Tag: Digital University

  • Masters & Robots konferencijoje Varšuvoje – DI bumas, suverenitetas ir klausimas, kur brėžti automatizacijos ribas

    Jubiliejinė konferencija Varšuvoje

    Varšuvoje įvyko jubiliejinė, dešimtoji konferencijos Masters & Robots edicija, kurią organizavo Digital University. Dvi dienas renginyje susitiko tarptautiniai ekspertai, mokslininkai, verslo lyderiai ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Diskusijų centre atsidūrė DI raida, technologinis suverenitetas, kibernetinis saugumas ir darbo rinkos pokyčiai. Pagrindinė mintis kartota nuosekliai: spartėjant automatizacijai, sprendimų atsakomybė negali būti „perduota“ vien technologijai.

    DI ribos ir žmogaus atsakomybė

    Digital University vadovė Jowita Michalska pabrėžė, kad per dešimtmetį pasikeitė pati DI samprata: tai, kas anksčiau atrodė kaip mokslinė fantastika, šiandien yra kasdieniai įrankiai. Tačiau, pasak jos, riba atsiranda ten, kur sprendimai tiesiogiai paliečia žmonių gyvenimus.

    Konferencijoje akcentuota, kad organizacijos, diegdamos DI, dažnai susitelkia į efektyvumą, bet per mažai investuoja į valdymo taisykles, rizikų vertinimą ir atsakomybės pasidalijimą. Būtent dėl to klausimas „ką galima automatizuoti“ vis dažniau keičiamas į „ko automatizuoti negalima“.

    „Technologija turi padėti žmonėms ir greitinti procesus, tačiau ji negali pakeisti žmogaus sprendimo, jautrumo ir atsakomybės ten, kur sprendžiama dėl kito žmogaus“, – sakė Jowita Michalska.

    Skaitmeniniai įgūdžiai ir saugumo kultūra

    Renginyje kalbėta, kad visuomenės atsparumas skaitmeninėje erdvėje tampa nebe nišine tema, o bazine kompetencija. Skaitmeniniai įgūdžiai pristatyti kaip praktinis „saugos diržas“, kuris reikalingas ne tik IT specialistams, bet ir darbuotojams beveik kiekviename sektoriuje.

    Pranešimuose pabrėžta, jog kibernetinės grėsmės vystosi greičiau nei įprasti reguliavimo ciklai, todėl vien formalūs reikalavimai problemos neišsprendžia. Organizacijoms būtina stiprinti mokymus, incidentų valdymą ir kasdienę saugumo higieną, nes didelė dalis atakų prasideda nuo žmogiškų klaidų.

    „Skaitmeninių kompetencijų stiprinimas yra esminis dalykas: kaip išmokome segtis saugos diržus automobilyje, taip turime išmokti pagrindinių saugumo taisyklių skaitmeniniame pasaulyje“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Liderystė triukšmo ir rizikų laikais

    Konferencijoje aptarta, kad DI eroje vadovų užduotis yra ne tik pasirinkti technologiją, bet ir sukurti kultūrą, kurioje darbuotojai drįsta užduoti nepatogius klausimus. Pranešėjai atkreipė dėmesį į polinkį ieškoti greitų sprendimų, kurie trumpuoju laikotarpiu atrodo pigesni, bet vėliau brangiai kainuoja.

    Kita išryškėjusi kryptis – pasitikėjimo ir santykių svarba, ypač kai rinkoje daug neapibrėžtumo. Nuskambėjo mintis, kad duomenys ir skaičiavimai būtini, tačiau kritiniais momentais sprendimų kokybę dažnai lemia lyderystė, komandos brandumas ir gebėjimas valdyti riziką.

    „Kibernetiniame saugume klausimas vis dažniau keičiasi iš ‘kas turi prieigą prie ko?’ į ‘kas turi prieigą prie ko per įrenginius?’, ir tai reikalauja ne vien transformacijos, o radikalesnių sprendimų“, – sakė Ramses Gallego.

    Darbo rinka, motyvacija ir žmogaus pranašumas

    Dalis pranešimų buvo skirta klausimui, kaip DI keis profesijas ir organizacijų struktūras. Pabrėžta, kad algoritmai ypač stiprūs pasikartojančiose užduotyse, tačiau jiems sunkiau atkurti giluminę žmogaus motyvaciją, socialinį kontekstą ir emocinį sprendimų sluoksnį.

    Ekspertai išskyrė ir kitą aspektą: technologiniai šuoliai verčia sparčiau persikvalifikuoti, o darbuotojams svarbiausia tampa gebėjimas mokytis. Diskusijose akcentuota, kad ilgalaikį pranašumą turės tie, kurie sugeba derinti technologinį raštingumą su kritiniu mąstymu, kūrybiškumu ir atsakomybe.

    Robotika kaip simbolis ir praktika

    Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo Europoje pristatytas humanoidinių robotų ir robotų šunų pasirodymas, kuriame technologijos buvo sujungtos su dizainu ir kūrybinėmis industrijomis. Idėja buvo ne tik pramoginė, bet ir simbolinė – parodyti, kad žmonių ir mašinų santykis vis dažniau persikelia į viešąją erdvę.

    Konferencijos pabaigoje pakartota, kad skaitmeninė transformacija nėra vien infrastruktūra ar serverių pajėgumai. Sėkmę labiausiai lemia tai, ar organizacijos geba atsakingai valdyti DI, investuoti į žmonių kompetencijas ir susitarti dėl aiškių taisyklių.

