Tag: Dietos

  • Dieta pagal kraujo grupę vėl madinga, bet mokslas sako kitaip: štai ką rodo tyrimai

    Dieta pagal kraujo grupę vėl madinga, bet mokslas sako kitaip: štai ką rodo tyrimai

    Dieta pagal kraujo grupę nėra naujas reiškinys, tačiau socialiniuose tinkluose ir savipagalbos literatūroje ji vėl išgyvena populiarumo bangą. Koncepcija teigia, kad kraujo grupė A, B, AB ar 0 turėtų nulemti, kokie produktai žmogui tinka labiausiai, o kokių reikėtų vengti.

    Ši idėja išpopuliarėjo 1990-aisiais, kai dėmesio sulaukė Peterio D’Adamo siūlytas modelis. Pagal jį 0 grupė siejama su daug baltymų turinčia mityba, A su labiau augaliniu racionu, B su įvairesniu, o AB laikoma tarpine.

    Ką parodė didesni tyrimai

    Didelės apimties analizės, kuriose vertinti tūkstančių žmonių mitybos įpročiai ir sveikatos rodikliai, rodo kitą vaizdą. Kai kurių „A tipo“ mitybos principų besilaikantys žmonės vidutiniškai turėjo palankesnius metabolinius rodiklius, tačiau tai nebuvo susiję su jų faktine ABO kraujo grupe.

    Kitaip tariant, geresni rezultatai dažniausiai buvo paaiškinami pačia mitybos sudėtimi, o ne kraujo grupe. Augalinis racionas, daugiau daržovių ir vaisių, mažiau perdirbtos mėsos ir sočiųjų riebalų gali gerinti savijautą nepriklausomai nuo to, kokia raidė įrašyta medicininiuose dokumentuose.

    Panaši išvada kartojasi ir intervenciniuose tyrimuose, kuriuose žmonės tam tikrą laiką laikėsi konkretaus mitybos modelio, o mokslininkai stebėjo svorio ir biocheminių rodiklių pokyčius. Skirtumai pagal kraujo grupę dažniausiai nebuvo statistiškai reikšmingi.

    Kodėl kraujo grupė nėra mitybos kompasas

    ABO sistema svarbi medicinoje, ypač kraujo perpylimų, nėštumo ir kai kurių klinikinių situacijų kontekste. Tačiau mitybos rekomendacijoms to nepakanka, nes maisto apykaitą lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.

    Žmogaus reakciją į mitybą gali keisti amžius, lytis, kūno sudėtis, fizinis aktyvumas, miego kokybė, vartojami vaistai, gretutinės ligos ir individualūs metaboliniai rodikliai. Vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno mikrobiotai, kuri gali daryti įtaką gliukozės svyravimams, sotumui ir uždegiminiams procesams.

    „Turimi duomenys nerodo, kad mitybos pritaikymas pagal ABO kraujo grupę suteiktų papildomos, išmatuojamos naudos sveikatai“, – teigiama mokslinėse apžvalgose, vertinusiose šios dietos pagrįstumą.

    Kas veikia geriau už mitybą pagal ABO

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą dažniausiai duoda ne kraujo grupės „taisyklių“ laikymasis, o bendras raciono kokybės gerinimas. Kai žmonės pradeda planuoti mitybą, neretai automatiškai sumažina itin perdirbto maisto, saldintų gėrimų ir užkandžių, todėl gerėja ir svoris, ir laboratoriniai rodikliai.

    Praktiškesnis kelias yra remtis įrodymais grįsta mityba ir individualiais poreikiais. Jei tikslas yra svorio kontrolė, svarbūs energijos balansas ir ilgalaikis plano tvarumas, o jei yra sveikatos sutrikimų, sprendimus reikėtų sieti su diagnozėmis ir tyrimų rezultatais, o ne su kraujo grupės raide.

    Pastaraisiais metais daug kalbama apie precizinę mitybą, kai rekomendacijos gali būti personalizuojamos pagal platesnį duomenų rinkinį, įskaitant metabolinius rodiklius. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai yra gerokai sudėtingesnė sritis nei visuomenės skirstymas į keturias kategorijas, ir dar reikia daugiau aukštos kokybės tyrimų.

    Jei kyla noras išbandyti bet kokią ribojančią dietą, verta įvertinti riziką: griežtas produktų eliminavimas gali baigtis skaidulų, geležies, kalcio, vitamino D ar kitų maistinių medžiagų stoka. Saugiausia mitybos pokyčius aptarti su gydytoju ar dietologu, ypač sergant lėtinėmis ligomis.

  • Adele atskleidė, kaip po skyrybų numetė 45 kg: griežtas tabu balsui ir sirtmaisto dieta

    Pokyčiai prasidėjo nuo sveikatos

    Dainininkė Adele viešai pasidalijo, kad ryškūs kūno pokyčiai neatsirado per naktį, o prasidėjo nuo būtinybės saugoti sveikatą. Pasak jos, po balso problemų teko griežtai peržiūrėti kasdienius įpročius ir mitybą, kad būtų sumažinta gerklės dirginimo rizika.

    Ji atsisakė rūkymo, alkoholio ir kofeino, taip pat stengėsi vengti aštraus, itin rūgštaus bei kitų produktų, galinčių apsunkinti balso stygų būklę. Tokie ribojimai dažnai rekomenduojami žmonėms, susiduriantiems su refliuksu ar lėtiniu gerklės dirginimu, ypač kai balsas yra pagrindinis darbo įrankis.

