Tag: Doha

  • Katare pristatyti Lusailio krantinės planai: du dangoraižiai ir vėsinama pėsčiųjų gatvė

    Katare pristatyti Lusailio krantinės planai: du dangoraižiai ir vėsinama pėsčiųjų gatvė

    Dohoje vykusioje nekilnojamojo turto ir urbanistikos parodoje „Cityscape Qatar“ pristatyti Lusailio krantinės planai: numatomi du bokštai su daugiau nei 600 butų ir pėsčiųjų gatvė su vėsinimu bei pavėsiu.

    Kaip rašo „Euronews“, parodoje dalyvavo 70 dalyvių iš daugiau nei 15 šalių, o lankytojams buvo parodyta apie 400 projektų – nuo studijos tipo būstų iki penkių ar šešių miegamųjų vilų.

    Renginyje daug dėmesio skirta praktiniams klausimams, kurie gyventojams tampa svarbūs jau įsikūrus: kur būtų planuojamos mokyklos ir ligoninės, kaip patogiai judėti rajone, ar pakanka saugių takų ir žaliųjų erdvių.

    Vystytojai ir architektai taip pat diskutavo, kaip anksti įvertintos statybų sąnaudos gali padėti kontroliuoti projektų kainą, o sprendimai dėl šešėlio ir vėsinimo – paskatinti žmones vasarą dažniau rinktis ėjimą pėsčiomis.

    Lusailio marina: daugiau nei 600 butų

    Vienas ryškiausių pristatytų projektų – du bokštai, planuojami Lusailio marinos teritorijoje. Juose numatoma daugiau nei 600 apartamentų.

    Vystytojo teigimu, statybų kaštų suvaldymui svarbu kuo anksčiau aiškiai susidėlioti sąnaudų struktūrą – tai leidžia tiksliau planuoti biudžetą ir siekti, kad galutinės kainos augtų mažiau.

    Vėsinama prekybinė gatvė krantinėje

    Kitoje Lusailio krantinės dalyje architektai pristatė pėsčiųjų gatvės, orientuotos į prekybą ir paslaugas, idėją. Joje numatomi pavėsio sprendimai ir vėsinimas, kad žmonėms būtų patogiau vaikščioti net karščiausiu metų laiku.

    Tokie sprendimai parodo, kad planuojant naujus rajonus daugiau dėmesio skiriama ne tik pastatams, bet ir kasdienei gyventojų patirčiai – ar parduotuves, parkus ir kitas paslaugas galima pasiekti pėsčiomis.

    DI įrankis padeda rinktis rajoną

    Parodoje pristatytas ir DI pagrįstas paieškos įrankis, skirtas būsto pirkėjams bei nuomininkams. Juo naudodamasis žmogus gali apibūdinti, kokios mokyklos jam reikia ir kur yra jo darbovietė.

    Tuomet sistema pasiūlo rajonus, kurie, pagal pateiktus kriterijus, galėtų būti patogūs abiem kasdienėms kelionėms. Organizatorių teigimu, tokie įrankiai turėtų palengvinti sprendimą renkantis, kur gyventi.

  • Ataskaita MWC26 Dohoje: MENA mobilioji ekonomika iki 2030-ųjų augs iki 421 mlrd. eurų

    Ataskaita MWC26 Dohoje: MENA mobilioji ekonomika iki 2030-ųjų augs iki 421 mlrd. eurų

    Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) mobilioji ekonomika iki 2030 metų, prognozuojama, pasieks 421 mlrd. eurų, tačiau milijonai žmonių regione vis dar lieka be mobiliojo interneto.

    Tai pabrėžiama GSMA ataskaitoje „Mobile Economy MENA 2026“, pristatytoje „MWC26 Doha“ atidarymo dieną, apie ką praneša „Euronews“.

    Ataskaitoje teigiama, kad mobiliosios technologijos ir paslaugos 2025 metais, vertinama, sukūrė apie 340 mlrd. eurų ekonominės vertės, palaikė 2,2 mln. darbo vietų ir prie viešųjų finansų prisidėjo maždaug 35,8 mlrd. eurų.

    Vis dėlto skaitmeninė atskirtis išlieka ryški: pernai mobiliuoju internetu naudojosi 48 proc. MENA gyventojų, o 49 proc. liko neprisijungę, nors gyvena mobiliojo ryšio tinklų aprėpties zonose.

    Doha – ryšio standartų ir politikos kryžkelė

    Šių metų „MWC26 Doha“ išskirtinumas – renginys vyksta tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) įgaliotinių konferencija (Plenipotentiary Conference).

