir baltymų.

    Svarbu tai, kad nepakankama mityba ne visada reiškia per mažą svorį. Ji gali pasireikšti ir turint antsvorį ar nutukimą, nes riebalinis audinys kurį laiką maskuoja mažėjančią raumenų masę, o vien svarstyklės raumenų būklės neparodo.

    Kiek baltymų rekomenduoja ekspertai?

    Tarptautinės ekspertų grupės PROT-AGE ir Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos ESPEN rekomendacijose pabrėžiama, kad vyresniems žmonėms baltymų poreikis dažniausiai yra didesnis nei jaunesniems suaugusiesiems. Sveikiems vyresniems nei 65 metų žmonėms dažnai siūloma siekti apie 1,0–1,2 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną, atsižvelgiant į aktyvumą ir sveikatą.

    Praktiškai tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per parą gali reikėti maždaug 70–84 gramų baltymų. Sergant, sveikstant po ligos, po operacijų ar esant nepakankamai mitybai šis poreikis gali būti dar didesnis, todėl saugiausia jį aptarti su gydytoju arba dietologu.

    „Žmonėms, turintiems inkstų ligų, savarankiškai didinti baltymų kiekio nereikėtų, nes kai kuriais atvejais tai gali būti žalinga“, – pabrėžia specialistai, vertinantys mitybą klinikinėje praktikoje.

    Kokius šaltinius rinktis kasdien?

    Visavertės kilmės baltymų šaltiniais laikomi kiaušiniai, pienas ir pieno produktai, mėsa bei žuvis. Augalinės kilmės baltymų daug turi ankštiniai, pavyzdžiui, lęšiai, avinžirniai, pupelės, žirniai, soja ir pupos.

    Vertinant augalinius baltymus svarbu žinoti, kad daliai produktų gali trūkti kai kurių nepakeičiamų aminorūgščių, todėl naudinga derinti skirtingus šaltinius. Pavyzdžiui, grūdinių produktų ir ankštinių derinimas padeda sudaryti palankesnį aminorūgščių profilį, o grūdai su pieno produktais gali papildyti vieni kitus.

    Specialistai pabrėžia, kad baltymai yra tik viena dėlionės dalis: raumenų masei išlaikyti ypač svarbi ir reguliari jėgos bei pusiausvyros lavinimo veikla. Mityba ir fizinis aktyvumas kartu laikomi pagrindinėmis priemonėmis, kurios gali lėtinti raumenų nykimą ir padėti ilgiau išlaikyti savarankiškumą.

  • Numesti iki 7,5 kg su obuolių actu? Mokslininkai įvardijo sąlygą, kada tai gali veikti

    Obuolių actas dažnai pristatomas kaip paprasta ir pigi priemonė svoriui mažinti, tačiau naujesni moksliniai darbai rodo, kad poveikis gali būti realus tik tam tikromis sąlygomis. Klinikiniais tyrimais paremtose apžvalgose pastebėta, jog reguliarus acto vartojimas siejamas su nedideliu kūno masės, kūno masės indekso ir liemens apimties mažėjimu.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad vien acto pakanka greitai atsikratyti kelių kilogramų. Didesni pokyčiai dažniau fiksuoti tuomet, kai žmonės kasdien vartojo apie 30 mililitrų obuolių acto ir tuo pat metu laikėsi aiškesnio mitybos režimo, kontroliavo porcijas bei bendrą kalorijų kiekį.

    Manoma, kad efektas gali būti susijęs su acto rūgštimi. Ji kai kuriems žmonėms sulėtina skrandžio išsituštinimą ir sustiprina sotumo jausmą, todėl tampa lengviau sumažinti užkandžiavimą ir bendrą suvalgomo maisto kiekį. Tačiau reakcija skiriasi: vieniems apetitas mažėja, kitiems jokio apčiuopiamo pokyčio neatsiranda.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad obuolių actas nėra savarankiškas nutukimo gydymo būdas ir nepakeičia subalansuotos mitybos bei fizinio aktyvumo. Ilgalaikiam svorio valdymui daug svarbesni yra mitybos įpročiai, miego kokybė, streso kontrolė ir nuoseklus judėjimas, o papildomos priemonės paprastai duoda tik ribotą naudą.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra saugumas. Neskiedžiamas actas gali dirginti stemplės ir skrandžio gleivinę, provokuoti rėmenį ar pykinimą, taip pat prisidėti prie dantų emalio pažeidimų. Dėl to dažniausiai rekomenduojama actą skiesti vandeniu ir nevartoti jo dažnai ar dideliais kiekiais.

