CP v2

Tag: Domeikava

  • Kauno rajone pasveikintas 400-asis metų naujagimis: Tajaus šeimai įteikė dovanas Raudondvaryje

    Kauno rajone penktadienį pasveikintas simbolinis šių metų 400-asis naujagimis. Gegužės 5 dieną gimęs Tajus Vencevičius su tėvais sutiktas naujai atidarytoje istorinėje Raudondvario dvaro oficinoje.

    Šeimą pasveikino Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė, linkėjusi, kad berniukas augtų sveikas ir apsuptas artimųjų dėmesio. Pasak jos, tokios progos savivaldybei tampa prasmingu priminimu apie šeimų kuriamą bendruomenės ateitį.

    „Linkiu, kad vaikas augtų sveikas, apsuptas meilės, rūpesčio ir dėmesio, o jo vaikystę lydėtų gražios svajonės, atradimų džiaugsmas ir stiprus ryšys su gimtuoju kraštu“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Tėvams įteiktas tradicinis kūdikio kraitelis ir kūdikio knyga, skirta fiksuoti svarbiausias vaiko gyvenimo akimirkas. Šeimai taip pat perduota Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro dovana – nemokamas vienos valandos plaukimas laivu „Zapyškis“.

    Artimieji juokavo, kad Tajus nuo pirmųjų dienų mėgsta išsiskirti, nes gimė sverdamas apie 4,5 kilogramo. Kadangi gimdymo data buvo numatyta būtent gegužės 5 dieną, žinia, kad tądien gimęs sūnus tapo jubiliejiniu kūdikiu, šeimai buvo maloni staigmena.

    „Kai paskambino ir pasakė, kad Tajus yra jubiliejinis kūdikis, pagalvojau – matyt, ne veltui pasirinko būtent šią dieną. Atrodo, kad jis pats nusprendė tapti tuo simboliniu mažyliu“, – sakė Tajaus tėvas.

    Pasak tėvų, vardą rinko trumpą ir skambų, derantį prie vyresniojo brolio Nojaus vardo. Šeima pasakojo, kad Tajus jiems siejasi su tvirtumu, todėl pasirinkimas greitai tapo aiškus.

    Nors tėvas užaugo Jonavoje, o mama kilusi iš Kėdainių, savo gyvenimą abu susiejo Kauno rajone. Ypatinga jų istorijos vieta tapo Raudondvario dvaro parkas, kuriame pora praleido daug vakarų ir kur, jų teigimu, prasidėjo bendras kelias.

    Vėliau, ieškodami būsto Pakaunėje, jie apžiūrėjo ne vieną variantą, tačiau galiausiai apsistojo Domeikavoje. Šeima sako, kad sprendimą nulėmė tiek pats namas, tiek aplinka ir patogus susisiekimas.

  • Kauno tvirtovės kareivinių Domeikavoje apsaugos taisyklės įrašytos registre: kas keičiasi?

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pranešė, kad Kauno tvirtovės tarpinių kareivinių Domeikavoje individualus apsaugos reglamentas jau įregistruotas Kultūros vertybių registre. Šis žingsnis reiškia, kad objektui taikomi apsaugos reikalavimai nuo šiol yra aiškiai apibrėžti ir viešai patikrinami.

    Kalbama apie Kauno rajone, Domeikavos kaime, Sodų gatvėje esančias tarpines kareivines, kurių unikalus kodas registre yra 26 547. Tokie dokumentai paprastai nustato, kas laikoma vertingosiomis savybėmis, kokie darbai gali būti atliekami be papildomų derinimų, o kokiems būtini projektai ir paveldo specialistų pritarimas.

    Ką reiškia individualus reglamentas

    Individualus apsaugos reglamentas savininkams ir planuojantiems darbus suteikia daugiau aiškumo nei bendrosios taisyklės, nes reikalavimai pritaikomi konkrečiam objektui. Praktikoje tai dažniausiai paliečia fasadų, tūrio, stogo, angų, autentiškų konstrukcijų ir aplinkos tvarkymo sprendinius.

    Registravimas registre taip pat svarbus savivaldybei ir projektuotojams, nes planuojant teritorijų tvarkymą ar statybos darbus lengviau įvertinti apribojimus ir iš anksto numatyti derinimų apimtį. Tai padeda mažinti riziką, kad darbai bus sustabdyti jau pradėjus įgyvendinimą dėl neatitikimų paveldo apsaugos reikalavimams.

    Kur galima susipažinti su duomenimis

    Kultūros paveldo departamento teigimu, individualaus apsaugos reglamento duomenys skelbiami Kultūros vertybių registre, kur pateikiama aktuali informacija apie objekto statusą, registrinius duomenis ir taikomus apsaugos sprendinius. Šalia registro duomenų, praktiniam naudojimui paprastai pateikiamos ir viešos peržiūros priemonės, leidžiančios lengviau rasti objektą žemėlapyje.

    Gyventojams ir bendruomenėms tokia informacija aktuali ir dėl skaidrumo: aiškiai matoma, kokie pokyčiai galimi, o kokie galėtų kelti grėsmę paveldo vertei. Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau planuojami darbai suderinami su paveldo reikalavimais, tuo mažiau ginčų kyla vėlesniuose etapuose.

  • Domeikavoje startavo naujo parko statybos: Neries šlaite suplanuotas 6 hektarų traukos centras

    Didžiausioje Lietuvos gyvenvietėje Domeikavoje oficialiai pradėtos naujo parko statybos. Darbų startą pažymėjo simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija Neries šlaite, kurioje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės vadovai, projekto architektai, rangovai ir vietos bendruomenė.