    Toks sutapimas į vieną erdvę sutraukia tiek telekomunikacijų verslo lyderius, tiek politikos formuotojus, kai sprendimai dėl ryšio standartų, infrastruktūros ir technologijų valdymo gali nulemti globalios skaitmeninės ekonomikos kryptį.

    Trijų dienų renginys, organizuojamas bendradarbiaujant su Kataro Ryšių ir informacinių technologijų ministerija, siekia ne tik plėtoti skaitmeninį ryšį, bet ir didinti prasmingą jo prieinamumą vartotojams.

    Kontekstą papildo regione išliekantis geopolitinis neapibrėžtumas dėl JAV ir Irano karo ateities, tačiau renginio startas, sprendžiant iš dalyvių aktyvumo, rodo, kad IRT sektoriui ryšys išlieka verslo prioritetu.

    DI bumas didina spaudimą tinklams ir įrenginiams

    Augant dirbtinio intelekto (DI) sistemų sudėtingumui, telekomunikacijų sektoriui tenka dvigubas uždavinys: užtikrinti pajėgius, atsparius tinklus ir kartu mažinti skaitmeninę atskirtį.

    Kataro ryšių ir informacinių technologijų ministras Mohammed bin Ali Mannai atidarymo ceremonijoje atkreipė dėmesį, kad DI agentų plėtra didina poreikį atsparesniems tinklams ir pažangesnėms skaičiavimo galimybėms.

    GSMA generalinis direktorius Vivek Badrinath akcentavo, kad pažanga turi būti naudinga visiems: tam reikia pasaulinių standartų, kad tinklai, paslaugos ir įrenginiai veiktų per sienas ir bendruomenes, taip pat kryptingų pastangų prijungti vis dar neprisijungusius žmones.

    Jis taip pat pripažino, kad per pastaruosius metus pramonė nesugebėjo pakankamai sumažinti mobiliojo ryšio prieinamumo kainos tiems, kam jo labiausiai reikia, o planai pasiūlyti maždaug 50 JAV dolerių kainos išmaniuosius telefonus tapo sunkiai įgyvendinami dėl augančių RAM kainų, kurias didina DI paklausa.

    Investicijos augs, bet vien aprėpties nepakanka

    GSMA prognozuoja, kad operatoriai MENA regione 2025–2030 metais investuos apie 80 mlrd. eurų, tačiau pagrindinis klausimas – ar šios investicijos virs paslaugomis, kuriomis realiai galės naudotis žmonės ir verslai.

    Ataskaitoje akcentuojama, kad problema yra platesnė nei infrastruktūra: svarbu, kad gyventojai galėtų sau leisti įrenginius ir duomenų planus, turėtų įgūdžių naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Šis barjeras gali tapti dar reikšmingesnis, kai DI keis darbo rinką ir ištisas industrijas – be priemonių ir pasirengimo dalis visuomenės rizikuoja likti nuošalyje.

    UNDP Egipto atstovė Abeer Shakweer pabrėžė, kad globaliai didžiausia rizika „atsilikti“ tenka moterims, žmonėms su negalia, atokių vietovių gyventojams ir pažeidžiamam jaunimui.

    5G plėtra ir bandymai ryšį paversti kasdiene verte

    GSMA pristatė ir atskirą „5G Monetisation MENA“ ataskaitą apie tai, kaip regione bandoma tinklų investicijas paversti tvariomis grąžomis.

    Joje teigiama, kad iki 2026 metų rugsėjo komercines 5G paslaugas buvo paleidusios 17 iš 24 MENA rinkų, o 5G ryšio jungčių skaičius, prognozuojama, nuo 67 mln. 2025 metais išaugs iki beveik 350 mln. 2030 metais.

    Praktinės naudos pavyzdžiu įvardijamos mobiliosios piniginės ir skaitmeniniai mokėjimai, galintys atverti paprastesnius atsiskaitymo būdus žmonėms ir smulkiajam verslui.

    Pavyzdžiui, „Ooredoo Fintech“ vadovas Mirko Giacco pasakojo, kad Katare daugiau nei 20 proc. tarptautinių perlaidų rinkos dalies eina per bendrovės produktus, o tai, jo teigimu, migrantams suteikia patogesnį būdą siųsti pinigus į namus.

  • Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje vykusiame Pasaulio investicijų forume – kas pritraukia kapitalą ir kodėl jis aplenkia dalį šalių

    Dohoje į Pasaulio investicijų forumą susirinkę politikos formuotojai, investuotojai ir verslo atstovai svarstė, kodėl vienos šalys lengviau pritraukia kapitalą, o kitoms tai išlieka didele problema.

