CP v2

Tag: Dino

  • „Dino“ keičia darbo laiką prieš Vėlines: parduotuvės dirbs iki vėlaus vakaro

    Lenkijos prekybos tinklas „Dino“ prieš Vėlines prailgina dalies parduotuvių darbo laiką, kad pirkėjai spėtų pasirūpinti šventinėmis prekėmis. Skelbiama, kad šeštadienį, spalio 31 dieną, daug kur bus dirbama gerokai ilgiau nei įprastai.

    Pagal tinklo pateikiamą informaciją, šeštadienį parduotuvės planuojamos atidaryti nuo 6 valandos ryto ir aptarnauti klientus iki 23 valandos vakaro. Toks grafikas dažniausiai taikomas prieš didžiuosius apsipirkimo pikus, kai srautas išauga kelis kartus.

    Taip pat nurodoma, kad sekmadienį, lapkričio 1 dieną, „Dino“ parduotuvės nedirbs. Tai siejama su Lenkijoje galiojančiais prekybos ribojimais šventinėmis dienomis ir įprasta praktika, kai tinklai iš anksto informuoja klientus apie uždarymą.

    Prieš Vėlines „Dino“ taip pat žada specialius pasiūlymus prekėms, kurios tradiciškai perkamos kapų lankymui, tarp jų žvakėms ir chrizantemoms. Tinklas pirkėjus ragina planuoti apsipirkimą iš anksto, kad paskutinę dieną išvengtų eilių ir prekių trūkumo.

    Prekybininkai kasmet atkreipia dėmesį, kad Vėlinių laikotarpis išsiskiria išaugusiu srautu ne tik dėl gėlių ir žvakių, bet ir dėl dažnesnių kelionių, susitikimų bei apsipirkimo maisto prekėmis. Dėl to tokiais savaitgaliais dažniau koreguojami darbo laikai ir stiprinamas darbuotojų pamainų planavimas.

  • Tania mielonka iš „Dino“ šokiruoja sudėtimi: mažiau nei 50 proc. mėsos, likusi dalis – priedai

    Ką rodo etiketė

    „Agro-Rydzyna“ gaminamas „Lunchmeat“ pristatomas kaip termiškai apdorotas smulkintas kiaulienos produktas, priskiriamas pigių dešros gaminių kategorijai. Tokia mėsa paprastai valgoma šaltai, pjaustant riekelėmis, arba lengvai apkepama keptuvėje.

    Etiketė atskleidžia esminį dalyką: kiaulienos šiame gaminyje yra 47,9 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei pusę sudėties sudaro ne mėsa, o kiti komponentai, formuojantys tekstūrą, skonį ir ilgesnį galiojimą.

    Kas sudaro likusią dalį

    Tokio tipo produktuose dažnai randama vandens, bulvių krakmolo, želė struktūrą kuriančių medžiagų, sojų skaidulų, stabilizatorių, taip pat kiaulinių riebalų ir baltymų. Prie to prisideda druska, gliukozė, antioksidantai, skonio stiprikliai, konservantai, aromatai ir dažikliai.

    Šie priedai savaime nereiškia, kad produktas yra nesaugus: dalis jų naudojami technologiniais tikslais, pavyzdžiui, surišti vandenį ar užtikrinti mikrobiologinį stabilumą. Vis dėlto ilga sudėtis ir mažas mėsos kiekis signalizuoja, kad pagrindinis prioritetas čia yra kaina, o ne maistinė vertė.

    Ką rinktis vietoj pigiausio varianto

    Biudžetiniai mėsos konservai dažniausiai perkami kaip greitas sprendimas ar atsarga spintelėje, tačiau rinkoje galima rasti alternatyvų su gerokai didesniu mėsos kiekiu. Kai kuriuose panašios paskirties produktuose mėsos dalis siekia daugiau nei 90 proc., o sudėtis būna trumpesnė.

