Prancūzijos startuolis „HyLight“, kuriantis autonominius vandeniliu varomus dirižablius kritinės infrastruktūros apžiūrai, pritraukė apie 13 mln. eurų investicijų. Finansavime dalyvavo „Rubio Impact Ventures“, DRW ir „Teampact Ventures“, taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai, tarp jų „Y Combinator“ ir „Ring Capital“.
Įkurta 2022 metais ir veikianti Brétigny-sur-Orge (Prancūzija) aviacijos bazėje, bendrovė pati projektuoja, gamina ir eksploatuoja savo orlaivius. „HyLight“ modelis remiasi ne tik skrydžiais, bet ir surinktų duomenų analize, kurioje taikomas DI, kad infrastruktūros defektai būtų fiksuojami greičiau ir tiksliau.
Įmonė jau perėjo nuo prototipų kūrimo prie komercinių darbų, o jos sprendimai pradedami naudoti vietoje sraigtasparnių misijų. Pasak bendrovės, didžiausias iššūkis buvo ne sukurti orlaivį, o paversti prototipą ekonomiškai tvariu produktu, kurį galima gaminti ir diegti dideliu mastu.
„Kai pradedi nuo nulio, galvoji, kad didžiausias iššūkis yra sukurti produktą. Iš tiesų tai tik pradžia“, – sakė „HyLight“ bendraįkūrėjas ir vadovas Martinas Bockenas.
Šiuo metu „HyLight“ komandoje yra apie 14 žmonių, o tarp klientų įvardijami Prancūzijos energetikos ir transporto infrastruktūros operatoriai. Bendrovė teigia jau patikrinusi tūkstančius kilometrų infrastruktūros Prancūzijoje ir atlikusi skrydžius keliose Europos šalyse.
Vienas ryškiausių pasiektų rodiklių – iki 350 kilometrų patikros per vieną misiją. Įmonės vertinimu, įprastas dronas daugeliu atvejų per dieną apžiūrai galėtų įveikti apie 20 kilometrų, todėl ilgos distancijos infrastruktūrai skirtas sprendimas turi aiškų pranašumą.
Kur sraigtasparniai tampa per brangūs
Elektros linijos, dujotiekiai ir geležinkeliai vis dažniau turi būti tikrinami dėl klimato kaitos poveikio, griežtėjančių reikalavimų ir saugumo rizikų. Energetikos sektoriuje spaudimą didina ir spartėjanti elektrifikacija bei auganti atsinaujinančios energijos dalis, dėl ko apkrovos tinkluose tampa labiau kintančios.
Tokio tipo infrastruktūra driekiasi milžiniškais atstumais, o apžiūros darbai kainuoja daug, ypač kai naudojami sraigtasparniai. Be kainos, aktualūs ir triukšmo, rizikos įguloms bei emisijų klausimai, todėl operatoriai ieško alternatyvų, kurios leistų tikrinti dažniau, bet pigiau ir saugiau.
Palydovai ne visada suteikia reikiamą detalumą, o antžeminiai jutikliai dažnai padengia tik lokalizuotas vietas. Dronai daugelyje scenarijų yra efektyvūs, tačiau ilgiems maršrutams ir ilgai trunkančioms misijoms juos riboja baterijų ištvermė, ryšio sąlygos ir leidimų reikalavimai.
Vandeniliu varomas dirižablis ilgiems maršrutams
„HyLight“ kuriamas „HyLighter“ yra apie 12 metrų ilgio, elektrą gamina iš vandenilio ir gali skristi iki 10 valandų. Bendrovė nurodo, kad vienas orlaivis gali gabenti iki 10 kilogramų sensorių, įskaitant kameras, „LiDAR“ ir metano nuotėkio detektorius.
Tokio tipo platforma orientuota į linijinę infrastruktūrą, kur svarbu ilgas buvimas ore ir stabilus judėjimas mažame aukštyje. „HyLight“ teigia, kad jų sprendimas gali rinkti labai detalius vaizdus ir tankius „LiDAR“ duomenis, kurie vėliau apdorojami DI įrankiais ir paverčiami aiškiomis užduotimis priežiūros komandoms.
Bendrovė taip pat akcentuoja, kad orlaivis gali būti pritaikytas skrydžiams už tiesioginio matomumo ribų, jei tam gauti leidimai. Praktikoje būtent reguliacinė pusė dažnai nulemia, kaip greitai tokie sprendimai gali plėstis į kitus regionus ir šalis.
Reguliavimas, duomenys ir plėtra Europoje
„HyLight“ pabrėžia glaudų darbą su Prancūzijos ir Europos reguliuotojais, siekiant gauti skrydžių autorizacijas. Europoje bendrą aviacijos taisyklių kryptį formuoja EASA, tačiau praktiniai leidimai ir veiklos sąlygos dažnai priklauso nuo nacionalinių institucijų sprendimų.
„Kiekvieną kartą, kai kuri kažką, kas skraido, susidursi su reguliaciniais iššūkiais. Esminis dalykas buvo dirbti išvien su Prancūzijos ir Europos reguliuotojais“, – sakė Martinas Bockenas.
Viešasis priimtinumas taip pat tampa svarbiu faktoriumi, ypač šalyse, kur jautriai vertinami privatumo klausimai. „HyLight“ vadovas tvirtina, kad dirižablio išvaizda ir tylus darbas gali mažinti įtampą, palyginti su įprastais dronais, kurie kai kuriose vietovėse siejami su stebėsena.
Didėjant kritinės infrastruktūros saugumo reikšmei, aktualus tampa ir duomenų suvereniteto klausimas: kas renka informaciją, kur ji saugoma ir kas ją valdo. „HyLight“ teigia sąmoningai orientuojanti tiekimo grandinę į Europą ir prioritetą teikianti civiliniams infrastruktūros scenarijams.
Gautas finansavimas, pasak bendrovės, bus skirtas gamybos industrializavimui ir veiklos mastelio didinimui. „HyLight“ planuoja išplėsti parką nuo keturių iki 15 orlaivių per maždaug metus, taip pat samdyti apie 50 darbuotojų inžinerijos, duomenų, operacijų, reguliavimo ir verslo plėtros srityse.
Komercinei plėtrai Europoje prioritetinėmis rinkomis įvardijamos Vokietija ir Nyderlandai, taip pat svarstoma Belgija. Bendrovė tikisi, kad ilgo nuotolio patikros sprendimai, paremti vandenilio technologijomis ir DI analitika, taps viena realiausių alternatyvų sraigtasparniams ten, kur infrastruktūra driekiasi šimtais kilometrų.