    Renginį, apie kurį praneša „Euronews“, organizavo Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros agentūra. Pagrindinis dėmesys skirtas ne tik investicijų pritraukimui, bet ir tam, kaip jos gali virsti realiomis darbo vietomis.

    Diskusijose akcentuotos praktinės sąlygos, kurių investuotojai tikisi pirmiausia: uostai, patikima infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga ir aiškios taisyklės, mažinančios neapibrėžtumą.

    Kartu įvardytos ir kliūtys, su kuriomis susiduria įmonės plėsdamiesi – augančios sąnaudos bei sutrikusios tiekimo grandinės. Forumo dalyviai pabrėžė, kad tai gali ypač skaudžiai paveikti mažesnes rinkas.

    Ką investuotojai vertina labiausiai

    Forume kalbėta, kad investicijų pritraukimas dažnai prasideda nuo bazinių dalykų: logistikos, infrastruktūros ir nuspėjamos verslo aplinkos. Be šių elementų net ir patrauklios idėjos ar sektoriai gali neįtikinti kapitalo.

    Taip pat pabrėžta kvalifikuotų darbuotojų svarba. Jei šalyje trūksta reikiamų kompetencijų, investuotojams tenka papildomos išlaidos mokymams arba tampa sudėtinga greitai pradėti veiklą.

    Mažoms šalims – regioninės partnerystės argumentas

    Viena iš aptartų krypčių mažesnėms valstybėms – glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais. Tokia partnerystė investuotojams gali reikšti prieigą prie didesnės rinkos, o tai dažnai tampa svariu sprendimo faktoriumi.

    Forumo dalyviai akcentavo, kad vienos šalies mastas ne visada leidžia pasiūlyti pakankamą paklausą ar pajėgumus, todėl regioniniai sprendimai gali padėti kompensuoti šį trūkumą.

    Kaip skatinti investicijas „rizikingesnėse“ rinkose

    Dar viena tema – ką gali daryti viešosios institucijos, kad investuotojai drąsiau žengtų į šalis, kurios laikomos rizikingesnėmis. Tarp įvardytų priemonių – garantijos, galinčios padengti dalį galimų nuostolių.

    Taip pat aptartas projektų finansavimas kartu su kitais partneriais. Tokie modeliai gali paskirstyti riziką ir sudaryti sąlygas startuoti iniciatyvoms, kurioms vien privačių lėšų pritraukti nepakanka.

    Galiausiai pabrėžta, kad investicijų sėkmė neturėtų būti matuojama vien pinigų srautais. Forume akcentuota darbo vietų kūrimo, vietos verslų stiprinimo ir realaus poveikio žmonių gyvenimui vertinimo svarba.

  • Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Dohoje vykusioje „Milipol Qatar“ parodoje saugumo ir gelbėjimo tarnyboms pristatyti dronai, robotai ir dirbtiniu intelektu paremti sprendimai, skirti darbui pavojingose vietose.

    Kaip skelbia „Euronews“, renginyje dalyvavo apie 280 įmonių iš 33 šalių, demonstravusių technologijas nuo stebėjimo iki paieškos ir gelbėjimo operacijų.

    Tarp ryškiausių eksponatų – dronas, galintis gabenti šviesoforus, mikroautobusas, įrengtas kaip mobilus vadavietės centras, ir nuotoliniu būdu valdomas robotas.

    Parodos dalyviai akcentavo bendrą tikslą: surinkti daugiau informacijos ir atlikti užduotis ten, kur žmonėms būtų per daug rizikinga dirbti tiesiogiai.

    Dronai ir robotai – nuo eismo iki paieškos

    Parodoje demonstruota, kaip bepiločiai orlaiviai galėtų prisidėti prie eismo valdymo, pavyzdžiui, laikinai pakeičiant ar papildant infrastruktūrą, kai to reikia vietoje.

    Taip pat pristatyti sprendimai, paremti aerofotografija: iš oro darytos nuotraukos gali padėti greičiau apžvelgti teritorijas ir ieškoti dingusių žmonių.

    Be oro technologijų, dėmesio sulaukė ir autonomiškesni sprendimai vandenyje – pristatyta, kaip laivai galėtų vykdyti misijas be žmonių įgulos.

    DI kontrolė ir žmogaus vaidmuo

    Šalia praktinių demonstracijų parodos dalyviai aptarė, kad net ir pažangiausioms sistemoms reikia aiškių patikrų, ypač kai sprendimuose naudojamas dirbtinis intelektas.

    Pasak pristatymų, daugelyje scenarijų numatomas žmogaus operatoriaus vaidmuo – nuo sprendimų tvirtinimo iki nuotolinio įrangos valdymo.

    Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją saugumo srityje: dalį pavojingiausių darbų perkelti į nuotolines ar automatizuotas sistemas, kartu išlaikant atsakomybės ir kontrolės mechanizmus.

  • JT: investicijos auga, bet nauji projektai traukiasi – ką tai reiškia darbo vietoms?

    JT: investicijos auga, bet nauji projektai traukiasi – ką tai reiškia darbo vietoms?

    Naujausios Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) apžvalgos duomenys rodo paradoksą: pasaulinės tiesioginės užsienio investicijos didėja, tačiau skelbiamų naujų verslo projektų mažėja. Ši tendencija aptarta Pasaulio investicijų forume Dohoje, kur susitiko vyriausybių, verslo ir finansų institucijų atstovai.

    UNCTAD skaičiuoja, kad bendrus investicijų srautus vis dažniau augina didesni sandoriai, o ne plati naujų projektų banga. Tuo pat metu silpnėja naujų tarpvalstybinių susitarimų dinamika, o tai ypač jautru šalims, kurios investicijomis tikisi kurti darbo vietas.

    Didžiausias nerimas kyla dėl besivystančių valstybių: jose su tvaria plėtra siejamų naujų projektų paskelbta daugiau nei 25 proc. mažiau nei 2025 metais. UNCTAD pabrėžia, kad tai preliminarūs vertinimai, sudaryti remiantis pirmųjų 6–9 2026 metų mėnesių duomenimis ir prognozuojant visų metų rezultatą.

    Investicijos koncentruojasi keliose šalyse

    UNCTAD atkreipia dėmesį, kad investicijų nauda pasiskirsto netolygiai: daugiau nei 80 proc. pasaulinių tiesioginių užsienio investicijų praėjusiais metais teko vos 20 ekonomikų. Tokia koncentracija reiškia, kad daug valstybių, ypač mažesnių ar labiau rizikingų, lieka investuotojų paraštėse net ir augant bendriems srautams.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši tendencija gali didinti atotrūkį tarp šalių, kurios jau turi stiprią infrastruktūrą ir institucijas, ir tų, kurios dar tik siekia pritraukti kapitalą. Praktikoje tai dažnai reiškia mažiau naujų gamybos, paslaugų ar logistikos projektų, o kartu ir lėtesnį darbo vietų kūrimą.

    Ko ieško investuotojai?

    UNCTAD atstovas Marcelo Risi forume akcentavo, kad investuotojams svarbiausia ne vien mokesčių lengvatos, o stabilios taisyklės, patikimos institucijos, infrastruktūra ir kvalifikuota darbo jėga. Jo teigimu, investicijos paprastai nėra trumpalaikis sprendimas, todėl verslas nori aiškiai suprasti, kokios yra žaidimo taisyklės ir kaip jos keisis ateityje.

    „Investicijos nėra trumpalaikis užsiėmimas, todėl svarbu žinoti, kokios galioja taisyklės ir kas yra tavo partneris“, – sakė Marcelo Risi.

    JT specialusis pasiuntinys Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų finansavimui Mahmoud Mohieldin pabrėžė, kad vien šalies potencialo pristatymo nepakanka. Anot jo, investuotojus atbaido sudėtingas patekimas į rinką ir pasitraukimas iš jos, nenuspėjamas reguliavimas bei nepakankamai paruošti projektai, kuriuos realiai būtų galima finansuoti.

    „Reikia daug darbo namuose: vien pažadų ir lūkesčių nepakanka“, – sakė Mahmoud Mohieldin.

    Jo vertinimu, skirtingos šalys turi skirtingus pranašumus: mažos salų valstybės gali išnaudoti laivybos ir logistikos nišas, o Afrikos šalims papildomų galimybių suteikia jauna visuomenė ir gamtiniai ištekliai. Tačiau visais atvejais lemiamas veiksnys išlieka verslo aplinka ir institucijų patikimumas.

    Valstybės vaidmuo rizikingose rinkose

    Rinkose, kurias investuotojai vertina kaip ypač rizikingas, viešosios institucijos dažnai tampa tiltu privačiam kapitalui, perimdamos dalį galimų nuostolių. Tai gali būti daroma per garantijas, bendrą finansavimą su tarptautiniais plėtros bankais ar kitus rizikos pasidalijimo instrumentus.

    Kataro plėtros fondo investicijų direktorė Rwodah Al Naimi teigė, kad fondas naudoja garantijas, jog paskatintų privačias investicijas, bet kartu riboja savo įsipareigojimus, kad apsaugotų fondo lėšas. Pasak jos, svarbus principas yra bendras finansavimas su kitomis institucijomis.

    „Mes neiname vieni, projektai turi būti bendrai finansuojami su kitais partneriais“, – sakė Rwodah Al Naimi.