    Net ir pasirinkus geresnės sudėties mėsos konservą, verta prisiminti, kad tai riebus ir sūrus produktas, todėl jis labiau tinka kaip atsarginis maistas kelionėms ar nenumatytiems atvejams. Kasdieniams sumuštiniams dažniau rekomenduojama rinktis mažiau perdirbtus baltyminius produktus ir sekti druskos kiekį.

  • „Dino“ atrasta netikėta naujiena: bigosas su šerniena už mažą kainą stebina sudėtimi

    Vertingų produktų paieška diskontuose dažnai prasideda nuo etikečių skaitymo: dalis paruoštų patiekalų gaminami su riebia kiauliena ar mechaniškai atskirta mėsa, todėl būna kaloringesni ir sunkiau virškinami. Vis dažniau pirkėjai renkasi trumpesnę sudėtį ir aiškius ingredientus, ypač kai reikia greito, bet sotesnio pietų sprendimo.

    Lentynose „Dino“ pirkėjai pastebi „Szubryt“ bigosą stiklainyje, kurio 480 gramų pakuotė kainuoja apie 1,95 euro. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 4,06 euro už kilogramą, o tokia kaina paruoštų mėsos ir daržovių patiekalų segmente išlieka konkurencinga net ir augant maisto produktų kainoms.

    Sudedamoji dalis, kuri išskiria

    Patiekalo pagrindas yra rauginti baltagūžiai kopūstai, sudarantys 56 proc. viso kiekio. Rauginti produktai vertinami dėl natūralios fermentacijos, o jų rūgštumas ir skaidulos daugeliui tampa praktišku pasirinkimu, kai norisi sotesnio patiekalo be sudėtingo gaminimo.

    Didžiausias išskirtinumas etiketėje yra 10 proc. šernienos. Toks sprendimas keičia ne tik skonį, bet ir maistinį profilį, nes žvėriena paprastai būna liesesnė už įprastą kiaulieną, o baltymų dalis išlieka reikšminga.

    Mažiau priedų, daugiau daržovių

    Sudedamųjų dalių sąraše nėra įprastų krakmolinių tirštiklių ar riebių užpildų, vietoje jų naudojamos daržovės ir prieskoniai. Nurodomi ingredientai apima morkas, pastarnokus, svogūnus, porus, salierų ir petražolių lapus, taip pat česnaką, cukrų bei druską.

    Pomidorų koncentrato šiame produkte yra 3 proc., todėl patiekalas išlaiko tradiciškesnį skonio profilį, o pomidoras čia labiau veikia kaip foninis ingredientas. Tokia sudėtis gali būti patraukli tiems, kurie ieško mažiau apdoroto skonio ir vengia ryškiai dominuojančių padažų.

    Ką verta žinoti apie žvėrieną

    Žvėriena dažnai pristatoma kaip alternatyva riebesnei mėsai, nes paprastai joje mažiau riebalų, o baltymų ir geležies kiekis išlieka svarbus subalansuotai mitybai. Vis dėlto pirkėjams verta atkreipti dėmesį į alergijas, nes sudėtyje minima salierų grupės žaliava, o jautresniems asmenims tai gali būti reikšminga.

    Praktiškai toks bigosas iš stiklainio tinka greitai vakarienei: pakanka pašildyti keptuvėje ar puode ir patiekti su duona. Tai sprendimas, kurį žmonės renkasi tada, kai norisi tradicinio skonio, bet nėra laiko ilgam troškinimui.

  • Varšuvos birža atsigavo po silpnos savaitės: WIG20 šoktelėjo, o GPW sulaukė naujų debiutų

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje šią savaitę grįžo pirkėjų aktyvumas: pagrindiniai indeksai kilo keliais procentais, o WIG20 vėl aiškiai pakilo virš 3 600 punktų ribos. Plačiosios rinkos WIG taip pat brango, o didžiausią savaitinį prieaugį demonstravo vidutinių bendrovių segmentą atspindintis mWIG40.

