CP v2

Tag: Diskriminacija

  • JAV broliai kaltina Lisabonos „K Urban Beach“ rasizmu: vaizdo įrašas dingo, audra tęsiasi

    JAV broliai kaltina Lisabonos „K Urban Beach“ rasizmu: vaizdo įrašas dingo, audra tęsiasi

    Lisabonoje įsikūręs naktinis klubas „K Urban Beach“ vėl atsidūrė rasizmo kaltinimų centre, kai JAV turinio kūrėjas ir jo brolis socialiniuose tinkluose papasakojo, esą buvo neįleisti į klubą dėl odos spalvos. Nors vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas incidentas, vėliau buvo ištrintas, diskusija internete neslūgsta.

    Pasak vyro, incidentas įvyko penktadienio paryčiais prie įėjimo į klubą, įsikūrusį prie Tacho upės. Jis teigė patyręs, jo žodžiais, labiausiai rasistinę situaciją savo gyvenime ir sakė supratęs, kad diskriminacija gali pasireikšti paprasčiausiai prie durų.

    Vaizdo įraše, apie kurį pasakoja vietos žiniasklaida, girdėti, kaip apsaugos darbuotojas angliškai ištaria frazę, jog jam nepatinka juodaodžiai. Vyras tvirtino, kad jam ir broliui iš pradžių buvo pasakyta, jog įėjimas kainuos 250 eurų, nors kiti lankytojai, anot jo, buvo įleidžiami be tokio mokesčio.

    Vėliau broliai bandė įsigyti bilietus internetu ir, jų teigimu, už du bilietus sumokėjo apie 32 eurus. Sugrįžus prie įėjimo, esą buvo pasakyta, kad klubas pilnas, o pinigai bus grąžinti, tačiau vyras tai siejo su diskriminacija ir dėl to toliau aiškinosi su apsauga.

    Klubą lydi senesni skundai

    „K Urban Beach“ vardas Portugalijoje ne pirmą kartą minimas kalbant apie diskriminaciją ir konfliktus prie įėjimo. Nevyriausybinės organizacijos SOS Racismo atstovai teigia, kad skundų dėl šios vietos sulaukia ne vienerius metus ir jų skaičių apibūdina kaip kelias dešimtis.

    Viešojoje erdvėje anksčiau buvo nuskambėjęs ir sportininko Nelsono Évoros pasakojimas apie tai, kad jo draugų grupei buvo priekaištauta dėl per didelio juodaodžių skaičiaus. Vėlesniais metais žiniasklaida aprašė ir kitus panašius atvejus, kai, skundikų teigimu, skirtingiems lankytojams prie durų buvo taikomos nevienodos sąlygos.

    Po vieno iš plačiai aptartų incidentų Portugalijos prokuratūra buvo inicijavusi sprendimus dėl laikino klubo veiklos stabdymo, o pats klubas tam tikrą laiką buvo uždarytas 2017 metų pabaigoje ir 2018 metų pradžioje. Vis dėlto panašūs liudijimai ir toliau kartojasi, o internete, įskaitant atsiliepimų platformas, galima rasti pasakojimų apie esą diskriminacinį ir agresyvų kai kurių apsaugos darbuotojų elgesį.

    Socialinių tinklų reakcija ir atsakymų stoka

    Šįkart incidentas greitai išplito socialiniuose tinkluose, o klubo paskyrose pasipylė komentarai, raginimai boikotuoti ir reikalavimai paaiškinti situaciją. Dalis komentatorių pabrėžia, kad tokių kaltinimų kartojimasis žaloja Lisabonos, kaip turistų miesto, reputaciją ir kelia klausimų dėl kontrolės mechanizmų naktinio pasilinksminimo sektoriuje.

    Žiniasklaida skelbė mėginusi susisiekti su „K Urban Beach“ dėl komentaro, tačiau iki publikavimo aiškaus atsakymo nesulaukė. Kol nėra oficialios klubo pozicijos ar institucijų išvadų, viešojoje erdvėje išlieka dvi konkuruojančios versijos, o visuomenės dėmesį labiausiai kursto tai, kad vaizdo įrašas, tapęs diskusijų katalizatoriumi, buvo pašalintas.

    Portugalijoje diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės yra draudžiama, o paslaugų teikėjams, įskaitant pramogų vietas, taikomas nediskriminavimo principas. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad realų pokytį dažniausiai lemia ne vien viešas pasipiktinimas, bet ir aiškios skundų procedūros, institucijų tyrimai bei nuosekli priežiūra.

  • Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Jungtinėse Valstijose nagrinėjama byla prieš „Meta“ atkreipė dėmesį į vis dažniau keliamą klausimą: ar darbuotojai gali būti atleidžiami remiantis DI generuojamais vertinimais, o ne tiesioginiu vadovų sprendimu. Ieškinį pateikę buvę darbuotojai tvirtina, kad atranka į atleidžiamųjų sąrašą galėjo būti paremta automatizuotais rodikliais, kurių jie patys nematė ir negalėjo ginčyti.