    Ji pabrėžė, kad vienas svarbiausių kriterijų vertinant investicijų poveikį yra darbo vietų kūrimas. Tai ypač aktualu tuo metu, kai naujų projektų skaičius traukiasi, o šalims vis sunkiau paversti investicijų statistiką apčiuopiama nauda gyventojams.

  • Dohoje – prabanga, kuri nustebino: paroda, sukvietusi 500 prekės ženklų, atskleidė paslaptis

    Dohoje – prabanga, kuri nustebino: paroda, sukvietusi 500 prekės ženklų, atskleidė paslaptis

    Dohoje surengta Doha Jewellery and Watches Exhibition šiemet pasiekė 22-ąjį leidimą ir į vieną vietą subūrė daugiau kaip 500 prekės ženklų iš 30 šalių. Renginys išlieka vienu svarbiausių prabangos industrijos susitikimų Persijos įlankoje, kur greta pardavimų vis daugiau dėmesio skiriama istorijoms ir meistrystei.

    Nors parodos vitrinos pilnos deimantų, aukso ir perlų, organizatoriai akcentuoja ne vien kainą, o kūrinio kilmę ir jo kelią iki pirkėjo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prabangos rinka vis dažniau vertina kilmės skaidrumą, o pirkėjai klausia ne tik apie dizainą, bet ir apie žaliavų atsakomybę bei autentiškumą.

    Reportaže iš parodos kalbintas Kataro verslininkas ir juvelyras Hussainas Alfardanas, vaikystėje augęs šalia perlų prekybos tradicijų. Vienas jo pristatytų dirbinių, pasak kūrėjo, buvo gaminamas septynerius metus, o tokie terminai prabangos segmente neretai tampa kokybės ir išskirtinumo ženklu.

    Indų mados dizaineris Manishas Malhotra pabrėžė, kad tradiciniai papuošalai atranda naują auditoriją, kai perkeliami į šiuolaikinės mados kontekstą. Jo teigimu, jaunėjant prabangos pirkėjų kartai, auga paklausa papuošalams, kuriuos lengviau derinti kasdien, tačiau jie išlaiko kultūrinius motyvus.

    Kataro dizainerė Noora Al-Ansari įkvėpimo ieško vietoje, remdamasi šalies spalvomis, architektūra ir perlų paveldu. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją regione, kai vietos kūrėjai siekia išskirtinumo ne kopijuodami globalius stilius, o permąstydami savo identitetą.

    Atskirą parodos dalį užima technologijos, padedančios atskirti natūralius ir laboratorijoje užaugintus deimantus. Ši tema pastaraisiais metais tapo itin aktuali, nes laboratorinių akmenų pasiūla didėja, o rinka vis labiau remiasi sertifikavimu, spektriniais matavimais ir kilmės patikra, kad pirkėjas aiškiai suprastų, ką įsigyja.

    Parodoje kartojama mintis, kad papuošalo vertė ne visada sutelpa į jo kainą. Juvelyrikos dirbinys neretai tampa šeimos istorijos dalimi, perduodama iš kartos į kartą, o prestižo renginiai, tokie kaip Doha Jewellery and Watches Exhibition, šią emocinę dimensiją vis dažniau iškelia į pirmą planą.

  • Kataro architektūros paslaptis: 15 raštų, kurie miestams suteikia atmintį ir tapatybę

    Kataro architektūros paslaptis: 15 raštų, kurie miestams suteikia atmintį ir tapatybę

    Kataro Dohoje, ypač moderniai atnaujintame Msheireb rajone, geometriniai ornamentai matomi visur: fasaduose, šešėlių ekranuose, interjero detalėse ir net tekstilėje. Vietos kūrėjams tai nėra vien puošyba – raštai veikia kaip vizualinė kalba, kurioje užkoduota istorija, kilmė ir bendruomeniškumas.

    Doha Design District pristatoma Msheireb Pattern Collection išskiria 15 skirtingų raštų, kurių šaknys siejamos su regiono amatais ir islamo meno tradicija. Kolekcijos idėja paprasta: ne kopijuoti senus motyvus, o juos išversti į šiuolaikinę architektūrą, išlaikant atpažįstamą vietos identitetą.

    Kodėl geometrija čia svarbi

    Islamo architektūroje geometrija dažnai pakeičia figūrinį vaizdavimą, todėl raštai tampa pagrindiniu pasakojimo būdu. Tokie motyvai kuriami remiantis simetrija, pasikartojimu ir tiksliomis proporcijomis, o jų logika leidžia pritaikyti raštus skirtingiems masteliams – nuo mažo dekoro iki didelių pastatų apvalkalų.

