CP v2

Tag: Dobrobut

  • „Dobrobut“ įsigijo „da Vinci“: ką pakeis robotinė chirurgija ir kokioms operacijoms ji skirta

    Ukrainos privačių klinikų tinklas „Dobrobut“ pranešė įsigijęs robotinės chirurgijos sistemą „da Vinci“ – vieną plačiausiai pasaulyje naudojamų platformų minimaliai invazinėms operacijoms. Tokios sistemos chirurgijoje taikomos jau daugiau kaip du dešimtmečius, o pastaraisiais metais jų naudojimas sparčiai auga.

    „Da Vinci“ nėra savarankiškai operuojantis robotas: visus sprendimus priima chirurgas, o sistema veikia kaip itin tikslus instrumentų valdymo įrankis. Medicinos įstaigos teigimu, tikslas – padidinti pacientų galimybes gauti šiuolaikinį gydymą vietoje, nesikreipiant į užsienio centrus.

    Kokiose srityse ji taikoma?

    Robotinė chirurgija dažniausiai pasitelkiama sudėtingose operacijose siaurose anatominėse srityse, kai įprastos laparoskopijos galimybės gali būti ribotos. „Da Vinci“ taikoma urologijoje, ginekologijoje, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos chirurgijoje, taip pat kai kuriose onkologinėse ir širdies chirurgijos procedūrose.

    Praktikoje tai gali apimti, pavyzdžiui, prostatos, skrandžio ar tiesiosios žarnos vėžio operacijas, taip pat sudėtingus rekonstrukcinius ar dubens srities veiksmus. Vis dėlto, ar pacientui tinka robotinė technika, priklauso nuo diagnozės, ligos stadijos, bendros sveikatos būklės ir konkrečios ligoninės komandos patirties.

    Ką tai reiškia pacientams?

    Minimaliai invazinės operacijos paprastai siejamos su mažesniais pjūviais ir mažesniu audinių pažeidimu, todėl pooperacinis skausmas gali būti mažesnis, o atsistatymas – greitesnis. Dažnai trumpėja ir stacionarinio gydymo trukmė, nors ji labai priklauso nuo operacijos pobūdžio bei komplikacijų rizikos.

    „Da Vinci“ sistema leidžia tiksliau valdyti instrumentus, kompensuoti natūralų rankų drebėjimą, o vaizdas operuojamoje srityje pateikiamas didelės raiškos. Tai ypač svarbu, kai reikia dirbti arti nervų, kraujagyslių ar kitų kritinių struktūrų.

    „Robotas neoperuoja savarankiškai – jis sustiprina chirurgo galimybes, o visa atsakomybė ir taktika lieka gydytojui“, – sakė „Dobrobut“ chirurgijos tarnybos ekspertizės ir kokybės plėtros vadovas Jurijus Lovickis.

    Medicinos tinklas taip pat pabrėžia, kad ilgose operacijose nuovargis yra neišvengiamas veiksnys, o robotinė sistema gali padėti išlaikyti stabilų judesių tikslumą viso proceso metu. Tai vertinama kaip papildomas saugumo elementas, tačiau galutinį rezultatą lemia komandos pasirengimas ir klinikiniai protokolai.

    Kodėl robotinė chirurgija sparčiai populiarėja?

    Robotinės chirurgijos plėtra siejama su bendra kryptimi pereiti nuo tradicinės atviros chirurgijos prie minimaliai invazinių metodų, o vėliau – prie robotizuotų platformų, kai jos suteikia aiškią naudą konkrečioms procedūroms. Gamintojo „Intuitive Surgical“ duomenimis, vien JAV per metus atliekama apie 2 000 000 intervencijų naudojant „da Vinci“ sistemas.

    „Dobrobut“ teigia, kad investicija yra ilgalaikės inovacijų strategijos dalis, orientuota į pasaulinėje praktikoje pasiteisinusias technologijas. Tinklo medicinos vadovė Oleksandra Maškevič akcentavo, kad tikslas – pagerinti prieigą prie tarptautinių gydymo standartų pacientams Ukrainoje.