    Rinkos nuotaikas palaikė JAV dolerio silpnėjimas, kuris pristabdė ankstesnį brangimą ir sumažino spaudimą Europos akcijoms. Analitikai pabrėžė, kad investuotojai jautriai reaguoja į JAV makroekonominius duomenis ir lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos, nes tai tiesiogiai veikia rizikos apetito grįžimą Europoje.

    „Akcijų brangimą pagrindinėse rinkose sustiprino silpnėjantis doleris, o Europai tai tapo ypač svarbiu impulsu“, – rašė rinkos analitikas Adamas Stańczakas.

    Per savaitę WIG20 pakilo apie 2,9 proc., WIG ūgtelėjo maždaug 2,8 proc., o mWIG40 pridėjo apie 3,5 proc. Mažųjų įmonių indeksas sWIG80 didėjo santūriau, tačiau ir jis užfiksavo teigiamą pokytį.

    Biržoje išryškėjo ir atskirų įmonių judėjimai: tarp didžiausių WIG20 bendrovių ryškesnį kilimą demonstravo energetikos bei žaidimų sektoriaus atstovai. Tuo pat metu mažmeninės prekybos sektoriuje investuotojų dėmesį patraukė kapitalizacijos persiskirstymas, kai „Žabka“ pagal vertę aplenkė „Dino“.

    Pagal savaitės pabaigos kainas „Dino“ kapitalizacija siekė apie 6,3 mlrd. eurų, o „Žabka“ – apie 6,4 mlrd. eurų. Tekste taip pat pažymėta, kad „Dino“ akcijų kaina buvo nusileidusi iki žemiausių lygių nuo 2022 metų vidurio, o nuo ankstesnių aukštumų kritimas buvo itin ryškus.

    Didžiausių WIG20 bendrovių viršūnėje išliko dvi lyderės: „Orlen“ ir PKO BP. Jų rinkos vertė atitinkamai siekė apie 36,0 mlrd. eurų ir 30,5 mlrd. eurų, tad abi bendrovės išlaikė aiškų atotrūkį nuo likusios indekso dalies.

    Vidutinės kapitalizacijos segmente fiksuota naujų rekordų: kelių bendrovių akcijos per savaitę pasiekė istorines aukštumas. Tarp minimų pavyzdžių buvo XTB, „Asbis“, pati „GPW“ grupė ir „Synektik“, kurių kainos augo dviženkliu tempu arba priartėjo prie reikšmingų maksimumų.

    Naujokų banga Varšuvoje

    Savaitė išsiskyrė ir naujų emitentų gausa. NewConnect rinkoje debiutavo kosmoso pramonės atstovas „Liftero“, o pagrindinėje rinkoje po ilgesnės pertraukos sugrįžo nekilnojamojo turto plėtotojas „Robyg“.

    „Liftero“ pirmosios prekybos dienos pabaigoje akcijos brango daugiau nei perpus, o vėlesnėse sesijose augimas tęsėsi. Savaitės pabaigoje kaina buvo apie 120 proc. aukščiau nei platinimo kaina, o bendrovė akcentavo tikslus plėsti gamybos pajėgumus, technologinę bazę ir pasirengimą didesniems tarptautiniams kontraktams.

    Į biržą taip pat atėjo „Adatex“, nors šios bendrovės debiutas buvo gerokai ramesnis ir savaitinis pokytis išliko nedidelis. Tuo metu „Robyg“ sugrįžimas į pagrindinę rinką po maždaug aštuonerių metų buvo vienas labiausiai aptariamų įvykių, ypač dėl įmonės deklaruojamos strategijos stiprinti žemės banką.

    „Robyg“ nurodė, kad 2024–2025 metais žemės įsigijimams skyrė apie 372 mln. eurų. Tarp akcininkų minimas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kuris į bendrovės akcijas investavo iki maždaug 47 mln. eurų, o prekybos savaitę „Robyg“ užbaigė netoli platinimo kainos.

