Tag: Dmitrijus Peskovas

  • Demokratai perėmė JAV Kongresą: pasaulio lyderių reakcijos, Iranas neslepia pasitenkinimo

    JAV rinkėjai per vidurio kadencijos rinkimus nusprendė dėl ryškaus politinio posūkio Vašingtone – Demokratai perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Šis rezultatas iškart sukėlė pasaulio lyderių reakcijų bangą – nuo palankių vertinimų sąjungininkų sostinėse iki atsargesnių pareiškimų šalių, kurios su JAV palaiko įtemptus santykius.

    Kaip skelbia CNN, užsienio politikai rinkimų baigtį vertina kaip galimą signalą apie JAV politinio kurso pokyčius. Komentarai pasirodė ir oficialiuose pranešimuose, ir socialiniuose tinkluose – neretai itin aštriu tonu.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas pareiškė, kad JAV piliečiai balsavo prieš politiką, kuri, jo žodžiais, skurdina, skatina neapykantą, „mačizmą“, klimato kaitos neigimą ir elitų privilegijas. Jis šį rezultatą sugretino su ankstesniais pokyčiais Brazilijoje, teigdamas matantis panašų trendą.

    Tuo metu kai kurie JAV partneriai pabrėžė demokratinių procesų reikšmę ir signalus, kuriuos, jų manymu, pasiuntė rinkėjai. Kartu netrūko ir pragmatiškų žinučių – kad santykiai su Vašingtonu bus siekiami išlaikyti stabilūs, nepaisant pasikeitusių politinių jėgų Kongrese.

    Europos ir kitų sąjungininkų vertinimai

    Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre interviu naujienų agentūrai „Reuters“ rinkimų rezultatą pavadino stipriu politiniu signalu apie nuotaikų pokytį tarp JAV rinkėjų. Jungtinės Karalystės sveikatos ministras Jamesas Frithas rinkimų naktį apibūdino kaip didelę naktį demokratijai ir Demokratams, kartu patikindamas dėl tvirtų Londono ir Vašingtono santykių.

    Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa taip pat akcentavo, kad demokratų sugrįžimas į įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolę, jo vertinimu, gali atnešti naują etapą tarptautiniuose santykiuose, nes rinkėjų valia esą nuskambėjo aiškiai.

    Lenkijos užsienio reikalų ministro žinutės ir ginčas su Elonu Musku

    Rinkimų atgarsiai persikėlė ir į socialinius tinklus, kur netrūko politinių replikų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis platformoje X pašiepė Lenkijos dešiniųjų laikyseną, siejamą su parama Donaldo Trumpo stovyklai.

    Ministras, perfrazuodamas Biblijos žodžius, parašė: „Iš tiesų sakau jums: prieš gaidžiui pragystant, tris kartus jo išsigins“. Įrašas sulaukė dėmesio tiek Lenkijos, tiek užsienio žiniasklaidoje.

    Vėliau Sikorskis kreipėsi ir į Eloną Muską, primindamas ankstesnes replikas dėl jo politinio vaidmens. „Matai, didysis žmogau, politika sunkesnė, nei galvojai“, – rašė lenkų diplomatas, reaguodamas į Musko komentarą, kad jo „kosminiai lazeriai“, esą kišęsi į rinkimus, šįkart nesuveikė.

    Iranas patenkintas, Kremlius renkasi atsargumą

    Šalys, kurių santykiai su Vašingtonu įtempti, rinkimų baigtį taip pat įvertino, tačiau nevienodai. Irano parlamento pirmininkas Mohammad Bagher Ghalibaf socialiniuose tinkluose teigė, kad amerikiečiai balsavimo biuleteniais pasakė „ne karui“, ir pridūrė, jog Teheranas „remia šią žinutę“.

    Kremlius reagavo santūriau: Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas priminė, kad valdžioje lieka dabartinis prezidentas, ir išreiškė viltį, kad bus tęsiamos iki šiol vykusios „taikos pastangos“. Tuo metu Rusijos parlamentaras Leonidas Sluockis pareiškė, kad respublikonų lyderio situacija šiuo metu yra „absoliučiai neigiama“.

