Europos Centrinis Bankas (ECB) svarsto tris pagrindinius būdus, kaip centrinių bankų pinigus pritaikyti blokų grandinės (DLT) infrastruktūrai. Apie tai Londone vykusioje Anglijos banko konferencijoje Future of Money kalbėjo ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel, pristatydama kryptį, kuria bankas juda kurdamas savo DLT projektus.
ECB vertina scenarijų, kai atsargos būtų išleidžiamos tiesiogiai programuojamoje platformoje. Tai reikštų, kad centrinio banko pinigai nuo pat pradžių būtų naudojami technologinėje aplinkoje, kurioje galima automatizuoti atsiskaitymus ir taikyti iš anksto apibrėžtas taisykles.
Antras modelis paliktų galioti dabartinę ECB realaus laiko atsiskaitymų infrastruktūrą, o su DLT platformomis ją sujungtų suderinamumo sluoksnis. Pagal šią logiką pačios atsargos nebūtų tokenizuojamos, tačiau abi sistemos būtų susiejamos techniniu ryšiu, leidžiančiu koordinuoti operacijas tarp tradicinės ir DLT aplinkos.
Trečiasis kelias numato tokenizuoti ECB laikomas atsargas ir išleisti jomis visiškai padengtus atsiskaitymo žetonus. Šiuo atveju, kaip akcentuojama pristatyme, tai būtų privačios pretenzijos, paremtos centrinio banko atsargomis, o ne tiesiogiai centrinio banko išleistas instrumentas.
ECB taip pat pabrėžia, kad nauja infrastruktūra turėtų išlaikyti šiandienę dviejų pakopų pinigų sistemos struktūrą. Centrinio banko pinigai ir toliau būtų atsiskaitymų branduolys, o komerciniai bankai išliktų pagrindiniai finansinių paslaugų teikėjai gyventojams ir verslui.
Kam reikalingi keli keliai?
Rinkoje sparčiai auga interesas tokenizacijai, kai finansinis turtas ir jo nuosavybės apskaita perkeliami į DLT aplinką. Tokia infrastruktūra gali leisti operacijas vykdyti programuojamai ir vadinamuoju atominiu principu, kai turto perleidimas ir apmokėjimas įvyksta kartu, sumažinant atsiskaitymo rizikas.
Finansų institucijos tokenizacijoje dažniausiai mato praktinę naudą dėl greitesnių atsiskaitymų, efektyvesnio užstato valdymo ir likvidumo judėjimo. Kuo daugiau turto klasių persikelia į DLT, tuo aktualiau tampa klausimas, kokiu „pinigų sluoksniu“ tokiose rinkose bus atsiskaitoma.
Pontes ir Appia projektai
ECB teigia jau pradedantis taikyti pristatytą logiką praktikoje per vidinius projektus. Pontes iniciatyva orientuota į tokenizuotų centrinių bankų pinigų panaudojimą DLT pagrindu vykdomiems sandoriams, o Appia analizuoja, kokia architektūra būtų tinkamiausia tokenizuotoms rinkoms.
Appia kontekste svarstomi keli variantai: vieningas registras, tarpusavyje sujungti tinklai arba keli bendri registrai. Šios kryptys iš esmės sprendžia tą patį klausimą, kaip suderinti inovacijų greitį su finansų rinkoms būtinais reikalavimais dėl patikimumo, saugumo ir reguliacinio aiškumo.
ECB signalas rinkai aiškus: blokų grandinės sprendimai nebevertinami vien kaip eksperimentas, o kaip reali infrastruktūra, kuriai reikia centrinio banko pinigų suderinamumo. Kuri iš trijų krypčių taps dominuojančia, priklausys nuo to, kaip greitai bręs tokenizuotų aktyvų rinka ir kokius veikimo modelius pasirinks bankai bei rinkos infrastruktūros dalyviai.