    „Transformacijos pagrindas yra ne technologijų sparta, o žmonių brandumas ir pasirengimas prisiimti atsakomybę už sprendimus“, – sakė renginio organizatoriai.

  • Masters & Robots Awards 2026: apdovanoti projektai, keičiantys mokėjimus, draudimą ir pagalbą neregiams

    Masters & Robots Awards 2026 ceremonijoje įvertinti sprendimai, kurie rodo, kaip greitai regione bręsta praktinės inovacijos: nuo išmaniųjų akinių neregiams iki sistemų, padedančių aptikti dirbtinio intelekto sukurtas klastotes draudime ir supaprastinti viešuosius mokėjimus.

    Konkursą organizavo „Digital University“, o projektus vertino nepriklausoma komisija. Organizatoriai pabrėžė, kad šiemet akcentas krito ne tik į technologinį naujumą, bet ir į aiškiai pamatuojamą poveikį visuomenei, verslui bei valstybės skaitmenizacijai.

    Skaitmenizacija kaip konkurencinis pranašumas

    Renginyje skambėjo žinutė, kad skaitmeninės paslaugos ir inovacijos tampa ekonomikos varikliu, ypač finansų, draudimo, sveikatos ir viešojo sektoriaus srityse. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija, jog laimi ne tie, kurie kuria daugiausia prototipų, o tie, kurie geba sprendimus greitai įdiegti ir užtikrinti jų saugumą.

    „Lenkijoje pasiekėme didžiulį skaitmenizacijos proveržį, kuris kelia pagarbą visame pasaulyje. Tai nuopelnas žmonių, kurie tyliai, bet nuosekliai stumia projektus į priekį ir nepaiso kliūčių“, – sakė skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renginio sumanytojai atkreipė dėmesį ir į kitą problemą: inovacijų kūrėjai neretai nepakankamai įvertina savo rezultatus vietinėje rinkoje, nors jų sprendimai konkurencingi tarptautiniu mastu.

    „Lenkijos pasiekimai inovacijų srityje yra išskirtiniai globaliu mastu, bet namuose vis dar linkstame nuvertinti save. Šie apdovanojimai skirti pripažinti viziją, aistrą ir kūrybiškumą bei duoti impulsą tolesniam augimui“, – sakė „Digital University“ vadovė Jowita Michalska.

    Kas laimėjo ir kuo išsiskyrė

    Vienas ryškiausių įvertinimų atiteko Dariuszui Mazurkiewicziui, siejamam su BLIK, už indėlį kuriant skaitmeninių atsiskaitymų ekosistemą, kuria, kaip skelbta renginyje, naudojasi apie 21 mln. žmonių. Komisija pabrėžė nuoseklumą keičiant vartotojų atsiskaitymo įpročius ir stiprinant skaitmeninės ekonomikos pagrindus.

    Skaitmeninės transformacijos kategorijoje išskirtas PZU komandos sprendimas „Photo Detective“, skirtas aptikti nuostolių nuotraukas, suklastotas generatyviniu DI. Ši kryptis atitinka bendrą rinkos realybę: draudikai ir bankai vis dažniau investuoja į klastočių prevenciją, nes DI įrankiai supaprastina ne tik produktyvų darbą, bet ir sukčiavimo scenarijus.

    Tvarumo kategorijoje nugalėjo „Recloth“ projektas, automatizuojantis naudotų drabužių pardavimo procesą. Sprendimas per kelias sekundes sugeneruoja skelbimo aprašą ir padeda greičiau pateikti prekę rinkai, o tai atspindi augantį pernaudojimo sektorių ir technologijų vaidmenį mažinant atliekų kiekį.

    Socialinio poveikio kategorijoje apdovanojimas atiteko Lenkijos plėtros fondui už kapitalo sprendimus, padedančius vietos įmonėms augti ir išlaikyti kontrolę ankstyvosiose plėtros stadijose. Tuo pačiu pabrėžta, kad inovacijoms vis dažniau reikia ne vien idėjos, bet ir finansavimo mechanizmų, leidžiančių išvengti ankstyvo pardavimo užsienio investuotojams.

    Klientų patirties kategorijoje įvertintas Centrinis informatikos centras už e. mokėjimų sprendimą, leidžiantį per „mObywatel“ programėlę greitai apmokėti vietinius mokesčius. Tokios paslaugos atspindi kryptį, kai valstybės skaitmeniniai produktai vertinami pagal tai, ar jie sutaupo gyventojų laiką ir sumažina administracinę naštą.

    Jaunųjų kūrėjų apdovanojimas skirtas „Navigate View“ komandai už išmaniuosius akinius, kurie realiuoju laiku aprašo aplinką neregiams garso pagalba. Tai viena sparčiausiai augančių asistuojančių technologijų sričių, kur DI pritaikymas kuriamas ne dėl efekto, o dėl kasdienės, apčiuopiamos naudos.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie projektai dažniausiai atsiranda ten, kur susitinka keli pasauliai: technologijų komandos, verslas ir viešasis sektorius. Būtent ši partnerystė, pasak jų, lemia, ar idėja tampa realiai veikiančia paslauga, o ne vien demonstraciniu prototipu.

    Tarp iniciatyvą palaikiusių partnerių įvardyti Skaitmenizacijos ministerija, NASK, Centrinis informatikos centras, „Mastercard“, „InCredibles“, „Kulczyk Investments“, „Symfonia“ ir „Poczta Polska“.