    Taip pat verta įvertinti sąveikas su vaistais. Actas gali turėti įtakos gliukozės kontrolei ir kalio pusiausvyrai, todėl žmonėms, vartojantiems vaistus nuo diabeto, šlapimą varančius preparatus ar turintiems lėtinių virškinamojo trakto sutrikimų, prieš įtraukiant actą į kasdienę rutiną patariama pasitarti su gydytoju.

    Apibendrinant, obuolių actas kai kuriems žmonėms gali būti pagalbinė priemonė, padedanti lengviau laikytis režimo ir sumažinti persivalgymą. Tačiau ryškus svorio kritimas paprastai pasiekiamas tik tuomet, kai actas tampa dalimi platesnių gyvenimo būdo pokyčių, o ne vieninteliu sprendimu.

  • Dieta pagal kraujo grupę vėl madinga, bet mokslas sako kitaip: štai ką rodo tyrimai

    Dieta pagal kraujo grupę vėl madinga, bet mokslas sako kitaip: štai ką rodo tyrimai

    Dieta pagal kraujo grupę nėra naujas reiškinys, tačiau socialiniuose tinkluose ir savipagalbos literatūroje ji vėl išgyvena populiarumo bangą. Koncepcija teigia, kad kraujo grupė A, B, AB ar 0 turėtų nulemti, kokie produktai žmogui tinka labiausiai, o kokių reikėtų vengti.

    Ši idėja išpopuliarėjo 1990-aisiais, kai dėmesio sulaukė Peterio D’Adamo siūlytas modelis. Pagal jį 0 grupė siejama su daug baltymų turinčia mityba, A su labiau augaliniu racionu, B su įvairesniu, o AB laikoma tarpine.

    Ką parodė didesni tyrimai

    Didelės apimties analizės, kuriose vertinti tūkstančių žmonių mitybos įpročiai ir sveikatos rodikliai, rodo kitą vaizdą. Kai kurių „A tipo“ mitybos principų besilaikantys žmonės vidutiniškai turėjo palankesnius metabolinius rodiklius, tačiau tai nebuvo susiję su jų faktine ABO kraujo grupe.

    Kitaip tariant, geresni rezultatai dažniausiai buvo paaiškinami pačia mitybos sudėtimi, o ne kraujo grupe. Augalinis racionas, daugiau daržovių ir vaisių, mažiau perdirbtos mėsos ir sočiųjų riebalų gali gerinti savijautą nepriklausomai nuo to, kokia raidė įrašyta medicininiuose dokumentuose.

    Panaši išvada kartojasi ir intervenciniuose tyrimuose, kuriuose žmonės tam tikrą laiką laikėsi konkretaus mitybos modelio, o mokslininkai stebėjo svorio ir biocheminių rodiklių pokyčius. Skirtumai pagal kraujo grupę dažniausiai nebuvo statistiškai reikšmingi.

    Kodėl kraujo grupė nėra mitybos kompasas

    ABO sistema svarbi medicinoje, ypač kraujo perpylimų, nėštumo ir kai kurių klinikinių situacijų kontekste. Tačiau mitybos rekomendacijoms to nepakanka, nes maisto apykaitą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.

    Žmogaus reakciją į mitybą gali keisti amžius, lytis, kūno sudėtis, fizinis aktyvumas, miego kokybė, vartojami vaistai, gretutinės ligos ir individualūs metaboliniai rodikliai. Vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno mikrobiotai, kuri gali daryti įtaką gliukozės svyravimams, sotumui ir uždegiminiams procesams.

    „Turimi duomenys nerodo, kad mitybos pritaikymas pagal ABO kraujo grupę suteiktų papildomos, išmatuojamos naudos sveikatai“, – teigiama mokslinėse apžvalgose, vertinusiose šios dietos pagrįstumą.

    Kas veikia geriau už mitybą pagal ABO

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą dažniausiai duoda ne kraujo grupės „taisyklių“ laikymasis, o bendras raciono kokybės gerinimas. Kai žmonės pradeda planuoti mitybą, neretai automatiškai sumažina itin perdirbto maisto, saldintų gėrimų ir užkandžių, todėl gerėja ir svoris, ir laboratoriniai rodikliai.