    Šiuolaikinėje Dohoje raštai atlieka ir praktinę funkciją: ažūriniai ekranai bei fasadų struktūros padeda valdyti saulės kaitrą, mažina akinimą ir kuria pavėsį. Tai ypač aktualu Persijos įlankos klimatui, kur pasyvus vėsinimas tampa ne tik estetika, bet ir energijos vartojimo mažinimo priemone.

    Spalvos ir medžiagos: nuo paveldo iki naujos prabangos

    Vietos vizualinėje kultūroje svarbios žemės tonų, smėlio ir akmens spalvos, kurios siejasi su kraštovaizdžiu bei tradicine statyba. Tačiau šalia jų vis dažniau atsiranda sodrūs akcentai, šiuolaikinės dangos ir apšvietimas, leidžiantys raštams veikti ir dieną, ir naktį.

    Architektūroje šie motyvai integruojami į modernias medžiagas: metalą, stiklą, kompozitus, keramiką, taip pat į skaitmeninės gamybos sprendimus. Dizaineriai pabrėžia, kad technologijos padeda tiksliai atkurti sudėtingą geometriją, tačiau pagrindinis tikslas išlieka tas pats – išlaikyti ryšį su vietos atmintimi.

    Tendencija, kurią mato ir kiti miestai

    Kataro pavyzdys atspindi platesnę regiono kryptį: sparčiai modernėjant miestams, ieškoma būdų, kaip kurti atpažįstamą tapatybę neatsisakant šiuolaikinės architektūros kalbos. Vis dažniau akcentuojama, kad ikoninis dangoraižis ar naujas kvartalas turi ne tik stebinti, bet ir pasakoti, kam priklauso ši vieta.

    Tokia praktika tampa svarbi ir turizmui bei kūrybinėms industrijoms, nes aiški vizualinė kalba kuria miesto veidą tarptautinėje erdvėje. Msheireb rajono atvejis rodo, kad raštas gali būti ne tik dekoras, o strategiškai kuriamas identiteto įrankis, jungiantis paveldą, klimatui pritaikytą funkciją ir šiuolaikinį dizainą.

  • Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Netanyahu „priešiška valstybe“ pavadino Katarą: Doha atkirto Iranui dėl smūgių

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu interviu televizijai „i24NEWS“ pareiškė, kad Kataras yra „priešiška valstybė“, tačiau esą nediktavo Izraelio sprendimų karo Gazos Ruože metu. Šie žodžiai nuskambėjo atsinaujinus ginčams dėl Kataro vaidmens regione ir ankstesnių finansinių srautų į Gazą.

    Kalbėdamas apie 2025 metais Izraelio įvykdytą smūgį Dohai, Netanyahu teigė, kad Izraelis atakavo Katarą. Pasak anksčiau skelbtos informacijos, per tą operaciją buvo taikomasi į „Hamas“ pareigūnus, buvusius Dohoje derybų dėl JAV remiamo paliaubų plano kontekste.

    Per smūgį žuvo šeši žmonės, tarp jų ir Kataro saugumo pajėgų atstovas, o Kataras ataką pasmerkė kaip suvereniteto pažeidimą. Vėliau tą patį mėnesį Netanyahu, per pokalbį, kuriame dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kataro ministras pirmininkas, atsiprašė ir patikino, kad toks išpuolis nepasikartos.

    Izraelio premjeras taip pat gynė savo vyriausybę dėl iki 2023 metų spalio 7 dienos į Gazą keliaudavusių Kataro lėšų, kurios, jo teigimu, buvo skirtos humanitariniams tikslams. Netanyahu pabrėžė, kad tokias perlaidas esą rekomendavo Izraelio saugumo institucijos, siekusios stabilizuoti padėtį Gazos Ruože.

    Kataras ne kartą viešai neigė finansavęs „Hamas“, tvirtindamas, kad parama Gazos gyventojams buvo teikiama mechanizmais, apie kuriuos žinojo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Viešo skubaus Dohos atsako į naujausius Netanyahu pareiškimus tuo metu nebuvo paskelbta.

    Kataras atkirto Iranui dėl atakų

    Netanyahu pasisakymai sutapo su atskiru Kataro ir Irano ginču dėl Irano raketų ir bepiločių atakų Kataro teritorijoje. Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari apkaltino Teheraną selektyviai cituojant Kataro saugumo vertinimą, kad būtų pateisinti smūgiai.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei aiškino, kad dokumentas esą rodo, jog smūgiai daugiausia buvo nukreipti į JAV karinius objektus, o ne į civilius taikinius. Jis išskyrė ir smūgį Ras Laffan dujų infrastruktūrai, teigdamas, kad ši neva prisidėjo prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.

