CP v2

Tag: Dietologų patarimai

  • Papierius kepimui gali pakenkti maistui: dietologė įspėja, kada viršijama saugi riba

    Pavojus prasideda nuo temperatūros

    Kepimo popierius virtuvėje dažnai laikomas universaliu sprendimu: maistas neprisvyla, skarda lieka švaresnė, o tvarkytis lengviau. Vis dėlto jo saugumas tiesiogiai priklauso nuo temperatūros, o tai dalis žmonių ignoruoja, nepatikrinę informacijos ant pakuotės.

    Didžioji dalis kepimo popieriaus yra padengta silikonine danga, kuri suteikia nelipnumo savybių. Būtent ši danga turi ribotą atsparumą karščiui, todėl kepant per aukštoje temperatūroje gali pradėti irti pati medžiaga ir didėti nepageidaujamų medžiagų patekimo į maistą rizika.

    Kodėl 220 laipsnių riba svarbi

    Praktikoje dažnai nurodoma riba siekia apie 220 laipsnių, tačiau ji nėra vienoda visiems gaminiams ir priklauso nuo konkretaus popieriaus sudėties. Viršijus gamintojo nurodytą temperatūrą, popierius gali paruduoti, trapėti kraštuose arba atrodyti beveik nepakitęs, nors kaitra jau peržengė saugumo ribą.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia taisyklė paprasta: temperatūra recepte neturi viršyti temperatūros, kuri nurodyta ant kepimo popieriaus pakuotės. Jei viršija, verta rinktis kitą sprendimą, nes kepimo popierius nėra skirtas ekstremaliam karščiui.

    Pica aukštoje kaitroje: popierius netinka

    Didžiausia klaida dažnai daroma kepant picą, nes geriausias rezultatas pasiekiamas esant 250–300 laipsnių temperatūrai. Tokiu režimu kepimo popierius tampa netinkamas, nes jo danga gali nebeatlaikyti karščio, o pats popierius pradėti irti.

    „Jei picą kepate 250–300 laipsnių temperatūroje, kepimo popierius yra blogas pasirinkimas, geriau naudoti picos akmenį“, – sakė dietologė.

    Picos akmuo ar kepimo plokštė paskirsto karštį tolygiau ir sugeria perteklinę drėgmę, todėl padas tampa traškesnis. Svarbu ir tai, kad tokie sprendimai paprastai pritaikyti labai aukštai temperatūrai, kurios dažnai reikia picai ar paplotėliams.

    Ką rinktis vietoj kepimo popieriaus

    Kepant įprastus kepinius, kuriems nereikia ekstremalios kaitros, dažnai galima apsieiti be popieriaus. Vienas paprasčiausių būdų – naudoti skardą ir ją pabarstyti džiūvėsėliais, kad tešla mažiau linktų prilipti, o paviršius gautų lengvą traškumą.

    Alternatyva gali būti ir sertifikuoti silikoniniai kepimo kilimėliai, tačiau jie taip pat turi temperatūros ribas, kurias būtina patikrinti prieš naudojimą. Tokie kilimėliai ypač pasiteisina kepant morengus, macarons ar sausainius, kai norisi lygaus paviršiaus ir stabilaus kepimo.

    Prieš dėdami kepimo popierių į orkaitę, įvertinkite dvi detales: kepimo temperatūrą recepte ir leistiną temperatūrą ant pakuotės. Jei jos nesutampa, saugiau rinktis akmenį, kilimėlį ar skardą su džiūvėsėliais.

  • Atostogų maistas dažnai baigiasi papildomais kilogramais: 7 paprasti triukai be dietų

    Atostogų maistas dažnai baigiasi papildomais kilogramais: 7 paprasti triukai be dietų

    Moksliniai tyrimai rodo, kad atostogos iš tiesų gali prisidėti prie svorio augimo net ir tuomet, kai žmonės daugiau juda. Viename stebėjimo tyrime nustatytas vidutinis maždaug 0,32 kilogramo svorio prieaugis po 1–3 savaičių atostogų, o pokytis kai kuriems išliko dar kelias savaites grįžus.