    Praktiškesnis kelias yra remtis įrodymais grįsta mityba ir individualiais poreikiais. Jei tikslas yra svorio kontrolė, svarbūs energijos balansas ir ilgalaikis plano tvarumas, o jei yra sveikatos sutrikimų, sprendimus reikėtų sieti su diagnozėmis ir tyrimų rezultatais, o ne su kraujo grupės raide.

    Pastaraisiais metais daug kalbama apie precizinę mitybą, kai rekomendacijos gali būti personalizuojamos pagal platesnį duomenų rinkinį, įskaitant metabolinius rodiklius. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai yra gerokai sudėtingesnė sritis nei visuomenės skirstymas į keturias kategorijas, ir dar reikia daugiau aukštos kokybės tyrimų.

    Jei kyla noras išbandyti bet kokią ribojančią dietą, verta įvertinti riziką: griežtas produktų eliminavimas gali baigtis skaidulų, geležies, kalcio, vitamino D ar kitų maistinių medžiagų stoka. Saugiausia mitybos pokyčius aptarti su gydytoju ar dietologu, ypač sergant lėtinėmis ligomis.

  • Baltymo trūkumo signalai: 7 požymiai, kad organizmui stinga baltymų, ir kas rizikuoja labiausiai

    Baltymo trūkumo signalai: 7 požymiai, kad organizmui stinga baltymų, ir kas rizikuoja labiausiai

    Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga: iš jų sudaryta didelė dalis ląstelių struktūrų, fermentų, hormonų ir imuninės sistemos komponentų. Kai baltymų ilgiau gaunama per mažai arba jie prasčiau pasisavinami, organizmas pradeda taupyti išteklius, o tai gali atsispindėti savijautoje ir išvaizdoje.

    Dažniausiai sveikiems žmonėms, valgantiems įvairiai, ryškus baltymų trūkumas pasitaiko retai, tačiau tam tikroms grupėms rizika didesnė. Didesnis baltymų poreikis būdingas augantiems vaikams ir paaugliams, nėščiosioms bei žindančioms, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat aktyviai sportuojantiems ar po ligų atsigaunantiems asmenims.

    Kaip suprasti, kad trūksta baltymų?

    Vienas dažniausių signalų yra ilgalaikis nuovargis ir silpnumas, kai net ir pailsėjus trūksta energijos. Taip pat gali lėčiau gyti žaizdos, dažniau kartotis peršalimai ar kitos infekcijos, nes baltymai reikalingi imuninių ląstelių darbui.

    Kiti požymiai gali būti raumenų masės mažėjimas, jėgos kritimas, prastesnė ištvermė, ypač jei kartu mažėja bendras suvartojamų kalorijų kiekis. Kai kuriems žmonėms pasireiškia plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas ar odos sausumas, nes organizmas pirmiausia „aprūpina“ svarbiausias funkcijas.

    Esant labai ryškiam ir užsitęsusiam baltymų trūkumui, gali atsirasti tinimai, ypač kojose, siejami su mažesne albumino koncentracija kraujyje. Toks scenarijus dažniau susijęs su sunkiu nepakankamu maitinimusi ar rimtomis sveikatos būklėmis, o ne su įprasta, bent kiek subalansuota mityba.

    Kam rizika didžiausia?

    Vyresniame amžiuje didėja rizika suvalgyti per mažai baltymų dėl prastesnio apetito, dantų problemų ar ribojančių dietų, o kartu natūraliai mažėja raumenų masė. Panašiai rizikuoja ir žmonės po operacijų, sergantys lėtinėmis ligomis, ypač tomis, kurios trikdo virškinimą ar maistinių medžiagų pasisavinimą.

    Baltymų trūkumas ne visada reiškia, kad jų nėra lėkštėje: kartais problema yra pasisavinimas ar padidėjęs poreikis. Jei vargina nuolatinis silpnumas, ryškus svorio kritimas, tinimai ar ilgai besitęsiantys simptomai, verta pasitarti su šeimos gydytoju ir, jei reikia, dietologu.

    Ar augalinė mityba būtinai reiškia trūkumą?

    Augalinė mityba savaime nereiškia baltymų deficito, tačiau reikalauja daugiau planavimo. Gyvūninės kilmės produktai dažniau turi pilną nepakeičiamų aminorūgščių profilį, bet augalinėje mityboje tai galima kompensuoti derinant skirtingus šaltinius.

