Tag: Diplomatiniai santykiai

  • Lavrovas kritikuoja Lenkijos kvietimą į G20: sako, kad Varšuva „nieko neįneša“ į darbotvarkę

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per G20 užsienio reikalų ministrų susitikimą Atlantoje sukritikavo Lenkijos dalyvavimą, teigdamas, kad jos kvietimas esą neatitinka įprastos daugiašalės diplomatijos praktikos. Pasak jo, tokio formato susitikimuose sprendimai ir darbotvarkė tradiciškai formuojami konsensusu.

    Lavrovas tikino, kad diskusijos turėtų vykti tarp pagrindinių G20 narių, o naujų dalyvių kvietimai, jo vertinimu, turėtų būti derinami taip, kad „neardytų“ susitikimo logikos. Šią poziciją jis grindė argumentu, kad Lenkijos ekonomika, jo žodžiais, nėra pakankamai didelė, kad pateisintų dalyvavimą.

    „Tai yra diplomatinės praktikos, ypač daugiašalės diplomatijos, pažeidimas, kai tokiose asociacijose kaip G20 dirbama konsensuso principu“, – sakė Sergejus Lavrovas.

    Jis taip pat tvirtino, kad G20 esą jau pakanka NATO ir Europos Sąjungos šalių atstovų, todėl papildomas Lenkijos dalyvavimas, jo nuomone, „nieko neprideda“ prie diskusijų. Tuo pačiu Lavrovas leido suprasti, kad sprendimas dėl kvietimo buvo JAV iniciatyva, o ne derybų rezultatas.

    Kaip Lenkija atsidūrė G20 formate

    Šiais metais G20 darbams pirmininkauja Jungtinės Amerikos Valstijos, o Lenkija į susitikimus pakviesta specialiu JAV kvietimu. Tokio tipo kvietimai nėra naujiena: G20 pirmininkaujanti valstybė paprastai gali kviesti svečius, jei tai, jos manymu, prisideda prie darbotvarkės ar atspindi regioninius interesus.

    Lenkijos dalyvavimas pastaraisiais metais siejamas su didesniu jos vaidmeniu saugumo ir regioninės politikos klausimais Europoje, taip pat su siekiu išlaikyti tęstinumą tarptautiniuose formatuose. Varšuva yra deklaravusi norą dalyvauti ir būsimose G20 diskusijose, o iš anksto derinami kvietimai priklauso nuo pirmininkaujančių valstybių sprendimų.

    G20 reikšmė geopolitikoje

    G20 išlieka vienu svarbiausių formatų, kuriame aptariami pasaulio ekonomikos, finansinio stabilumo, prekybos, energetikos ir kiti strateginiai klausimai. Nors tai nėra karinio saugumo organizacija, pastaraisiais metais diskusijose vis dažniau atsispindi geopolitinė įtampa, sankcijų politika ir karo Ukrainoje pasekmės globaliai ekonomikai.

    Šiame kontekste Maskvos reakcijos į atskirų valstybių įtraukimą į G20 darbus dažnai vertinamos kaip platesnės informacinės ir diplomatinės kovos dalis. G20 susitikimas Atlantoje prasidėjo penktadienį ir baigsis šeštadienį.

  • Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paneigė tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą Izraelio kariuomenės ar žvalgybos pareigūnai vykdė operacijas iš Azerbaidžano teritorijos per besitęsiantį karą su Iranu. Baku tokią informaciją pavadino nepagrįsta ir teigė, kad ji paremta anoniminiais, nepatvirtintais šaltiniais.

    Azerbaidžano URM atstovas Aytanas Hadžizada portalui „Euronews“ sakė, kad ministerija „kategoriškai atmeta“ minimus kaltinimus. Pasak jo, Azerbaidžanas niekada neteikė savo teritorijos veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną.

    „Azerbaidžanas niekada nesuteikė savo teritorijos jokiems priešiškiems veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną“, – sakė Aytanas Hadžizada.

    Paklaustas, ar Baku imsis tyrimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, A. Hadžizada nurodė, kad tai būtų svarstoma tik gavus konkrečių įrodymų. Jis taip pat pabrėžė, kad Azerbaidžano teritorija negali būti ir nebus naudojama prieš kaimynines ar draugiškas valstybes.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame regione augant įtampai ir informacinių pranešimų srautui apie galimus užkulisius, logistiką bei žvalgybinę paramą skirtingoms konflikto pusėms. Azerbaidžanas su Iranu turi apie 700 kilometrų sausumos sieną, todėl bet kokie įtarimai dėl teritorijos naudojimo karinėms operacijoms tampa ypač jautrūs tiek saugumo, tiek diplomatijos požiūriu.

    Azerbaidžano URM akcentavo, kad šalis siekia subalansuotos užsienio politikos, grindžiamos kaimynystės principais ir nacionaliniais interesais. Baku pripažįsta palaikantis partnerystę su Izraeliu įvairiose srityse, tačiau tuo pat metu pabrėžia ryšius ir bendradarbiavimo kryptis su Iranu bei kitomis regiono valstybėmis.

    Tarptautinėje erdvėje pasklidę pranešimai, kuriais remiantis buvo keliami įtarimai, nebuvo viešai pagrįsti nepriklausomais įrodymais, o jų nepatvirtino nei Azerbaidžano, nei Izraelio pusė. Izraelio vyriausybės komentarų šiuo klausimu tuo metu taip pat buvo laukiama.

    Diplomatinis fonas tarp Baku ir Teherano anksčiau jau buvo įkaitęs po incidento, apie kurį pranešta 2026 metais kovo 5 dieną, kai Irano dronai smogė Azerbaidžano Nachičevanės eksklavui. Tuomet buvo apgadintas Nachičevanės tarptautinio oro uosto terminalas, o netoli Šakarabado kaimo mokyklos nukrito dar vienas objektas, buvo sužeisti keturi civiliai.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tą smūgį pavadino teroro aktu ir pareikalavo atsiprašymo bei atsakomybės. Iranas savo atsakomybę neigė ir teigė, kad incidentą tirs, o Azerbaidžanas kitą dieną buvo atitraukęs dalį diplomatinio personalo, vėliau santykius palaipsniui normalizavo.

    Azerbaidžanas su Izraeliu artimus ekonominius ir saugumo ryšius palaiko nuo 1990-ųjų, tačiau Baku viešai kartoja principą, kad jo teritorija negali būti naudojama prieš kaimynines valstybes. Dabartinis ministerijos pareiškimas rodo siekį užkirsti kelią spekuliacijoms, kurios galėtų dar labiau komplikti santykius su Teheranu ir paveikti regiono stabilumą.