    „Jei Irano pusė nori remtis oficialiais dokumentais, kviečiame ją remtis įrašais, kuriuos Kataro valstybė oficialiai pateikė Jungtinėms Tautoms“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataro teigimu, JT pateiktoje medžiagoje fiksuota, kad Irano raketos skrido virš civilinių, komercinių ir gyvenamųjų teritorijų, o ankstesnės atakos sukėlė žalą bei sužeidimus. Doha pabrėžė, kad nėra šio konflikto šalis, o smūgių į jos teritoriją ir civilinę infrastruktūrą negalima teisinti.

    Kataras pranešė išsiuntęs laiškus JT generaliniam sekretoriui ir Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriuose atmetė Irano teisinius argumentus dėl atakų, prasidėjusių vasario 28 dieną. Doha nurodė, kad Teheranas išlieka atsakingas pagal tarptautinę teisę, o Kataras pasilieka teisę gintis ir siekti kompensacijos už padarytą žalą.

    Regiono įtampos fonas

    Šie pareiškimai atskleidžia, kaip greitai Artimuosiuose Rytuose susipina tarpininkavimo pastangos, karinė eskalacija ir informacinės kovos dėl atsakomybės. Kataras pastaraisiais metais vaidina svarbų derybų tarpininko vaidmenį, tačiau kartu atsiduria tarp konkuruojančių regiono jėgų interesų.

    Kataras teigia tęsiantis diplomatines pastangas mažinti įtampą, o tarptautinės institucijos fiksuoja augančias rizikas civiliams ir kritinei infrastruktūrai. Tuo pat metu vieši lyderių pareiškimai apie „priešiškumą“ ar teisėtą atsaką tampa papildomu veiksniu, galinčiu paveikti derybų klimatą ir saugumo situaciją Persijos įlankoje.

  • Kvapų bumas Persijos įlankoje: „Teeb Al Hazm“ iš Dohos ruošiasi debiutui Londone

    Kvapų bumas Persijos įlankoje: „Teeb Al Hazm“ iš Dohos ruošiasi debiutui Londone

    Persijos įlankos šalyse kvapai seniai yra kasdienybės dalis: nuo namų ir svetingumo ritualų iki religinių tradicijų. Oud, bukhoor, muskusas, rožė ir ambra išlieka vieni atpažįstamiausių regiono aromatų, o jų interpretacijos vis dažniau išeina už vietos rinkos ribų.

    Dohoje du kartus per metus rengiamoje parodoje „Teeb Al Hazm“ susitinka dešimtys kvepalų namų iš Artimųjų Rytų, pristatančių ir klasikinius oud mišinius, ir šiuolaikines kompozicijas su regiono ingredientais. Renginio organizatoriai teigia, kad kitas žingsnis jau numatytas Europoje: planuojamas pirmasis leidimas Londone.

    Kas skiria „Teeb Al Hazm“?

    Skirtingai nei kai kurios parodos, kuriose dominuoja pavieniai prekės ženklai, „Teeb Al Hazm“ formatas labiau primena regioninę vitriną. Vienoje erdvėje lankytojai gali palyginti skirtingus stilius: nuo dūminių, sakais prisodrintų oud interpretacijų iki švaresnių, vakarietiškam skoniui artimų kompozicijų.

    Oud tradiciškai siejamas su agarmedžio dervos natūraliai susiformuojančiu kvapu, o bukhoor yra kvapnių medžio drožlių deginimas, įprastas namuose ir susibūrimuose. Šie ritualai veikia ne tik kaip kultūrinis identitetas, bet ir kaip stiprus vartojimo įprotis, palaikantis aukštą paklausą.

    „Kitas žingsnis yra Londonas. Tai pirmas kartas, kai „Teeb Al Hazm“ bus Europoje“, – sakė „Al Hazm Mall“ vadovas Mohamedas Al-Emady.

    Kelias į Europą ir augantis apetitas kvapams

    Organizatoriai pabrėžia, kad parodos plėtra siejama su augančiu Persijos įlankos kvapų matomumu tarptautinėje rinkoje. Regiono natos vis dažniau atsiranda ir didžiųjų kvepalų namų kolekcijose, o vartotojai Europoje aktyviau domisi intensyvesniais, ilgiau išliekančiais aromatais.

    Naujausioje „Teeb Al Hazm“ parodoje Dohoje, kuri buvo jau 13-oji, organizatoriai fiksavo didelius lankytojų srautus net ir vasaros pradžioje, kai dalis gyventojų tradiciškai išvyksta atostogauti. Pasak rengėjų, šįkart aktyvumas prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta, o srautas išliko stabilus visą dieną.