    Ką keičia Demokratų kontrolė abiejuose rūmuose?

    Vidurio kadencijos (midterm) rinkimai JAV paprastai laikomi savotišku referendumu dėl pirmosios prezidento kadencijos pusės. Demokratams perėmus tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą, Vašingtone iš esmės pasikeičia politinių jėgų balansas.

    Tokia situacija reiškia, kad teisėkūros procesas taps labiau priklausomas nuo kompromisų, o Kongreso darbotvarkę lems nauja dauguma. Demokratai kartu įgyja daugiau įtakos parlamento komitetams ir gali aktyviau formuoti pozicijas dėl užsienio politikos bei biudžeto klausimų.

    Artimiausi dveji metai, tikėtina, bus intensyvių politinių derybų laikotarpis, o rinkimų rezultatas jau dabar vertinamas kaip reikšmingas fonas būsimai kovai dėl valdžios JAV.

  • Kremlius apie rusiško dyzelino eksportą: tiesioginio ryšio su taikos derybomis dėl Ukrainos nemato

    Kremlius tvirtina nematantis tiesioginio ryšio tarp susitarimų, kurie leistų eksportuoti rusišką dyzeliną, ir Maskvos pozicijos dėl taikos derybų Ukrainoje. Tai antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimą JAV tarpininkavimo schemą.

    Pasak D. Peskovo, ryšys tarp degalų eksporto klausimų ir politinių sprendimų dėl karo užbaigimo esą nėra akivaizdus. Jo teigimu, dabar nėra ką papildomai komentuoti apie tariamus susitarimų paketo tikslus ar tai, kaip jis galėtų paveikti derybų klimatą.

    Kas minima JAV tarpininkavimo kontekste?

    Agentūros „Reuters“ šaltiniais grįstame pranešime teigiama, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai ukrainiečiams galėjo siųsti signalus, jog leidimai ar susitarimai, susiję su rusiško dyzelino eksportu, būtų vienas iš elementų, skirtų skatinti Rusiją grįžti prie derybų stalo. Kremlius tokią interpretaciją atmetė, pabrėždamas, kad tai nėra tiesiogiai susieta su taikos procesu.

    Energijos ištekliai nuo pat plataus masto karo pradžios išlieka vienu svarbiausių geopolitinio spaudimo instrumentų. Rusijos naftos produktų prekyba, įskaitant dyzeliną, turi reikšmę tiek biudžeto pajamoms, tiek tiekimo grandinėms, o bet kokie režimo pakeitimai ar išimtys paprastai vertinami ir per saugumo prizmę.

    Kalbos apie paliaubas energetikoje

    D. Peskovas taip pat patvirtino, kad vyksta pokalbiai dėl galimo ugnies nutraukimo ar ribojimų energetikos srityje tarp Rusijos ir Ukrainos. Tokį derybų faktą viešai buvo minėjęs Donaldas Trumpas, tačiau Kremlius neįvardijo, kas konkrečiai dalyvauja šiuose kontaktuose ir kokia jų apimtis.

    Energetikos infrastruktūra kare tapo viena dažniausių taikinių, o jos apsauga tiesiogiai veikia civilių gyvenimą, pramonės veiklą ir žiemos sezono rizikas. Dėl to atskiros paliaubos energetikoje dažnai vertinamos kaip potencialiai labiau įgyvendinamas, bet politiškai jautrus žingsnis, nes jos nekeičia fronto realijų, tačiau gali sumažinti humanitarines ir ekonomines pasekmes.

    Ką sako Rusijos gynybos ministerija

    Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad jos pajėgos per naktinius smūgius neva nesitaikė į Ukrainos energetikos objektus. Nepriklausomo patvirtinimo, kuris leistų vienareikšmiškai įvertinti šio teiginio tikslumą, pateiktoje informacijoje nebuvo.