    „Siekiame, kad pacientai turėtų geresnę prieigą prie šiuolaikinių gydymo standartų neišvykdami iš šalies“, – sakė „Dobrobut“ vyriausioji medicinos direktorė Oleksandra Maškevič.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologija pati savaime negarantuoja geresnio rezultato: svarbiausia yra chirurgų mokymai, procedūrų apimtys, komandos patirtis ir tinkamai parinkti pacientai. Būtent todėl įdiegus „da Vinci“ sistemą paprastai daug dėmesio skiriama kvalifikacijai, standartizuotoms programoms ir kokybės rodiklių stebėsenai.

  • „Добrobut“ pradėjo naują tyrimą: astmos pacientams žada pažangesnį gydymą ir griežtą priežiūrą

    Sunkiai kontroliuojama bronchinė astma – tai būklė, kai simptomai ir paūmėjimai išlieka net nuolat vartojant paskirtus vaistus. Tokie pacientai dažniau patenka į ligoninę, jų kasdienę veiklą riboja dusulys, o gydyme neretai prireikia sisteminių kortikosteroidų, kurie ilgainiui siejami su reikšmingais nepageidaujamais poveikiais.

    Medicinos tinklas „Dobrobut“ pranešė pradėjęs naują klinikinį tyrimą, kuriame vertinamas biologinis vaistas sunkiai, nepakankamai kontroliuojamai astmai gydyti. Klinikiniai tyrimai tokiose situacijose laikomi vienu svarbiausių būdų patikrinti, ar naujesnės terapijos gali sumažinti paūmėjimų skaičių ir pagerinti ligos kontrolę, kai standartinių priemonių nepakanka.

    „Žmogui, sergančiam sunkia nekontroliuojama astma, svarbiausia – gyventi be nuolatinės baimės dėl kito paūmėjimo, hospitalizacijos ar būtinybės vėl vartoti sisteminius kortikosteroidus“, – sakė „Dobrobut“ Klinikinų tyrimų centro vadovė, gydytoja pulmonologė Ksenija Sekretna.

    „Būtent tam ir vykdomi klinikiniai tyrimai: jie leidžia įvertinti inovatyvių gydymo metodų veiksmingumą ir priartinti juos prie tų, kam jų labiausiai reikia“, – teigė Ksenija Sekretna.

    Kas gali dalyvauti tyrime

    Į tyrimą kviečiami 18–80 metų žmonės, kuriems bronchinės astmos diagnozė patvirtinta ne trumpiau kaip dvejus metus. Atrankoje numatyta, kad dalyviai turi sirgti sunkia, nepakankamai kontroliuojama astma, nors nuolat vartoja vidutines ar dideles dozes įkvepiamųjų kortikosteroidų kartu bent su vienu papildomu kontroliuojamuoju vaistu.

    Taip pat svarbi sąlyga – bent du astmos paūmėjimai per pastaruosius 12 mėnesių, kai reikėjo gydymo sisteminiais kortikosteroidais. Nurodoma ir minimali kūno masė – ne mažiau kaip 40 kilogramų, o galutinį tinkamumą lemia atrankos metu įvertinami protokolo kriterijai.

    Dalyvauti gali būti neįmanoma, jei nustatoma aktyvi kliniškai reikšminga infekcija, tam tikros gretutinės ligos, neatitinkami plaučių funkcijos rodikliai arba kitos protokole numatytos aplinkybės. Tokie ribojimai įprasti klinikiniuose tyrimuose, nes jie skirti užtikrinti dalyvių saugumą ir duomenų patikimumą.

    Ką gauna dalyviai ir kaip užtikrinamas saugumas

    Skelbiama, kad tyrimo dalyviai bus nuolat prižiūrimi specialistų komandos ir gaus prieigą prie tiriamo biologinio vaisto. Taip pat numatomos nemokamos gydytojų konsultacijos, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai bei reguliarus ligos eigos stebėjimas.

    Organizatoriai teigia, kad vizitų metu gali būti suteikiamas pervežimas į klinikinę bazę ir maitinimas. Pabrėžiama, kad prieš įtraukiant kandidatą atliekama išsami patikra, o dalyvavimas yra savanoriškas – pacientas gali pasitraukti bet kuriame etape.

    Tyrimas, kaip nurodoma, vykdomas pagal tarptautinius geros klinikinės praktikos standartus ir galiojančius Ukrainos teisės aktus, gavus atitinkamus leidimus bei etikos vertinimą. Į dalyvavimą kviečiami pacientai iš visos Ukrainos.