    Praktikoje padeda ankštinių ir grūdinių produktų deriniai, pavyzdžiui, lęšiai su kruopomis ar pilno grūdo duona su avinžirnių užtepėle. Svarbiausia yra ne vienas „stebuklingas“ produktas, o bendra dienos ir savaitės raciono struktūra, pakankamas kalorijų kiekis ir reguliarumas.

    Suaugusiam žmogui dažnai nurodomas orientyras yra apie 0,8 gramo baltymų kilogramui kūno masės per dieną, tačiau individualus poreikis gali būti didesnis. Jį lemia amžius, fizinis aktyvumas, nėštumas ar žindymas, sveikatos būklė ir tai, ar siekiama didinti raumenų masę.

  • Pamiršk baltyminius batonėlius: šis pigus produktas greitai padidina baltymų kiekį

    Ieškodami daugiau baltymų racione, žmonės vis dažniau renkasi brangius baltyminius batonėlius ar desertus. Tačiau daugeliu atvejų tokios užkandžių alternatyvos nėra būtinos, nes kasdienėje mityboje yra paprastesnių ir pigesnių sprendimų.

    Vienas jų – varškė. Tai klasikinis, lengvai pritaikomas produktas, kuris natūraliai suteikia daug visaverčių baltymų ir gali padėti planuojant tiek sotų pusryčių, tiek lengvesnės vakarienės variantą.

    Kodėl baltymai tokie svarbūs?

    Baltymai yra vienas pagrindinių organizmo statybinių elementų: jie reikalingi raumenims, audinių atsinaujinimui ir daugeliui fiziologinių procesų. Taip pat baltymais praturtintas maistas dažnai ilgiau suteikia sotumo jausmą, todėl gali būti naudingas siekiant kontroliuoti apetitą.

    Pakankamas baltymų kiekis aktualus ne tik sportuojantiems. Didesnį poreikį dažnai turi vyresnio amžiaus žmonės, fiziškai dirbantys, po traumų ar operacijų atsigaunantys pacientai, taip pat tie, kurie mažina svorį ir nori išsaugoti raumenų masę.

    Varškė – be reklamos triukų

    Pastaraisiais metais parduotuves užplūdo „fit“ užkandžiai, žadantys greitą ir patogų būdą padidinti baltymų kiekį. Nors jie gali praversti kelionėje ar skubant, kasdieniam meniu dažnai pakanka įprastų produktų, kurių sudėtis paprastesnė.

    Varškė vertinama dėl to, kad joje esantys pieno baltymai yra visaverčiai, o pats produktas lengvai derinamas su kitais ingredientais. Palyginti su daugeliu paruoštų „baltyminių“ užkandžių, varškė paprastai kainuoja mažiau ir leidžia pačiam kontroliuoti porcijos dydį bei priedus.

    Kaip varškę įtraukti į racioną?

    Varškę patogu naudoti tiek sūriuose, tiek saldžiuose patiekaluose. Ji tinka sumuštinių užtepėlėms, kai norisi sotesnių pusryčių ar užkandžio, o skonį galima keisti pridedant daržovių, žalumynų ar prieskonių.

    Mėgstantiems saldžiau varškė gali tapti pagrindu greitam desertui ar kokteiliui, pavyzdžiui, sutrynus ją su uogomis, bananais ir pienu ar natūraliu jogurtu. Taip galima pasigaminti tirštą, maistingą užkandį, kuris dažnai atstoja brangesnius paruoštus produktus.

    Vis dėlto svarbu atsižvelgti į individualų toleravimą ir bendrą mitybos balansą. Jei pieno produktai kelia virškinimo diskomfortą ar turite sveikatos būklių, dėl tinkamiausio raciono verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.

  • Vasarą persistengiame su skaidulomis: ekspertai įspėja, kada labiausiai nukenčia žarnynas

    Vasarą persistengiame su skaidulomis: ekspertai įspėja, kada labiausiai nukenčia žarnynas

    Maistinės skaidulos seniai laikomos vienu svarbiausių sveikos mitybos ramsčių, tačiau vasarą jų lengva padauginti net to nepastebint. Daugiau šviežių daržovių, vaisių, uogų ir pilno grūdo produktų kai kuriems žmonėms baigiasi ne lengvumu, o žarnyno dirginimu.

    Skaidulos padeda reguliuoti tuštinimąsi, lėtina angliavandenių pasisavinimą ir gali prisidėti prie stabilesnio gliukozės lygio po valgio. Jos taip pat siejamos su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o sotumo jausmas dažnai palengvina svorio kontrolę.