    Diskusijos apie „energetines paliaubas“ ir kartu aptariami prekybiniai sprendimai dėl rusiškos naftos produktų srautų rodo, kad energetika išlieka atskira, bet su politine darbotvarke persipinanti derybų linija. Artimiausiu metu būtent detalės, kas ir kokiu formatu derasi, lems, ar tai taps realiu deeskalacijos žingsniu, ar tik taktinio spaudimo priemone.

  • Rusija atmeta raginimus atskleisti duomenis apie maro atvejį Sibire: kalbama ir apie antrą užsikrėtimą

    Rusija atmeta raginimus atskleisti duomenis apie maro atvejį Sibire: kalbama ir apie antrą užsikrėtimą

    Kas nutiko Irkutsko srityje

    Rusijos valdžios institucijos trečiadienį atmetė raginimus skaidriai pateikti informaciją apie galimą maro atvejį Sibire, kai pranešta apie laboratorijos darbuotojos mirtį ir galimą antrą užsikrėtimą. Situacija siejama su Irkutsko sritimi, kur veikia priešmarinių tyrimų institucija, dirbanti su pavojingais patogenais.

    Rusijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Rospotrebnadzor tvirtino nematanti epideminės rizikos ir nurodė, kad atlikti beveik 5 000 laboratorinių tyrimų esą neparodė pavojingų patogenų. Taip pat skelbta, kad didžioji dalis su mirusia darbuotoja kontaktavusių asmenų jau baigė medicininę stebėseną.

    Oficiali versija ir prieštaringi signalai

    Rusijos pareigūnai viešai laikėsi pozicijos, kad mirusi 28 metų darbuotoja galėjo sirgti plaučių uždegimu, o tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tuo pat metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie antrą galimą atvejį, taip pat siejamą su kvėpavimo takų liga neaiškios kilmės.

    Kremlius šiuos pranešimus atmetė ir ragino visuomenę remtis tik oficialiais Rospotrebnadzor pranešimais.

    „Žiniasklaida dabar praneša labai daug, ir didžioji dalis šios informacijos apie situaciją yra klaidinga“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

    Tarptautinis spaudimas ir PSO vaidmuo

    Didėjant neapibrėžtumui, tarptautinės institucijos ragino Maskvą pateikti aiškius duomenis apie užsikrėtimų aplinkybes, atliktus tyrimus ir taikomas kontrolės priemones. Šis klausimas aktualus ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl tarptautinių įsipareigojimų teikti savalaikę informaciją pagal Tarptautines sveikatos taisykles.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paragino Rusiją išsklaidyti abejones dėl pranešimų apie galimą antrą atvejį. PSO taip pat yra pabrėžusi, kad skaidrus ir operatyvus duomenų dalijimasis yra esminė priemonė valdant užkrečiamųjų ligų grėsmes.

    Jungtinės Amerikos Valstijos tuo metu pranešė oficialiai paprašiusios papildomos informacijos iš Rusijos valdžios. Kremlius teigė neturintis duomenų, kad būtų gavęs tokį oficialų kreipimąsi.

    Kuo pavojingas plaučių maras

    Plaučių maras laikomas pavojingiausia maro forma, nes pažeidžia plaučius ir, skirtingai nei buboninis maras, gali plisti nuo žmogaus žmogui per kvėpavimo takų lašelius. Inkubacinis laikotarpis gali būti trumpas, o laiku nepradėjus gydymo liga gali baigtis mirtimi, tačiau anksti nustačius ir skyrus antibiotikus pasveikimo tikimybė yra didelė.

    Buboninis maras dažniau siejamas su užkrėstų blusų įkandimais ir paprastai pasireiškia skausmingais limfmazgių uždegimais. PSO ir kitos sveikatos institucijos pabrėžia, kad svarbiausi veiksniai tokiose situacijose yra greita diagnostika, kontaktų nustatymas, stebėsena ir aiškus rizikos komunikavimas.

    Jei Sibire fiksuotas atvejis būtų oficialiai patvirtintas kaip maras, tai būtų pirmas patvirtintas maro užsikrėtimas Rusijoje nuo 2016 metų. Kol kas tarptautinė bendruomenė laukia detalesnių laboratorinių išvadų ir aiškesnių atsakymų dėl galimo antro susirgimo.