    Kodėl biologinė terapija laikoma proveržiu

    Biologiniai vaistai astmai dažniausiai skiriami tada, kai įprastinis gydymas neleidžia pasiekti pakankamos kontrolės. Jie veikia tikslinius uždegimo mechanizmus ir kai kuriems pacientams gali sumažinti paūmėjimų dažnį bei poreikį vartoti sisteminius kortikosteroidus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje didina komplikacijų riziką.

    Pastaraisiais metais Europos ir tarptautinėse gairėse vis dažniau akcentuojamas individualizuotas astmos gydymas, remiantis ligos fenotipais ir biologiniais žymenimis. Dėl to klinikiniai tyrimai, vertinantys naujus biologinius preparatus ar jų taikymo strategijas, tampa svarbia grandimi siekiant platesnio modernių terapijų prieinamumo.

    Norintys sužinoti daugiau apie atranką ir dalyvavimo sąlygas, „Dobrobut“ nurodo kreiptis į klinikinių tyrimų vadybininkę Olgą Žmurko telefonu 067 150 29 87 arba susisiekti žinutėmis.

  • Forbes įvardijo privačios medicinos lyderį Ukrainoje: „Добробут“ rekordai stebina

    Forbes Ukraine sudarė didžiausių Ukrainos privačių daugiaprofilinių klinikų reitingą, remdamasi verslo duomenų analize ir pačių rinkos dalyvių pateikta informacija. Į vertinimą nebuvo įtraukti vienos srities centrai, laboratorijos ir odontologijos tinklai, todėl dėmesys sutelktas į plataus profilio paslaugas teikiančius prekės ženklus.

    Redakcija atrinko 25 didžiausius klinikų prekės ženklus pagal bendras pajamas, sujungusi susijusių juridinių asmenų rezultatus. Toliau įmonėms buvo išsiųsti prašymai pateikti mokestinę informaciją, o išsamius 2025 metų finansinius duomenis pateikė 15 bendrovių.

    Kaip skaičiuotas reitingas

    Forbes nurodė, kad reitingas formuotas analizuojant medicininės praktikos veiklas vykdančių įmonių duomenis, o vėliau jie tikslinti per pačių klinikų atsakymus. Toks metodas leidžia palyginti rinkos mastą, tačiau kartu reiškia, kad galutiniai rezultatai priklauso ir nuo to, kiek bendrovių sutinka atskleisti detalią mokestinę bei finansinę informaciją.

    Privačios medicinos segmente tai ypač svarbu, nes dalis paslaugų teikėjų veikia per kelis juridinius vienetus, o paslaugų krepšelis skiriasi nuo konsultacijų iki stacionarinio gydymo. Dėl to pajamų ir mokesčių palyginimai dažniausiai interpretuojami kaip rinkos krypties indikatorius, o ne vienintelis kokybės matas.

    „Добробут“ finansiniai rekordai

    Reitingo viršuje atsidūrė medicinos tinklas „Добробут“. Forbes duomenimis, 2025 metais tinklas sumokėjo apie 19 milijonų eurų mokesčių, tai yra maždaug 45 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Skelbiama, kad „Добробут“ pajamos 2025 metais siekė apie 99 milijonus eurų. Taip pat nurodoma, jog tinklo gydytojai suteikė pagalbą daugiau nei 323 000 pacientų, o bendras vizitų skaičius priartėjo prie 2 000 000.

    „Pirma vieta Forbes reitinge patvirtina, kad šiuolaikinė privati medicina gali būti atsakinga ir atvira rinkos dalyvė. Sąžiningas mokesčių mokėjimas, skaidrūs finansiniai procesai ir ilgalaikės investicijos į plėtrą yra neatsiejama atsakomybės prieš valstybę ir visuomenę dalis“, – sakė „Добробут“ vadovas Serhijus Orelis.

    Jis taip pat pabrėžė, kad pagrindinis rezultatas yra pacientų pasitikėjimas ir paslaugų kokybė, o karo metu sveikatos sistemos atsparumas tampa ypač svarbus. Šiame kontekste didesnis mokesčių sumokėjimas ir investicijos į infrastruktūrą išlieka vienu iš verslo tvarumo signalų.

    Kas vyksta Ukrainos privačios medicinos rinkoje

    Forbes vertinimu, privati medicina Ukrainoje yra vienas sparčiausiai augančių ekonomikos segmentų. Skaičiuojama, kad 20 didžiausių daugiaprofilinių privačių klinikų bendra apyvarta viršijo 360 milijonų eurų, o vidutinis rinkos augimas 2025 metais siekė beveik 40 proc.