    Kas pasikeitė mityboje

    Vėliau, artėjant intensyviems koncertiniams planams, Adele daugiau dėmesio skyrė ištvermei ir bendrai savijautai. Ji yra pasakojusi, kad reikšminga dalis progreso atėjo ne iš trumpalaikių eksperimentų, o iš nuoseklios disciplinos ir įpročių keitimo.

    Minėta ir vadinamoji sirtmaisto dieta, kuri akcentuoja augalinės kilmės produktus bei tam tikras maistines medžiagas. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikiai rezultatai paprastai labiausiai priklauso nuo bendro kalorijų balanso, mitybos kokybės, pakankamo baltymų kiekio ir tvarių įpročių, o ne vieno „stebuklingo“ metodo.

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad jos racione atsirado daugiau žaliosios arbatos, kakavos, lapinių daržovių, grikių ir prieskonių, tokių kaip ciberžolė. Tokie produktai dažnai siejami su didesniu skaidulų ir antioksidantų kiekiu, tačiau jų poveikis svorio mažėjimui paprastai būna netiesioginis, per sotumą ir bendrą raciono struktūrą.

    Sportas kaip emocinės sveikatos atrama

    Adele nėra slėpusi, kad sportas jai ne visada teikė malonumą ir nebuvo lengviausia pokyčių dalis. „Aš dažniausiai tiesiog skundžiuosi. Aš nepuolu į sporto salę šokinėdama ir man tai neteikia malonumo“, – sakė Adele.

    Vis dėlto ji pripažino, kad judėjimas tapo svarbus ne vien dėl išvaizdos. Po skyrybų dainininkė yra siejusi sportą su geresne emocine savijauta ir bandymu suvaldyti nerimą, kai reikėjo atgauti kontrolės jausmą kasdienybėje.

    Ji taip pat yra minėjusi, kad motyvacija buvo noras jaustis stipria ir sveika mama savo sūnui. Tokia žinutė atitinka šiuolaikines tendencijas, kai garsūs žmonės vis dažniau kalba ne tik apie kilogramus, bet ir apie psichologinę sveikatą, miego režimą, streso valdymą bei ilgalaikį tvarumą.

  • Nauja mada virtuvėje „boy kibble“: kodėl visi valgo ryžius su malta mėsa ir kas čia negerai

    Nauja mada virtuvėje „boy kibble“: kodėl visi valgo ryžius su malta mėsa ir kas čia negerai

    Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta naujas mitybos trendas „boy kibble“ – itin paprastas, kartojamas patiekalas, dažniausiai sudarytas iš ryžių ir maltos mėsos. Jo esmė – minimalios pastangos, greitas paruošimas ir aiškus tikslas: daug baltymų bei sotumas.

    Pavadinimas atsirado neatsitiktinai: angliškas žodis kibble siejamas su sausu gyvūnų pašaru, todėl terminas ironiškai apibūdina vienodą, mažai estetišką maistą. Trendas iš dalies laikomas reakcija į anksčiau išpopuliarėjusią „girl dinner“ idėją, kur daugiau dėmesio skiriama įvairovei ir lengviems užkandžiams.

    Kas traukia žmones prie šio patiekalo

    „Boy kibble“ dažnai renkasi sportuojantys ar įtemptai dirbantys žmonės, kurie nori kontroliuoti kalorijas ir baltymų kiekį, bet neturi laiko gaminti. Didelę porciją galima pasiruošti kelioms dienoms, o tai padeda rečiau rinktis itin perdirbtą maistą ar užkandžiavimą.

    Maistinė logika paprasta: mėsa suteikia baltymų, geležies, cinko ir vitamino B12, o ryžiai – lengvai panaudojamų angliavandenių energijai. Tačiau toks derinys tampa problema, jei jis virsta beveik vieninteliu dienos pasirinkimu.

    Kur slypi rizikos: ne tik monotonija

    Didžiausias pavojus – menka įvairovė ir galimi mikroelementų bei skaidulų trūkumai. Jei racione nuolat dominuoja vien mėsa ir ryžiai, dažnai pritrūksta vitamino C, folio rūgšties, kalio, antioksidantų ir skaidulų, o tai gali bloginti virškinimą ir ilgainiui silpninti bendrą mitybos kokybę.

    Dar viena praktinė problema – sotumas gali būti apgaulingas: kai trūksta daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, sunkiau surinkti pakankamą skaidulų kiekį. Be to, priklausomai nuo mėsos riebumo ir paruošimo būdo, patiekalas gali tapti riebesnis ir kaloringesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    Kaip pasidaryti sveikesnę „boy kibble“ versiją

    Subalansuoti patiekalą paprasčiausia pridedant daržovių ir keičiant dalį ingredientų. Tinka brokoliai, morkos, cukinijos, kalafiorai, paprikos ar špinatai – tiek kepti, tiek garinti ar švieži, kad atsirastų daugiau skaidulų ir vitaminų.

    Ryžius verta kartais pakeisti grikiais, rudaisiais ryžiais ar kitais pilno grūdo produktais, o dalį mėsos – ankštinėmis kultūromis. Tokie pakeitimai padeda išlaikyti patogumą, bet sumažina riziką, kad greitas maistas taps nuolatine monotoniška dieta.