  • Kremlius atmeta grėsmes Europai: Peskovo atsakas Le Pen ir Bardellai bei Macrono perspėjimai

    Kremlius atmeta grėsmes Europai: Peskovo atsakas Le Pen ir Bardellai bei Macrono perspėjimai

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija esą „nekelia grėsmės“ Prancūzijai ir kitoms Europos valstybėms. Taip jis reagavo į Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderių Marine Le Pen ir Jordano Bardellos savaitgalį paskelbtą pareiškimą, kuriame kritikuojami Maskvos veiksmai.

    Le Pen ir Bardella teigė, kad Prancūzija „netoleruos“ bandymų daryti įtaką šalies politikai per bauginimą, grasinimus ar destabilizaciją. Politikai pabrėžė, kad, jų vertinimu, tokie metodai galėtų būti taikomi ir netiesiogiai, pasitelkiant psichologinį spaudimą.

    „Rusija negrasina nei Prancūzijai, nei jokiai kitai Europos šaliai“, – sakė D. Peskovas.

    Jis pridūrė, kad Vladimiras Putinas ne kartą viešai kartojo analogišką poziciją, o su Europos valstybėmis Maskva esą neturinti ginčų, kurie galėtų peraugti į rimtus nesutarimus. D. Peskovas taip pat tvirtino, kad Rusija nieko nešantažuoja ir niekam negrasina.

    Šie pareiškimai pasirodė Prancūzijoje stiprėjant diskusijoms dėl Rusijos keliamų rizikų, įskaitant vadinamąsias hibridines operacijas. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai buvo sukvietęs skirtingų politinių jėgų lyderius į krizinį susitikimą, kuriame aptartos saugumo grėsmės ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Macrono įspėjimai dėl hibridinių atakų

    Po susitikimo E. Macronas viešai kalbėjo apie, jo teigimu, Europoje plečiamas Maskvos šešėlines operacijas. Jis nurodė, kad Prancūzija imsis priemonių stiprinti kritinės infrastruktūros saugumą nuo galimų hibridinių atakų.

    Le Pen ir Bardella savo pareiškime Rusijos veiksmus įvardijo kaip priešiškus Prancūzijos ir Europos interesams. Tuo pat metu jų pozicija Maskvos atžvilgiu vertinama nevienareikšmiškai dėl ankstesnių pareiškimų, kuriuose buvo matyti švelnesnis tonas Rusijos atžvilgiu.

    Pastaraisiais metais Prancūzijos politinėje darbotvarkėje Rusijos tema išlieka viena jautriausių, ypač karo Ukrainoje ir Europos saugumo architektūros pokyčių kontekste. Vakarų valstybės ne kartą akcentavo, kad grėsmės vertinamos ne vien per karinių pajėgumų prizmę, bet ir per kibernetines atakas, dezinformaciją, sabotažo rizikas bei spaudimą ekonominiais instrumentais.

    Įtampa dėl įmonių ir turto Rusijoje

    Įtampą didina ir žinios, kad Rusijos institucijos ėmėsi žingsnių dėl kai kurių užsienio bendrovių turto ir veiklos. Tarp minimų atvejų nurodomos ir tarptautinės įmonės, turinčios ryšių su Prancūzija, o Paryžius tokias priemones kritikavo kaip nepagrįstas.

    Prancūzijos Užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad tokie sprendimai dėl Rusijoje veikiančių padalinių laikino administravimo kelia rimtų klausimų dėl teisinio tikrumo ir investicijų saugumo. Verslo ir politikos sankirta šioje situacijoje tampa dar vienu spaudimo kanalu, kuris, Prancūzijos vertinimu, gali turėti platesnių pasekmių Europos ekonominiams interesams.

    Tuo metu Kremlius laikosi linijos, kad veiksmai esą nėra nukreipti prieš konkrečias Europos valstybes, o Maskva neva tik reaguoja į jai nepalankius sprendimus. Vis dėlto Europos sostinėse šie signalai vertinami bendrame kontekste, kuriame daugėja perspėjimų apie plataus spektro grėsmes.