    Rinkos plėtrą lemia keli veiksniai: didėjanti paklausa greitesnėms paslaugoms, investicijos į diagnostiką ir chirurgiją, taip pat augantis dėmesys psichikos sveikatai. Privačios klinikos vis dažniau diegia skaitmeninius sprendimus, įskaitant nuotolines konsultacijas ir DI taikymą administraciniuose procesuose, pavyzdžiui, pacientų srautų valdyme.

    Forbes taip pat akcentuoja, kad net ir karo sąlygomis didieji tinklai tęsia plėtrą, investuoja į personalo rengimą bei klinikinių paslaugų spektrą. Tokia dinamika rodo, kad konkurencija tarp privačių paslaugų teikėjų vis labiau remiasi ne tik geografija, bet ir paslaugų kokybe, skaidrumu bei gebėjimu užtikrinti pastovų paslaugų prieinamumą.

  • Nauja viltis sergantiems Krono liga: „Dobrobut“ pradeda unikalų klinikinį tyrimą Kijeve

    Kijeve veikiančioje medicinos tinklo „Dobrobut“ klinikinėje bazėje pradedamas klinikinis tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti eksperimentinio vaisto veiksmingumą ir saugumą gydant Krono ligą. Tyrimo tikslas taip pat yra nustatyti, ar nauja terapija gali padėti geriau kontroliuoti žarnyno uždegimą ir sumažinti ligos simptomus.

    Tyrimas vykdomas laikantis tarptautinių geros klinikinės praktikos (GCP) standartų ir po atitinkamų nacionalinių institucijų bei etikos komisijos patvirtinimų. Klinika pabrėžia, kad dalyvių saugumas, teisės ir konfidencialumas yra prioritetas visuose tyrimo etapuose.

    Dalyviams numatytas nemokamas tiriamojo vaisto skyrimas, gydytojų tyrėjų konsultacijos, laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Programoje įtraukiami ir išsamesni ištyrimai, įskaitant kolonoskopiją taikant medikamentinį miegą.

    Taip pat numatytas nemokamas pacientų transportavimas Kijevo mieste ir Kijevo srityje. Toks modelis dažnai taikomas klinikiniuose tyrimuose, siekiant sumažinti dalyvių logistines kliūtis ir užtikrinti nuoseklų stebėjimą.

    „Krono liga yra lėtinė būklė, kuri smarkiai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Nepaisant šiuolaikinių gydymo galimybių, dalis pacientų nepasiekia stabilios ligos kontrolės arba laikui bėgant praranda atsaką į terapiją, todėl naujų vaistų paieška išlieka itin svarbi“, – sakė „Dobrobut“ Klinikininių tyrimų centro vadovė Ksenija Sekretna.

    Pasak jos, klinikiniai tyrimai leidžia įvertinti perspektyvius gydymo metodus realiomis, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Pacientams tai gali reikšti galimybę gauti inovatyvią terapiją, kartu užtikrinant reguliarią būklės stebėseną ir aiškiai apibrėžtas saugumo procedūras.

    Kas gali dalyvauti tyrime?

    Į tyrimą gali būti kviečiami 18–75 metų pacientai, kuriems patvirtinta Krono ligos diagnozė ir pasireiškia vidutinio sunkumo arba sunkūs simptomai. Taip pat numatyta, kad kandidatai jau yra gydyti, tačiau ankstesnis gydymas buvo nepakankamai veiksmingas, prarado poveikį arba sukėlė netoleravimą.

    Prieš įtraukiant į programą atliekama atranka: tyrėjų komanda peržiūri medicininius dokumentus, įvertina atitikimą kriterijams ir nusprendžia, ar dalyvavimas galimas. Galutinis sprendimas priimamas po išsamaus sveikatos būklės įvertinimo, o prieš pasirašant informuotą sutikimą pacientams detaliai paaiškinamos procedūros ir galimos rizikos.

    Kodėl tai svarbu gydymo pažangai?

    Krono liga priklauso uždegiminių žarnyno ligų grupei ir dažnai pasižymi paūmėjimų bei remisijų ciklais. Pastaraisiais metais gydyme vis plačiau taikomi biologiniai vaistai ir tikslinės mažų molekulių terapijos, tačiau klinikinėje praktikoje išlieka pacientų grupė, kuriai nepavyksta pasiekti ilgalaikės kontrolės.