    Ką stebėti artimiausiomis savaitėmis?

    Rinkos dalyviai toliau vertins, ar indeksų atšokimas taps tvaresne tendencija, ar liks trumpalaikiu atsaku į valiutų ir palūkanų normų lūkesčių pokyčius. Papildomą kryptį gali nulemti JAV ekonominiai rodikliai ir centrinių bankų komunikacija, kuri daro įtaką dolerio dinamikai ir kapitalo srautams į Europos akcijas.

    Varšuvos rinkai svarbus ir vietinis naujų listingų tempas, nes didesnis emitentų aktyvumas paprastai didina investuotojų dėmesį ir likvidumą. Jei debiutų banga išliks, o tarptautinė aplinka išliks palanki rizikingesniam turtui, GPW gali tikėtis tolesnio aktyvumo ir platesnio investuotojų susidomėjimo.

  • Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Įtampa virš „Dino“: po streiko – 300 eurų priedas, bet profsąjungos rengia naują eskalaciją

    Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Dino“ pastarosiomis savaitėmis lydėjo auganti įtampa: balandžio pabaigoje dalyje parduotuvių įvyko įspėjamasis streikas, o netrukus darbuotojams pranešta apie algų didinimą. Profsąjungų teigimu, sprendimas atsirado ne „iš geros valios“, o dėl sustiprėjusio spaudimo ir viešumo.

    Kaip skelbia OPZZ Konfederacija Pracy atstovai, darbuotojams išmokėtas 300 eurų dydžio priedas, o nuo kito mėnesio jis turėtų tapti nuolatine bazinio atlygio dalimi. Vis dėlto profsąjungos pabrėžia, kad derybiniai reikalavimai buvo gerokai didesni ir siekė 900 eurų, tad dabartinį sprendimą jos vadina tik daliniu.

    „Ši išmoka yra tiesioginis spaudimo rezultatas, bet ji neatitinka darbuotojų lūkesčių ir nebaigia ginčo“, – sakė OPZZ Konfederacja Pracy pirmininkas Wojciechas Jendrusiak.

    Darbuotojų atstovai skelbia, kad konfliktas gali aštrėti: gegužės 25–27 dienomis prie bendrovės būstinės Krotoszyne planuojama trijų dienų manifestacija. Profsąjungos užsimena ir apie galimo visuotinio streiko scenarijų, kuris kolektyviniuose ginčuose laikomas viena griežčiausių priemonių.

    Reikalavimų paketas, anot profsąjungų, neapsiriboja vien atlyginimais. Tarp pagrindinių punktų minimas įmonės socialinio fondo sukūrimas, didesnis darbuotojų skaičius parduotuvėse ir darbo organizavimo peržiūra, kad krūviai būtų realistiški ir saugūs.

    Atskira įtampą kelianti tema – vaizdo stebėjimo sistemų naudojimas vertinant darbuotojų produktyvumą. Profsąjungos teigia, kad tokia praktika kelia privatumo ir psichologinio spaudimo klausimus, o kartu tampa argumentu, kodėl, jų nuomone, būtinas aiškesnis dialogas dėl darbo sąlygų ir kontrolės priemonių ribų.

    „Dino“ viešų komentarų šiuo klausimu kol kas pateikia mažai, o profsąjungos tvirtina, kad vietoje tiesioginių derybų dažniau pasitelkiami darbo teisės specialistai. Tuo pat metu pranešama, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai nustatė daugiau nei 1 000 galimų pažeidimų, o tyrimai tęsiami, todėl pastabų ir įpareigojimų skaičius dar gali augti.