    Rusijos rinkimai ir tarptautinė reakcija

    Dar vienu fonu šiai diskusijai tapo Rusijos rinkimų rezultatai, po kurių valdantieji sustiprino pozicijas parlamente. Kritikai Vakaruose teigia, kad politinė konkurencija šalyje yra smarkiai apribota, o nepriklausoma opozicija ir karo Ukrainoje kritikai išstumiami iš viešosios erdvės.

    Prancūzija, reaguodama į rinkimus, akcentavo, kad rezultatai buvo prognozuojami, tačiau apgailestavo dėl sąlygų, kurios, jos vertinimu, neužtikrina laisvų, pliuralistinių ir demokratinių procedūrų. Taip pat atkreiptas dėmesys į tarptautinio stebėjimo svarbą ir skaidrumo stoką.

    Šiame kontekste aštrėjantis politinis tonas Prancūzijoje rodo, kad Rusijos klausimas taps vienu iš pagrindinių debatų taškų ir toliau. Kremlius, savo ruožtu, siekia formuoti žinutę, jog grėsmių Europai nekelia, tačiau Europos lyderių retorika ir saugumo sprendimai signalizuoja priešingą vertinimą.

  • Rusijos provokacijos prie Kaliningrado: dronų incidentai Lenkijoje ir Lietuvoje kelia klausimų NATO

    Rusija pastarosiomis savaitėmis vėl siunčia signalus, kurie regione vertinami kaip provokacijos. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva esą „užtikrins Kaliningrado srities saugumą“, reaguodamas į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žodžius apie atidų šio regiono stebėjimą.

    Kaliningrado sritis, įsiterpusi tarp Lenkijos ir Lietuvos, išlieka vienu jautriausių NATO flangų taškų. Ji siejama ne tik su karine infrastruktūra ir raketų sistemomis, bet ir su vadinamuoju Suvalkų koridoriumi, kuris laikomas kritiniu sausumos ryšiu tarp Baltijos valstybių ir likusios Aljanso dalies.

    Dronų incidentai regione

    Įtampą dar labiau pakurstė keli pastaruoju metu fiksuoti bepiločių orlaivių incidentai. Lenkijoje prie Baltijos jūros pakrantės buvo rastas rusų jūrinis dronas, o Lietuvoje NATO naikintuvas numušė į šalies oro erdvę įskridusį bepiločio tipo objektą.

    Po numušimo Lietuvos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis svarstė, kad dronas galėjo nukrypti nuo kurso, tačiau neatmetė ir sąmoningo nukreipimo versijos. Tyrimas turėtų atsakyti, ar tai buvo klaida, ar tikslinga provokacija, galinti testuoti reagavimo laiką ir sprendimų grandinę.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie incidentai tampa vis dažnesne „pilkojoje zonoje“ naudojama priemone. Dronai ir kiti mažo dydžio objektai leidžia kelti įtampą, patikrinti oro gynybos procedūras ir kartu palikti erdvės neigimui.

    Vilniaus gynyba ir oro skydas

    Lietuvos karinės aplinkos ekspertai pabrėžia, kad ypatingas iššūkis yra geografinis artumas: Vilnius nuo Baltarusijos sienos nutolęs maždaug 40 kilometrų. Tai reiškia, kad galimo incidento atveju sprendimams ir reagavimui lieka itin mažai laiko.

    Vienas dažniausiai minimų prioritetų yra oro gynybos „sutankinimas“ ir gebėjimas veikti prieš mažus bepiločius taikinius. Lygiagrečiai akcentuojama energetikos infrastruktūros apsauga ir praktiniai sprendimai, leidžiantys greičiau aptikti, identifikuoti ir neutralizuoti objektus, kurie gali būti naudojami tiek žvalgybai, tiek provokacijoms.

    „Pastarasis incidentas parodė, kad reikės tvirtesnio atsako ir gerokai didesnio dėmesio oro erdvės apsaugai, ypač sostinės kryptimi“, – sakė Lietuvos ekspertas Artur Płokszto.