    Teismo dokumentuose akcentuojama pagrindinė problema, su kuria susiduria tokiose bylose dalyvaujantys žmonės: darbuotojai paprastai neturi prieigos prie vidinių modelių, kriterijų ar duomenų, pagal kuriuos darbdavys vertina našumą. Net jei įmonėje naudojami automatizuoti sprendimų palaikymo įrankiai, jų įtaka galutiniam sprendimui dažnai lieka neapčiuopiama, o įrodymai būna įmonės rankose.

    „Jie nebuvo patalpose, kuriose tai vyko“, – pažymėjo teisėjas Williamas Orrickas, vertindamas prašymą laikinai sustabdyti 26 žmonių atleidimų užbaigimą.

    Bylos esmė siejama su įtarimais, kad darbuotojai galėjo būti atrenkami dėl sveikatos būklės, negalios ar naudojimosi sveikatos ir šeimos atostogomis, nes tokie laikotarpiai keičia veiklos rodiklius. Ieškovai teigia, kad vertinimui galėjo būti pasitelkti našumo stebėsenos įrankiai, komunikacijos ir dokumentų analizė, taip pat su DI įrankių naudojimu susiję matavimai.

    „Meta“ teismo dokumentuose šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad sprendimus dėl šiemet paskelbtų beveik 8 000 atleidimų priėmė žmonės, o DI nebuvo naudojamas kaip atleidimo pagrindas. Teisėjas nurodė, kad kol kas privalo remtis įmonės pozicija, jei ieškovai nepateikia konkrečių priešingų įrodymų.

    Svarbi šios istorijos dalis yra tai, kad didelė dalis JAV darbuotojų yra saistomi arbitražo susitarimų, kurie nukreipia ginčus iš viešo teismo proceso į privatų nagrinėjimą. Tai paprastai sumažina galimybes viešai išreikalauti dokumentus, apsunkina kolektyvinius ieškinius ir riboja precedentinę tokių bylų reikšmę, todėl apie DI naudojimą darbo sprendimuose viešumoje girdima gerokai rečiau, nei prognozuota.

    Teismas kol kas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau toliau vertins galimybę priimti sprendimą, kuris laikinai grąžintų darbuotojus į pareigas iki arbitražo pabaigos. Byloje numatytas tolesnis posėdis 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, o teisėjas leido suprasti, kad pozicija gali keistis, jei bus pateikta daugiau duomenų apie tai, ar ir kaip DI galėjo būti panaudotas netinkamai.

    Ši byla išryškina platesnę tendenciją: įmonės vis dažniau naudoja automatizuotas sistemas našumui matuoti, tikslams sekti ir sprendimams pagrįsti, tačiau darbuotojams neretai trūksta skaidrumo. Europoje tokios praktikos vis dažniau vertinamos per duomenų apsaugos, nediskriminavimo ir automatizuoto sprendimų priėmimo prizmę, o JAV ginčus dažnai lemia sutartinės arbitražo sąlygos ir prieigos prie įrodymų klausimas.

  • Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Ką rodo Eurostato skaičiai?

    Ne ES piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Europos Sąjungoje, dažniau tenka laikini kontraktai ir darbas ne visu etatu nei tos šalies piliečiams. Tokia tendencija fiksuojama visą pastarąjį dešimtmetį, rodo naujausi Eurostato duomenys.

    Eurostatas vertino 20–64 metų gyventojus 27 ES valstybėse. Pagal apibendrintus rodiklius 2025 metais ne ES piliečiai dažniau rinkosi ar buvo priversti dirbti ne visu etatu, o nuolatinius kontraktus turėjo rečiau.

    Kodėl taip nutinka?

    Ekspertai šį atotrūkį sieja su kliūtimis, kurios darbo rinkoje ne visada matomos iš pirmo žvilgsnio. Tarp jų dažniausiai minimi kalbos barjerai, administraciniai reikalavimai, profesinių ryšių stoka ir kvalifikacijų nepripažinimas.

    Reikšmės turi ir imigracijos taisyklės bei leidimų gyventi ar dirbti sąlygos, kurios kai kuriais atvejais riboja galimybes greitai keisti darbą ar derėtis dėl ilgalaikio kontrakto. Prie to prisideda ir diskriminacijos rizika bei informacijos trūkumas apie vietinę darbo rinką.

    „Daug ne ES piliečių susiduria su papildomomis kliūtimis siekdami stabilių, nuolatinių darbo vietų: nuo kalbos iki kvalifikacijų nepripažinimo, siauresnių profesinių tinklų, diskriminacijos ir su migracija susijusių ribojimų“, – sakė „Ipsos“ tyrimų ir vertinimo direktorė Joanna Hofman.

    „Dėl to jie dažniau į darbo rinką patenka per nesaugesnes užimtumo formas“, – pridūrė ji.

    Kur skirtumai didžiausi?