    Svarbiausia išvada buvo ne apie sporto stoką, o apie energijos perteklių, kai per dieną suvalgoma ir išgeriama daugiau nei įprastai. Nors 0,32 kilogramo skamba menkai, specialistai pabrėžia, kad tokie trumpi persivalgymo laikotarpiai per metus susideda ir gali lemti lėtą, bet nuoseklų svorio didėjimą.

    Ne griežta dieta, o balansas

    Dietologai akcentuoja, kad atostogos neturi virsti nei nuolatine savikontrole, nei visišku mitybos paleidimu. Praktikoje geriausiai veikia lankstus požiūris, kai didžioji dalis pasirinkimų išlieka maistingi, o vietos ragavimui paliekama be kaltės jausmo.

    Dažnai minimas 80 ir 20 principas: apie 80 proc. raciono sudaro maistinės vertės produktai, o likę 20 proc. paliekami atostogų malonumams. Tokia strategija mažina kraštutinumų riziką, kai po griežtų ribojimų vėliau persivalgoma.

    Valgymo būdas gali būti lemiamas

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip valgome. Skubėjimas, valgymas žiūrint į telefoną ar prie televizoriaus trukdo pastebėti sotumo signalus, todėl porcijos lengvai išauga net nepajuntant.

    Dėl to vis dažniau rekomenduojamas sąmoningas valgymas, kai dėmesys sutelkiamas į patį valgymą, skonį ir sotumą. Lėtesnis tempas padeda anksčiau sustoti, o kartu padidina pasitenkinimą maistu, todėl mažėja poreikis užkandžiauti papildomai.

    Kas realiai padeda kelionėje?

    Praktiškas principas paprastas: pagrindiniuose valgymuose verta siekti, kad didelę lėkštės dalį sudarytų daržovės, šviežios ar termiškai apdorotos. Tai didina sotumą, bet paprastai turi mažesnį energijos tankį nei riebūs ar miltiniai patiekalai.

    Renkantis patiekalus naudinga atkreipti dėmesį į gaminimo būdą: kepti orkaitėje, virti ar troškinti dažnai būna lengviau nei gruzdinti ar kepti riebaluose. Net ir restoranuose dažnai įmanoma pasirinkti žuvį ar mėsą su daržovėmis vietoj patiekalų su paniruote ir kaloringais priedais.

    Dar vienas dažnas spąstas atostogose yra nereguliarus valgymas, kai diena praeina be normalaus pietų meto, o vakare užklumpa stiprus alkis. Reguliarūs valgiai padeda išvengti vadinamojo vilko apetito ir palengvina porcijų kontrolę.

    Skysčiai taip pat svarbūs: saldinti gėrimai gali nepastebimai pridėti daug kalorijų, bet nesuteikti sotumo. Todėl paprasčiausias ir patikimiausias pasirinkimas išlieka vanduo, ypač karštyje ar aktyviai keliaujant.

    Planuojant ilgesnes išvykas praverčia užkandžiai, kurie ilgiau suteikia sotumą, pavyzdžiui, vaisiai ar riešutai. Tokie pasirinkimai padeda išvengti situacijos, kai dėl alkio perkami greiti, bet kaloringi užkandžiai.

    Galiausiai, fizinis aktyvumas atostogose dažnai natūraliai padidėja, tačiau jis ne visada kompensuoja didesnį suvalgomo maisto kiekį. Vis dėlto vaikščiojimas, plaukimas ar žygiai išlieka svarbūs ne tik energijos balansui, bet ir bendrai savijautai.

    Specialistai primena, kad sveika mityba kelionėje nėra tobulumo siekis: vienas desertas ar vietinis patiekalas pats savaime nieko nesugadina, jei bendras ritmas išlieka saikingas. Daugeliu atvejų geriausi rezultatai pasiekiami ne draudimais, o paprastais, nuosekliais sprendimais.