    Vis dėlto per didelis skaidulų kiekis gali išprovokuoti pilvo skausmus ir spazmus, ypač jei mityba pakeičiama staiga. Tuomet vietoj gero virškinimo gali atsirasti vidurių užkietėjimas arba, priešingai, viduriavimas.

    Dažniausias signalas, kad skaidulų per daug, yra pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis. Taip nutinka todėl, kad dalis skaidulų storojoje žarnoje yra fermentuojamos, o šio proceso metu išsiskiria dujos ir kiti junginiai, galintys sukelti nemalonius pojūčius.

    Svarbu atskirti skaidulų tipus: tirpios skaidulos, randamos, pavyzdžiui, avižose, ankštiniuose ir kai kuriuose vaisiuose, dažnai toleruojamos lengviau. Netirpios skaidulos, kurių gausu kviečių sėlenose ir dalyje daržovių, kai kuriems žmonėms gali labiau dirginti virškinamąjį traktą.

    Specialistai dažnai mini, kad suaugusiesiems įprastai rekomenduojama apie 20–40 gramų skaidulų per parą, tačiau poreikis priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir įprastos mitybos. Problemos dažniau pasireiškia tada, kai skaidulų kiekis didinamas greitai, nepakankamai geriant skysčių.

    Perteklinės skaidulos taip pat gali mažinti kai kurių mineralų pasisavinimą, ypač jei mityba vienpusiška. Dažniausiai minimi geležies, cinko ir kalcio pasisavinimo trikdžiai, todėl subalansuota mityba ir produktų įvairovė čia tampa esminiai.

    Jei įtariate, kad skaidulų jūsų racione per daug, pirmas žingsnis dažniausiai yra atsisakyti skaidulų papildų ir itin skaidulomis praturtintų produktų. Taip pat verta didinti skaidulų kiekį palaipsniui, kasdien išgerti daugiau vandens ir nepamiršti lengvos fizinės veiklos, pavyzdžiui, pasivaikščiojimo.

    Jeigu pilvo skausmai, pūtimas ar tuštinimosi sutrikimai kartojasi, trunka ilgiau arba stiprėja, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu. Nuolatiniai simptomai gali būti susiję ne tik su skaidulų pertekliumi, bet ir su individualiu netoleravimu ar virškinamojo trakto ligomis.

  • Ryto vanduo su avižomis ir linų sėmenimis: kam padeda žarnynui ir kada jo vengti

    Avižos ir linų sėmenys jau seniai minimi kaip paprastas būdas švelniai palaikyti virškinimą, ypač kai vargina sunkumo jausmas ar polinkis į vidurių užkietėjimą. Užpylus juos vandeniu, avižos išskiria tirpią ląstelieną, o linų sėmenys suformuoja gleivingą gelį, dėl kurio gėrimas tampa sotesnis ir švelnesnis virškinamajam traktui.

    Pagrindinė tokio gėrimo idėja siejama su tirpia ląsteliena: avižose esantys beta gliukanai sugeria vandenį, didina turinio klampumą ir gali prisidėti prie tolygesnio žarnyno darbo. Dėl didesnio sotumo daliai žmonių ryte lengviau kontroliuoti užkandžiavimą, tačiau pats gėrimas nėra riebalus deginanti priemonė ir nepakeičia subalansuotos mitybos.

    Kaip šis gėrimas veikia?

    Linų sėmenyse esančios gleivės, tirpi ir netirpi ląsteliena bei riebalų rūgštys gali padėti tiems, kuriems trūksta skaidulų racione. Gėrimo klampumas neretai siejamas su švelnesniu žarnyno turinio slinkimu, tačiau poveikis priklauso nuo žmogaus mitybos, skysčių vartojimo ir fizinio aktyvumo.

    Svarbu prisiminti bendrą taisyklę: didinant skaidulų kiekį, būtina gerti pakankamai vandens per dieną. Priešingu atveju daliai žmonių gali sustiprėti pilvo pūtimas, diskomfortas ar net užkietėjimas, ypač jei skaidulų padaugėja staiga.

    Paprastas paruošimas namuose

    Dažniausiai pasirenkamas variantas yra užpilti šaukštą avižinių dribsnių ir arbatinį šaukštelį linų sėmenų drungnu vandeniu ir palaikyti kelias valandas arba per naktį šaldytuve. Ryte mišinys permaišomas, kai kurie papildomai įspaudžia citrinos sulčių ar įberia cinamono dėl skonio.