    Analitikai pažymi, kad tokie ginčai mažmeninės prekybos sektoriuje dažniausiai kyla dėl atlygio ir darbo intensyvumo, ypač sparčiai augančiuose tinkluose. Esminis klausimas „Dino“ atveju dabar – ar pavyks pereiti prie nuoseklių derybų ir išvengti ilgesnių streikų, galinčių paveikti tiek parduotuvių darbą, tiek įmonės reputaciją darbo rinkoje.

  • „Rzeczpospolita“ „Lista 500“: didžiausių Lenkijos įmonių pajamos augo, bet pelnai traukėsi

    „Rzeczpospolita“ paskelbė naujausią „Lista 500“ reitingą, kuriame apžvelgiamos 500 didžiausių Lenkijos įmonių pagal pajamas. Reitingas fiksuoja paradoksą: bendra apyvarta augo, tačiau įmonių pelningumas per metus susilpnėjo.

    Leidinio duomenimis, 500 didžiausių bendrovių pernai sugeneravo daugiau kaip 2,7 trilijono zlotų pajamų, tai yra apie 625 milijardus eurų. Pajamų augimas rodo išlaikytą vartojimo ir eksporto apimtį, tačiau pelnams smogė didesnės sąnaudos ir brangesnis finansavimas.

    Reitingas išsiskiria tuo, kad vertina ne tik finansinius rezultatus, bet ir nuosavybės struktūrą, investicijų lygį, skolos naštą bei užimtumą. Tokia metodika leidžia matyti, kaip keičiasi didžiausių verslų stuburas ir kokiomis kryptimis juda kapitalas.

    „Per daugiau nei du dešimtmečius didžiausią dalį sąraše sudarydavo užsienio įmonės, tačiau pastaraisiais metais stiprėja privatūs verslai su lenkišku kapitalu“, – rašoma „Rzeczpospolita“ apžvalgoje.

    Šių metų reitinge nurodoma 232 privačios Lenkijos įmonės, 227 užsienio kapitalo bendrovės, 33 valstybinės ir 8 savivaldybių įmonės. Savivaldybių įmonių dalis išlieka labai maža ir, kaip akcentuojama apžvalgoje, jų skaičius sąraše per ilgą laiką reikšmingai nekinta.

    Vertinant pagal pajamų dalį, valstybinės įmonės sudaro palyginti nedidelę reitingo dalį skaičiumi, tačiau jų ekonominis svoris išlieka ryškus. „Rzeczpospolita“ skaičiavimu, valstybinėms bendrovėms tenka beveik penktadalis visų pajamų, o tai atspindi kelių labai didelių grupių dominavimą.

    Didžiausią pajamų dalį reitinge generuoja privačios Lenkijos įmonės, o netoli jų rikiuojasi užsienio kapitalo bendrovės. Savivaldybių įmonių indėlis į bendrą apyvartą išlieka mažesnis nei pusė procento, todėl jų įtaka bendram reitingo paveikslui yra ribota.

    Pelnų mažėjimą dažniausiai lemia ne vienas veiksnys, o jų kombinacija: brangę energijos ištekliai, darbo užmokesčio spaudimas, didesnės logistikos ir žaliavų sąnaudos bei aukštesnės palūkanų normos. Tokiose sąlygose net ir augant apyvartai, maržos gali trauktis, o finansiniai rezultatai prastėti.

    Didžiausia reitingo įmonė, kaip nurodo „Rzeczpospolita“, išlieka Orlen. Aukščiausiame dešimtuke šiemet fiksuotas vienas pokytis: „Dino“ pakilo reitinge ir aplenkė „Enea“, pasikeisdama su ja vietomis.

    „Lista 500“ kasmet naudojama kaip temperatūros matuoklis Lenkijos ekonomikai: ji parodo, kurios nuosavybės formos ir sektoriai geriausiai atlaiko kaštų šuolius, o kur pelningumas krenta greičiausiai. Verslui tai signalas apie konkurencinį spaudimą ir būtinybę efektyvinti veiklą, o investuotojams apie tai, kur auga apyvarta, bet silpnėja grąža.