CP v2

Tag: Dirvožemio rūgštingumas

  • Rododendras pražydo rudenį: sodininkai įspėja, ko dabar jokiu būdu nedaryti ir ką padaryti būtina

    Rododendras pražydo rudenį: sodininkai įspėja, ko dabar jokiu būdu nedaryti ir ką padaryti būtina

    Rudenį netikėtai pražydęs rododendras gali atrodyti kaip maloni staigmena, tačiau augalui tai dažniau yra streso ženklas. Kai žydėjimas vyksta ne savo metu, krūmas eikvoja energijos atsargas, kurios turėtų būti skirtos pasiruošti žiemai.

    Toks žydėjimas mūsų platumose pastebimas vis dažniau, ypač po šiltų laikotarpių, kai vėliau staiga atvėsta. Rododendras dalį pumpurų gali išskleisti tik iš dalies, o pavasarį žiedų būna mažiau, nes rudenį „iššauti“ pumpurai nebeatsinaujina.

    Kodėl rododendras suklysta?

    Viena dažniausių priežasčių yra permainingi orai, kai šiltas dienas staiga pakeičia vėsios naktys. Tokie temperatūrų svyravimai augalui primena pavasarį, todėl jis „pamano“, kad sezonas vėl prasideda, ir pradeda skleistis žiedpumpuriai.

    Kita priežastis siejama su vasaros stresu, kurį sukelia karštis, sausra ar nereguliarus laistymas. Po įtempto laikotarpio, atėjus švelnesniam ir drėgnesniam orui, augalas gali sureaguoti tarsi po ramybės periodo ir vėl aktyvuoti augimo procesus.

    Ką daryti dabar?

    Rudenį svarbiausia vengti radikalių veiksmų, kurie paskatintų naujų ūglių augimą ir dar labiau susilpnintų krūmą prieš šalčius. Stiprus genėjimas šiuo metu dažniausiai yra klaida, nes mažina atsparumą šalnoms ir didina pažeidimų riziką.

    Jei rododendras jau pražydo, leiskite žiedams natūraliai peržydėti ir tik tuomet juos labai atsargiai pašalinkite, nepažeisdami šakelių. Tai padeda augalui mažiau eikvoti jėgų sėkloms, bet kartu neprovokuoja naujo augimo.

    Iki kol žemė dar neįšalusi, rododendrą verta laistyti per sausringus tarpsnius, kad šaknys nepatirtų papildomo streso. Žiemą ypač pavojingas išdžiūvimas, nes visžaliai rododendrai per lapus net ir šaltuoju metu netenka drėgmės, ypač pučiant vėjui.

    Trąšos, mulčias ir apsauga

    Rudenį rekomenduojama vengti azoto trąšų, nes jos skatina minkštų, šalčiui jautrių ūglių formavimąsi. Dažniau pasirenkamos rudeninės trąšos rūgščiamėgiams augalams, kuriose vyrauja fosforas ir kalis, padedantys tvirtėti audiniams.

    Rododendrams itin svarbi rūgšti dirva, todėl mulčiavimas tampa vienu naudingiausių darbų prieš žiemą. Dažniausiai naudojama rūgštinanti danga, pavyzdžiui, durpių ir pušų žievės ar spyglių mišinys, kuris saugo šaknis ir padeda išlaikyti tinkamesnį dirvožemio rūgštingumą.

    Artėjant šalčiams verta pagalvoti ir apie apsaugą nuo vėjo bei saulės, nes šie veiksniai žiemą gali „nudeginti“ lapus ir pažeisti pumpurus. Paprasta priedanga iš kuoliukų ir agropluošto dažnai padeda sumažinti išdžiovinimo riziką ir geriau išsaugoti pavasarinį žydėjimą.

  • Rugsėjį pasodinsite šiuos krūmus ir pavasarį stebėsitės: žydėjimas bus įspūdingas

    Rugsėjį pasodinsite šiuos krūmus ir pavasarį stebėsitės: žydėjimas bus įspūdingas

    Rugsėjis sode nereiškia darbų pabaigos: tai vienas palankiausių laikotarpių sodinti dekoratyvinius krūmus, kurie žydės kitą sezoną. Po vasaros karščių dirva dažniausiai būna pakankamai šilta, o dažnesni krituliai padeda augalams lengviau įsišaknyti.

    Sodinant svarbiausia ne vien žiedų nuotrauka, o vieta ir dirvos savybės. Daug žydinčių krūmų geriausiai startuoja tuomet, kai šaknys spėja įsitvirtinti iki įšalo, o pavasarį augalas energiją nukreipia ne į išgyvenimą, o į augimą ir žydėjimą.

    Rhododendronas: rūgšti dirva

    Rhododendrai geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, vietoje, apsaugotoje nuo vėjo ir kaitrios vidurdienio saulės. Jiems būtinas rūgštus, nuolat lengvai drėgnas, bet laidus vandeniui substratas, nes užmirkimas didina šaknų pažeidimų riziką.

    Dažniausiai jie žydi gegužę ir birželį, o spalvų pasirinkimas platus: nuo baltos iki rožinės ar sodriai raudonos. Prieš perkant verta įvertinti veislės galutinį dydį, nes kai kurie krūmai per kelerius metus smarkiai išplatėja ir jiems reikia daugiau erdvės.

    Japoninis kerijas: saulė ir drėgmė

    Japoninis kerijas išsiskiria ryškiai geltonais žiedais ir gali tapti aiškiu gėlyno akcentu, kai ankstyvesni pavasario augalai jau peržydi. Geriausia jam parinkti saulėtą vietą, kur krūmas sukrauna daugiau žiedų ir formuoja tankesnę lają.