    Pradedant verta rinktis mažesnį kiekį ir įvertinti savijautą, nes jautresniems žmonėms per didelė skaidulų porcija iš karto gali sukelti dujų kaupimąsi. Jei tikslas yra reguliarumas, dažnai daugiau naudos duoda nuoseklūs mitybos pokyčiai: daugiau daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų ir pakankamas skysčių kiekis.

    Kada jo geriau nevartoti?

    Tokio gėrimo reikėtų vengti arba vartoti itin atsargiai, jei tuo metu pasireiškia ūmus viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai, ryškus pilvo pūtimas ar yra aktyvus žarnyno ligų paūmėjimas. Atsargumas taip pat svarbus žmonėms, turintiems žarnyno susiaurėjimų, įtariamos nepraeinamumo rizikos ar rijimo sutrikimų.

    Dar vienas praktinis aspektas yra vaistų vartojimas ryte, nes skaidulos gali keisti kai kurių preparatų pasisavinimą. Jei kasdien vartojate vaistus, ypač sergant cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis ar taikant kraujo krešėjimą veikiančią terapiją, reguliarų tokio gėrimo vartojimą verta aptarti su gydytoju arba dietologu.

  • Lašiniai vietoj sriubų: kuo maitinasi bokso žvaigždė Usikas ir kas jo racione griežtai draudžiama

    Ukrainos sunkiasvorio bokso čempiono Oleksandro Usiko pasirengimas kovoms prasideda ne nuo treniruoklių salės, o nuo laboratorijos. Sportininko mitybą prižiūri specialistų komanda, o sprendimai dėl meniu grindžiami reguliariais sveikatos rodikliais ir treniruočių krūviu.

    Anot Usiko komandai artimų šaltinių, kiekvieno pasirengimo stovyklos pradžioje ir vėliau kas mėnesį atliekami išsamūs kraujo tyrimai. Jie padeda įvertinti, kaip organizmas atsistato, ar netrūksta svarbių mikroelementų ir ar mityba atitinka realų energijos poreikį.

    Ką valgo čempionas per stovyklą

    Pagrindinis tikslas – kompensuoti didžiules energijos sąnaudas ir kartu išlaikyti raumenų masę bei stiprų imunitetą. Tokiose sporto šakose kaip boksas mityba paprastai planuojama taip, kad organizmas gautų pakankamai angliavandenių darbui, baltymų atsistatymui ir riebalų hormonų bei energijos balansui.

    Usiko lėkštėje dominuoja paprasti, lengvai kontroliuojami produktai: grikiai ar kiti kompleksiniai angliavandeniai, žuvis, kiaušiniai, didelė daržovių porcija. Pasiruošimo laikotarpiu dažnai pasirenkami ir užkandžiai, kurie greitai papildo energiją, pavyzdžiui, bananai ar džiovinti vaisiai.

    Įdomi detalė, dažnai minima sportininko aplinkoje, – lašiniai. Teigiama, kad tai vienas iš produktų, kurio Usikas neatsisako net intensyviausio krūvio metu, tačiau kiekiai yra griežtai kontroliuojami.

    Kokie produktai atsiduria stop sąraše

    Aktyvios treniruočių stovyklos metu taikomas aiškus ribojimų sąrašas, kad būtų lengviau valdyti kūno kompoziciją, uždegiminius procesus ir energijos svyravimus. Tokiais laikotarpiais paprastai atsisakoma produktų, kurie suteikia daug kalorijų, bet mažai maistinės vertės.

    Usiko racione, kaip skelbiama, nebelieka cukraus ir saldžių kepinių, taip pat vengiama transriebalų turinčių gaminių. Ribojama druska, o kai kuriais etapais atsisakoma ir bulvių, kad angliavandenių kiekis būtų tiksliau reguliuojamas pagal treniruočių planą.

    Dar viena neįprasta taisyklė – sriubų atsisakymas stovyklos metu. Argumentas paprastas: skystuose patiekaluose sudėtingiau tiksliai apskaičiuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių proporcijas, todėl renkamasi labiau koncentruotas, aiškiai pasveriamas maistas.

    Ką leidžia sau po kovos

    Pasibaigus kovai ir sumažėjus režimo griežtumui, sportininkas, kaip teigiama, leidžia sau daugiau tradicinių patiekalų. Usikas ne kartą yra minėjęs, kad vertina namų virtuvę, ypač mamos gaminamus blynus.