    Pobūris į šaukimą ir sąjungininkų buvimą

    Augant nerimui dėl saugumo, Lietuvoje svarstoma pereiti prie universalesnio šaukimo modelio. Diskusijose pabrėžiama, kad didžiausia kliūtis šiuo metu yra infrastruktūra: trūksta kareivinių, mokymo pajėgumų ir instruktorių, todėl pilnas pasirengimas tokiam pokyčiui siejamas su laikotarpiu iki 2030 metų.

    Tuo pat metu Lietuvos saugumo architektūroje itin svarbus NATO vaidmuo. Aljanso oro policijos misija ir sąjungininkų rotacijos regione išlieka vienu iš pagrindinių atgrasymo elementų, o Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje laikomas ilgalaikiu politiniu bei kariniu signalu.

    Kaliningrado kryptis taip pat siejama su platesnėmis rizikomis, įskaitant elektroninius trikdžius Baltijos regione. Pastaraisiais metais dažniau fiksuojami navigacijos signalų sutrikimai, kurie gali paveikti civilinę aviaciją ir jūrų transportą, o kartu didina bendrą neapibrėžtumo lygį.

    Lenkija ir Lietuva, reaguodamos į pasikartojančius incidentus, pabrėžia koordinacijos su NATO būtinybę ir oro gynybos stiprinimą. Regiono saugumo dinamika rodo, kad net ir pavieniai dronų atvejai gali turėti platesnių politinių pasekmių, ypač kai jie vyksta šalia strategiškai svarbių teritorijų.

  • Maskvos Gegužės 9-osios paradas be tankų: Kremlius aiškina grėsmėmis ir keičia formatą

    Kremlius riboja parado mastą

    Maskvoje gegužės 9 dieną vyksiantis Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje šiemet bus rengiamas be sunkiosios karinės technikos demonstravimo. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, sprendimą siejęs su saugumo rizikomis.

    Pasak jo, dėl terorizmo grėsmės imamasi priemonių, kurios „akivaizdžiai“ turi sumažinti pavojų, todėl paradas vyks, bet ribotu formatu. Kremlius taip pat kartojo teiginius apie galimą Ukrainos veiksmų riziką.

    Kuo tai išskirtinis sprendimas

    Toks formatas laikomas išskirtiniu, nes pastaraisiais metais Pergalės dienos paradas buvo naudojamas kaip karinių pajėgumų demonstracija, įprastai rodant šarvuotąją techniką ir kitą ginkluotę. Rusijos vadovybė tankų ir kitos technikos paradus plačiai naudojo bent nuo 2008 metų, kai buvo sugrąžintas ryškesnis „pajėgų demonstravimo“ elementas.

    Šiemet, remiantis viešai skelbta informacija, vietoj sunkiosios technikos akcentas perkeliamas į skrydžių programą. Rusijos gynybos institucijos yra užsiminusios, kad numatomas aviacijos pasirodymas, įskaitant akrobatinių grupių skrydžius ir Su-25 atakos lėktuvus.

    Saugumo fonas ir karo kontekstas

    Sprendimas priimtas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir augant smūgių Rusijos teritorijoje mastui. Ukraina pastaraisiais mėnesiais reguliariai atakuoja taikinius Rusijos gilumoje, dažniausiai nukreiptus į energetikos, pramonės ar karinės paskirties objektus.

    Kijevas viešai yra signalizavęs, kad tokios operacijos gali intensyvėti, o Maskva tuo grindžia didesnį dėmesį saugumui. Kremlius šiuos veiksmus įvardija kaip „teroristinius“, nors Ukraina tokias atakas aiškina kaip karo logikos dalį, siekiant silpninti Rusijos karo pajėgumus.

    Šiemet paradas Maskvoje išlieka politiškai svarbus Rusijos vidaus auditorijai ir propagandinei žinutei, tačiau ribotas formatas rodo, kad saugumo rizikos ir karo realijos ima daryti įtaką net simboliniams renginiams. Kremlius pabrėžia, kad šventė vyks, tačiau jos turinys bus pritaikytas prie grėsmių vertinimo.