    Eurostato duomenys rodo, kad 2015–2025 metais didžiausios laikino darbo dalys tarp ne ES piliečių fiksuotos Kipre, Nyderlanduose ir Lenkijoje, kur šis rodiklis viršijo 40 proc. Tai reiškia, kad reikšminga dalis darbuotojų dirbo pagal terminuotas sutartis.

    Darbo ne visu etatu atveju 2025 metais ne ES piliečių dalis ES siekė apie 22 proc., o tos šalies piliečių – apie 17 proc. Kitų ES šalių piliečiai pagal šį rodiklį dažniausiai atsidūrė per vidurį – apie 20 proc.

    Didžiausias atotrūkis dėl darbo ne visu etatu matytas Nyderlanduose, po jų – Suomijoje ir Prancūzijoje. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkrečių sektorių struktūra, darbo sutarčių praktika ir socialinės apsaugos modeliais.

    Lyties veiksnys ir sektoriai

    Moterims laikinos sutartys ir darbas ne visu etatu visose pilietybės grupėse pasitaikė dažniau nei vyrams. Didžiausi skirtumai dėl terminuotų sutarčių išryškėjo Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

    Pasak ekspertų, tai gali būti susiję su vaikų priežiūra ir kitomis slaugos pareigomis, kurios vis dar dažniau tenka moterims. Taip pat svarbu tai, kad moterys dažniau dirba sektoriuose, kur laikinos sutartys paplitusios, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje, socialinėse paslaugose, švietime ar svetingumo versle.

    Savęs įdarbinimas: kodėl „vietiniams“ lengviau?

    Vertinant savarankišką darbą, 2025 metais aukščiausias rodiklis fiksuotas tarp ES piliečių, gyvenančių savo šalyse – apie 13,5 proc. Kitų ES šalių piliečių dalis siekė apie 10,9 proc., o ne ES piliečių – apie 10,1 proc.

    Skirtumai aiškinami tuo, kad tos šalies piliečiai dažniau geriau išmano teisines ir mokestines taisykles, lengviau pasiekia finansavimą, turi platesnius profesinius tinklus ir mažiau administracinių kliūčių. Ne ES piliečiams papildomu barjeru gali tapti ir su vizomis ar leidimais susiję ribojimai.

  • KE tiria Vengrijos ir Slovakijos degalų kainas: ar užsieniečiai priversti mokėti daugiau?

    Komisija pradėjo pažeidimo procedūras

    Europos Komisija pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūras prieš Vengriją ir Slovakiją dėl degalų kainodaros, kuri, įtariama, skirtingai taiko kainas pagal automobilio registracijos šalį. Komisijos vertinimu, tokia praktika gali diskriminuoti kitų ES valstybių vairuotojus ir iškraipyti vidaus rinką.

    Komisija nurodo, kad vienodosios rinkos taisyklės reikalauja nediskriminavimo principo, ypač kai kalbama apie prekių ir paslaugų judėjimą bei kelių transporto paslaugų teikimą. Jei skirtingos kainos priklauso nuo registracijos, vairuotojai ir verslai gali atsidurti nevienodose konkurencinėse sąlygose.

    Ką konkrečiai vertina Komisija?

    Slovakijoje buvo taikomas modelis, pagal kurį dyzelino kaina vairuotojams su užsienio numeriais reguliuojama ir periodiškai perskaičiuojama pagal kaimyninių šalių kainas. Tuo metu šalies viduje registruotų automobilių vairuotojai gali naudotis mažesnėmis kainomis, o priemonė, pradžioje planuota kaip laikina, buvo pratęsta.

    Vengrijoje, pasak Komisijos, nustatytos maksimalios degalų kainos transporto priemonėms su vengriškais numeriais, o kitų ES valstybių vairuotojams taikomos aukštesnės rinkos kainos. Komisija taip pat kelia klausimų dėl papildomų ribojimų, susijusių su naftos ir degalų produktų judėjimu.

    Kokios pasekmės gali laukti?

    Vengrija ir Slovakija turi maždaug du mėnesius pateikti atsakymą Komisijai ir paaiškinti, kaip jų priemonės dera su ES teise. Jei atsakymai Komisijos neįtikins, procedūra gali pereiti į kitą etapą, o galiausiai byla gali pasiekti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

    Komisija pabrėžia, kad valstybės gali ieškoti būdų, kaip mažinti energijos kainų spaudimą gyventojams, pavyzdžiui, per mokesčių politiką. Tačiau tokios priemonės neturi diskriminuoti kitų ES šalių piliečių ar silpninti vidaus rinkos vientisumo.

    Tokie ginčai dėl kainodaros degalinėse ypač aktualūs pasienio regionams ir tarptautiniam vežimui, nes net ir nedideli kainų skirtumai keičia maršrutus bei pildymosi įpročius. Jei Komisija įrodys diskriminaciją, šalims gali tekti keisti reguliavimą ir panaikinti skirtingas kainas pagal registraciją.