    Šiam krūmui tinka derlinga, humusinga, vidutiniškai drėgna dirva. Jei sklypo vieta vasaromis greitai perdžiūsta, kerijas dažniau skurs ir žydės silpniau, todėl vertėtų iš anksto įvertinti drėgmės režimą.

    Azalijos: spalvų įvairovė

    Rugsėjį taip pat sodinamos azalijos, vertinamos dėl gausaus žydėjimo ir didelės veislių įvairovės. Tai patogu, nes dažnai galima priderinti krūmą prie jau esamos kompozicijos, neperdarant viso gėlyno.

    Azalijoms paprastai reikia rūgščios, purios, laidžios dirvos, kuri nei perdžiūsta, nei užmirksta, o vieta turėtų būti saulėta arba pusiau pavėsinga ir apsaugota nuo stiprių vėjų. Renkantis sodinuką pravartu pasitikrinti, ar jis pritaikytas žiemoti lauke ir kokių sąlygų reikalauja konkreti veislė.

    Sodinant rudenį verta nepamiršti ir praktinių dalykų: po pasodinimo krūmą reikėtų gausiai palaistyti, o šaknų zoną mulčiuoti, kad drėgmė laikytųsi tolygiau. Toks startas dažnai lemia, kad pavasarį krūmai greičiau atželia ir žydi ryškiau.

  • Sodo triukas iš močiutės: paprastas ramunėlių užpilas, po kurio rododendrai atgyja

    Sodo triukas iš močiutės: paprastas ramunėlių užpilas, po kurio rododendrai atgyja

    Pavasarį rododendrai dažnai pasitinka prastai: lapai paruduoja, ūgliai nusilpsta, o per žiemą susikaupusi drėgmė sudaro palankias sąlygas grybinėms ligoms. Nors daugelis griebiasi cheminių priemonių, patyrę sodininkai primena ir paprastą namų metodą – ramunėlių užpilą.

    Po šaltojo sezono krūmai patiria temperatūrų svyravimus, saulės ir vėjo sukeliamą išdžiūvimą bei šaknų zonos užmirkimą. Tokios sąlygos silpnina augalo imunitetą, todėl dažnėja dėmėtligės, lapų ruduojimo ar ūglių nykimo požymiai. Kuo anksčiau imsitės švelnios priežiūros, tuo lengviau rododendras atsigaus iki žydėjimo.

    Ramunėlių užpilas rododendrams

    Ramunėlės vertinamos dėl natūralių junginių, kurie gali padėti slopinti kai kurių mikroorganizmų plitimą ir sumažinti lapų paviršiaus užterštumą. Tai nėra stebuklingas vaistas nuo visų ligų, tačiau kaip profilaktinė priemonė pavasarį gali būti naudinga, ypač kai vyrauja drėgni orai.

    Naminiam purškalui dažniausiai naudojama apie 40 gramų džiovintų ramunėlių ir 900 mililitrų karšto vandens. Indą uždenkite, palaikykite kelias valandas, o atvėsus užpilą kruopščiai nukoškite ir supilkite į purkštuvą.

    Užpilu apipurkškite lapus ir ūglius maždaug kas dvi savaites. Geriausia tai daryti ryte arba vakare, kai saulė nekaitina stipriai, kad sumažėtų lapų pažeidimo rizika ir tirpalas ilgiau išsilaikytų ant augalo.

    Tvarka po žiemos – būtina

    Vien purškimo dažniausiai nepakanka, jei krūmas po žiemos lieka apleistas. Pirmiausia apžiūrėkite lapus: sudžiūvę, pajuodę ar ryškiai dėmėti fragmentai gali tapti infekcijų židiniu, todėl juos verta pašalinti.

    Taip pat patikrinkite ūglius, kuriuos galėjo pažeisti šaltis. Trapios, neatsigaunančios šakelės dažnai tik eikvoja augalo jėgas, todėl jų patrumpinimas padeda energiją nukreipti į sveikas vietas ir skatina naujus prieaugius.

    Ne mažiau svarbi ir mulčio būklė. Per žiemą sena žievė ar spygliai gali permirkti, pradėti pelyti ir bloginti oro patekimą prie šaknų, todėl pavasarį verta atnaujinti mulčio sluoksnį pušų žieve.

    Rūgšti dirva ir tinkamas laistymas

    Rododendrai yra rūgščią dirvą mėgstantys augalai, todėl netinkamas dirvožemio rūgštingumas dažnai pasireiškia pašviesėjusiais lapais ir silpnesniu žydėjimu. Pavasarį pravartu rinktis trąšas, skirtas rododendrams ar kitiems rūgščią terpę mėgstantiems augalams.

    Laistant svarbu nepamiršti, kad paviršius gali atrodyti drėgnas, nors giliau žemė būna perdžiūvusi. Rododendrų šaknys yra negilios, todėl reguliarus, tolygus laistymas ir tinkamas mulčas padeda išvengti streso ir palaikyti gerą krūmo būklę prieš žydėjimą.

    Jei ant lapų plinta dėmės, ūgliai juoduoja ar krūmas akivaizdžiai nyksta, vien naminių priemonių gali neužtekti. Tokiais atvejais verta tiksliai įvertinti priežastį, nes problemas gali lemti ir netinkamas rūgštingumas, ir užmirkimas, ir konkreti liga, kuriai reikalingos specialios priemonės.