    Taip pat pasakojama apie jo tradiciją po kai kurių kovų pavaišinti varžovą burgeriais kaip pagarbos ženklą. Tokie epizodai pabrėžia, kad sportinė disciplina dažnai turi aiškią ribą: pasirengimo metu viskas skaičiuojama, o po finišo – trumpas atokvėpis.

  • Pupelės siejamos su geresne nuotaika: dietologai paaiškino, kaip jos veikia serotoniną

    Pupelės siejamos su geresne nuotaika: dietologai paaiškino, kaip jos veikia serotoniną

    Pupelės dažniausiai vertinamos dėl baltymų ir skaidulų, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir jų galimam poveikiui savijautai. Specialistai primena, kad mityba veikia ne tik sotumą ar cukraus kiekį kraujyje, bet ir žarnyno mikrobiotą, kuri siejama su nuotaikos reguliavimu.

    Įvairių rūšių pupelės, nuo baltųjų ir raudonųjų iki juodųjų ar mung, yra ankštiniai augalai, kuriuos nesunku įtraukti į kasdienį racioną. Jos tinka sriuboms, troškiniams, salotoms ar užtepėlėms, o tinkamai paruoštos gali būti ir lengvai virškinamos.

    Kas pupelėse svarbiausia?

    Didžiausias pupelių privalumas yra augalinių baltymų ir skaidulų derinys. Dėl to jos ilgiau suteikia sotumo jausmą ir gali padėti mažinti užkandžiavimą, o tai ypač aktualu žmonėms, siekiantiems kontroliuoti kūno svorį.

    Pupelėse taip pat yra B grupės vitaminų, folio rūgšties ir mineralų, tokių kaip magnis, kalis, geležis ir cinkas. Šios medžiagos svarbios energijos apykaitai, nervų sistemos veiklai ir normaliai raumenų funkcijai.

    Skaidulos padeda lėtinti angliavandenių įsisavinimą, todėl po valgio gliukozės kreivė dažnai būna tolygesnė. Tai gali reikšti mažesnę staigių alkio bangų ir potraukio saldumynams tikimybę, ypač jei pupelės valgomos kartu su daržovėmis ir pilno grūdo produktais.

    Ryšys su nuotaika ir serotoninu

    Kalbant apie nuotaiką, pupelės minimos dėl jose esančio triptofano, aminorūgšties, kuri reikalinga serotonino sintezei. Serotoninas yra vienas svarbiausių neuromediatorių, siejamas su emocijų reguliavimu, miegu, apetitu ir energijos lygiu.

    Vis dėlto mityba čia nėra vienintelis veiksnys, nes serotonino apykaitą veikia stresas, miego trūkumas, fizinis aktyvumas ir bendra sveikatos būklė. Be to, nors triptofanas gaunamas su maistu, jo panaudojimas organizme priklauso nuo viso raciono sudėties, įskaitant angliavandenius, vitaminus ir mikroelementus.

    Kita kryptis, apie kurią dažnai kalbama pastaraisiais metais, yra žarnyno ir smegenų ašis. Žarnyno mikrobiota, kurią teigiamai veikia skaidulų gausi mityba, siejama su uždegimo mažinimu ir geresne nervų sistemos pusiausvyra, o tai netiesiogiai gali atsispindėti ir savijautoje.

    Kaip valgyti, kad būtų daugiau naudos?

    Praktikoje specialistai pataria ankštinius įtraukti reguliariai, bet pradėti nuo mažesnių porcijų, ypač jei iki šiol jų buvo valgoma retai. Didesnis skaidulų kiekis gali sukelti pilvo pūtimą, todėl organizmui prireikia laiko adaptuotis.

    Virškinimą paprastai palengvina mirkymas, geras išvirimas ir prieskoniai, tradiciškai naudojami ankštiniams, pavyzdžiui, kmynai ar imbieras. Jei renkatės konservuotas pupeles, verta jas perplauti, kad sumažėtų druskos kiekis.

    Dietologai pabrėžia, kad pupelės nėra greitas sprendimas nuotaikai pagerinti, tačiau jos gali būti vienas iš elementų subalansuotoje mityboje. Daugiausia naudos paprastai duoda nuoseklūs įpročiai: pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir racionas, kuriame netrūksta skaidulų bei įvairių maistinių medžiagų.