    Būtent todėl klinikiniai tyrimai, kuriuose vertinami nauji veikimo mechanizmai ar gydymo strategijos, laikomi vienu svarbiausių kelių plėsti gydymo pasirinkimus. Kartu tai leidžia sukaupti duomenis apie saugumą ir efektyvumą skirtingoms pacientų grupėms, o vėliau informuoja sprendimus dėl vaisto registracijos ir taikymo medicinoje.

  • „Добrobut“ kviečia sergančius išsėtine skleroze į tyrimą: siūlo gydymą ir keliones

    Ukrainoje veikiantis medicinos tinklas „Dobrobut“ paskelbė pradedantis pacientų atranką į klinikinį tyrimą, skirtą recidyvuojančiai–remituojančiai išsėtinei sklerozei. Programa atvira dalyviams iš visos šalies, o pagrindinis tikslas – įvertinti šiuolaikinio gydymo efektyvumą ir saugumą pagal tarptautinius klinikinių tyrimų standartus.

    Organizatoriai nurodo, kad tyrimo dalyviams būtų suteikta galimybė gauti gydymą moderniu vaistu, priskiriamu monokloninių antikūnų klasei, bei nuolatinę gydytojų tyrėjų priežiūrą. Taip pat numatomi reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai pagal protokolą bei organizuotas transportavimas į klinikinę bazę Kyjive.

    Kas gali dalyvauti?

    Į tyrimą kviečiami 18–65 metų pacientai, kuriems patvirtinta recidyvuojanti–remituojanti išsėtinės sklerozės forma. Svarbi sąlyga – ligos aktyvumas per pastaruosius metus, tai yra atkryčiai arba aktyvūs židiniai magnetinio rezonanso tomografijos tyrime.

    Taip pat keliami stabilios būklės reikalavimai: neurologinė būklė turi būti nekintanti ilgiau nei 30 dienų iki tyrimo pradžios. Funkcinė būklė vertinama pagal EDSS skalę, o įtraukimo riba – ne daugiau kaip 5,5 balo, kas paprastai reiškia, kad žmogus dar gali savarankiškai vaikščioti.

    Kaip užtikrinamas saugumas?

    Skelbiama, kad tyrimą yra patvirtinęs Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos valstybinis ekspertinis centras, o etikos klausimus prižiūri atitinkama komisija. Tyrimas vykdomas pagal geros klinikinės praktikos principus, kurie numato dalyvių teisių apsaugą, informuotą sutikimą ir nuolatinę saugumo stebėseną.

    „Pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, klinikiniai tyrimai gali suteikti galimybę pasiekti inovatyvius gydymo metodus nuolat prižiūrint gydytojų komandai“, – sakė medicinos tinklo „Dobrobut“ Klinikinės tyrimų centro vadovė Ksenija Sekretna.

    „Būtent todėl kiekvienas kandidatas kruopščiai atrenkamas ir viso dalyvavimo metu yra nuolat mediciniškai stebimas“, – pridūrė ji.

    Kam programa netinka?

    Organizatoriai pabrėžia, kad įtraukti bus galima ne visus norinčius: protokolas paprastai numato išimtis pacientams, turintiems tam tikras progresuojančias išsėtinės sklerozės formas, aktyvias autoimunines ligas, sunkias infekcijas ar kitus sveikatos sutrikimus. Taip pat gali būti ribojamas dalyvavimas priklausomai nuo anksčiau taikyto ligą modifikuojančio gydymo.

    Prieš įtraukiant į tyrimą atliekamas pirminis patikros etapas, kurio metu įvertinama, ar žmogus atitinka visus kriterijus. Galutinį sprendimą priima tyrėjų komanda, įvertinusi medicininius duomenis ir bendrą sveikatos būklę.

    Dėl registracijos į pirminę konsultaciją ir detalių dalyvavimo sąlygų nurodoma kreiptis į „Dobrobut“ klinikinių tyrimų koordinatorę Olgą Žmurko telefonu 067 150 29 87. Taip pat pažymima, kad tuo pačiu numeriu pasiekiami susirašinėjimo kanalai „Viber“, „Telegram“ ir „WhatsApp“.