    Renginyje dalyvauja ir nuolatiniai dalyviai iš kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, Kuveito kvepalų namai „Czar Perfumes“ parodoje grįžta ne pirmą kartą, o atstovai teigia, kad Kataro rinka išlieka patraukli dėl nuoseklaus susidomėjimo kvapais ir lojalių pirkėjų.

    Ką reikštų debiutas Londone?

    Jei Londono leidimas įvyks, jis taps savotišku testu, ar įlankos kvapų kultūra gali būti sėkmingai pristatyta auditorijai, kuriai kvepalai dažniau yra mados ar grožio kategorija, o ne kasdienė tradicija. Toks renginys taip pat atvertų kelią mažesniems nišiniams Artimųjų Rytų prekės ženklams įsitvirtinti Europos mažmenoje ir e. prekyboje.

    Organizatoriai akcentuoja, kad tarptautinis dėmesys jau juntamas, o Persijos įlankos kvapai iš regioninio fenomeno virsta pasauline tendencija. Tai ypač matoma tuo, kad vakarietiški prekės ženklai vis dažniau į savo sudėtis įtraukia oud ir bukhoor įkvėptas natas, bandydami atliepti naują paklausą.

  • Kataras meta rimtą iššūkį deimantų gigantams: Dohoje atidarė naują Kataro deimantų biržą

    Kataras meta rimtą iššūkį deimantų gigantams: Dohoje atidarė naują Kataro deimantų biržą

    Kataras pristatė Kataro deimantų biržą, naują prekyvietę, skirtą tiek neapdirbtiems, tiek šlifuotiems deimantams. Projektu siekiama Dohoją prijungti prie tarptautinių prekybos tinklų ir sustiprinti šalies vaidmenį pasaulinėje brangakmenių grandinėje.

    Birža įkurta Ras Bufontas laisvojoje zonoje ir sujungia kelias grandis į vieną reguliuojamą ekosistemą: prekybą, sertifikavimą, saugojimą seifuose, muitinės procedūras bei susijusias paslaugas. Toks modelis kurtas tam, kad sandoriai vyktų vienoje vietoje ir pagal aiškias taisykles.

    „Kataro deimantų birža yra svarbus žingsnis Katarui siekiant diversifikuoti ekonomiką ir sustiprinti patikimo dalyvio pozicijas pasaulinėje deimantų prekyboje“, – sakė šeichas Mohammedas Bin Hamadas Bin Faisalas Al-Thani.

    Jo teigimu, naujoji platforma vienoje reguliuojamoje sistemoje apima visą vertės grandinę nuo prekybos ir saugojimo iki aukcionų, konkursų bei pramonės palaikymo paslaugų. Tai turėtų padėti pritraukti tarptautines įmones, kurios įprastai dirba per tradicinius pasaulinius centrus.

    Statoma ant tarptautinių taisyklių

    Biržos startas siejamas su Kataro dalyvavimu Kimberley proceso sertifikavimo schemoje, kuri skirta užtikrinti, kad neapdirbti deimantai nebūtų susiję su konfliktų finansavimu. Būtent atsekamumas ir atitiktis standartams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių temų deimantų rinkoje.

    Pagal 2025 metais įvestą teisinį reguliavimą laisvosios zonos tapo vieninteliais įgaliotais šalies įėjimo ir išėjimo taškais neapdirbtiems deimantams. Kataro laisvųjų zonų institucija paskirta kompetentinga institucija, o birža veiks kaip reguliuojama platforma prekybai, saugojimui ir sertifikavimui.

    Kas galės prisijungti ir kuo vilioja

    Narystė atvira deimantų prekiautojams, gamintojams, šlifuotojams, poliruotojams ir paslaugų teikėjams. Veiklą per biržą vykdančios įmonės galės gauti prekybos licencijas, naudotis saugiu saugojimu, vertinimo paslaugomis bei specializuotu draudimu.

    Kartu siūlomos laisvosios zonos paskatos, įskaitant 100 proc. užsienio kapitalo valdymą ir 0 proc. pelno mokestį atitinkantiems reikalavimus verslams. Kataro deimantų birža taip pat planuoja reguliarius konkursus, kurie sujungtų gamintojus Afrikoje ir Azijoje su pirkėjais Europoje bei Persijos įlankos regione.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokie projektai kyla tuo metu, kai deimantų tiekimo grandinė vis griežčiau vertina kilmės skaidrumą, o konkurencija tarp prekybos centrų stiprėja. Kataras, investuojantis į logistiką ir reguliuojamas laisvąsias zonas, siekia užimti nišą tarp prekybos, finansinių paslaugų ir saugojimo infrastruktūros.