    Parkas planuojamas daugiau kaip 6 hektarų teritorijoje, o jo tikslas – sukurti aiškų traukos centrą sparčiai augančiai ir urbanizuotai Domeikavai. Projektas numato erdves tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui, o kartu ir vietą bendruomenės renginiams.

    Kas bus įrengta parke?

    Pagal projektinius sprendinius parke turėtų atsirasti centrinė aikštė ir žiedinė takų sistema, jungianti skirtingas funkcines zonas. Taip pat numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto erdvės ir vadinamasis Kneipo terapijos takas, skirtas basų pėdų pojūčių ir kraujotakos stimuliacijai.

    Renginiams planuojamas amfiteatras ir atvira pieva, pritaikyta bendruomenės susibūrimams. Infrastruktūroje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių stotelė bei viešasis tualetas, o viena svarbiausių parko vertybių – atsiveriantys vaizdai į Neries slėnį ir Kleboniškio mišką.

    Kada projektas turėtų būti baigtas?

    Rangos darbus vykdanti bendrovė „Masaranga“ įsipareigojo projektą užbaigti iki 2027 metų liepos 1 dienos. Skelbiama, kad bendra projekto vertė viršija 1 500 000 eurų, o darbai apims ne tik takus ar mažąją architektūrą, bet ir visą parkui reikalingą inžinerinę infrastruktūrą.

    Domeikava yra didžiausia Kauno rajono seniūnija, kurioje gyvena apie 13 000 žmonių, todėl žaliųjų erdvių klausimas čia tampa vis aktualesnis. Savivaldybė pastaraisiais metais Domeikavoje nuosekliai plečia viešąją infrastruktūrą, o parkas turėtų tapti projektu, sujungiančiu šeimų, jaunimo, senjorų ir žmonių su negalia poreikius vienoje teritorijoje.

    „Tvari, žalia laisvalaikio infrastruktūra šiandien yra ne prabanga, o būtinybė. Parke atsiras vietos vaikams ir jaunoms šeimoms, senjorams ir žmonėms su negalia, kultūros renginiams, o svarbiausia – nuoširdžiam bendravimui“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

  • Festivalis Domeikavoje priminė savarankiško gyvenimo svarbą: kūryba stiprina žmonių su negalia balsą

    Domeikavos laisvalaikio salėje surengtas festivalis „Įkvėpimas 2026“, skirtas Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dienai paminėti. Renginyje pasirodė Kauno rajono ir Kauno miesto žmonių su negalia meno kolektyvai, o programą vedė aktorė ir režisierė Hana Šumilaitė.

    Žiūrovai išvydo skirtingų žanrų pasirodymus – nuo liaudiškų šokių ir dainų iki pantomimos, intermedijų ir cirko numerių. Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia vienoje scenoje sutelkti labai skirtingas patirtis ir parodyti, kad kūryba tampa erdve išgirsti žmogų, o ne jo diagnozę.

    Savarankiškas gyvenimas – ne tik sąvoka

    Festivalio dalyvius sveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė. Mero akcentuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos kryptis – pareiga sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi bendruomenėje, o ne būti atskirtiems nuo įprasto socialinio gyvenimo.

    Šiandien savarankiško gyvenimo idėja vis dažniau siejama ne vien su fiziniu prieinamumu ar paslaugomis, bet ir su galimybe pačiam rinktis: kur gyventi, su kuo gyventi, kaip leisti laiką, kokiose veiklose dalyvauti. Kultūriniai renginiai čia tampa svarbia grandimi, nes stiprina matomumą ir mažina socialinę atskirtį.

    Kauno rajono patirtys: nuo dienos centrų iki grupinio gyvenimo namų

    V. Makūnas pabrėžė, kad Kauno rajone veikia aktyvus neįgaliųjų organizacijų ir bendruomenių tinklas, o pokyčiai tampa apčiuopiami kasdienybėje. Už iniciatyvą organizuojant festivalį meras dėkojo viešosios įstaigos „Tapk laisvas“ vadovei Snieguolei Butrimavičienei ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios telkia žmones, savanorius ir partnerius.

    Kauno rajone plėtojamos ir naujos integracijos formos, orientuotos į gyvenimą bendruomenėje. Garliavoje įkurtas dienos centras „Akvila“ bei Socialinės terapijos namai, o Juragiuose veikiantys „Akvilos“ grupinio gyvenimo namai tapo nuolatine gyvenamąja vieta dešimčiai gyventojų – tai, pasak savivaldybės, padėjo žmonėms sustiprinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Emocinis signalas, kad kryptis teisinga

    Pasak mero, grupinio gyvenimo namai įkurti ir Giraitėje bei Netoniuose, prie to prisidėjo ir viešoji įstaiga „Tapk laisvas“, ir savivaldybės bei valstybės sprendimai. Tokie projektai paprastai reikalauja ne tik infrastruktūros, bet ir nuoseklaus paslaugų tinklo, specialistų, bendruomenės palaikymo.

    V. Makūnas prisiminė jautrią šių namų atidarymo akimirką, kai gyventojai kartu su klebonu Erastu Murausku atliko dainą „Laukiu tavęs“.

    „Kai išgirdau žodžius Čia nuostabu, čia mes norime būti, supratau, kad einame teisingu keliu“, – sakė V. Makūnas.

    Festivalis Domeikavoje tapo priminimu, kad savarankiškas gyvenimas prasideda nuo kasdienių galimybių ir bendruomenės požiūrio. Kuo daugiau tokių erdvių, kur žmogus gali kurti, pasirodyti ir būti priimtas, tuo realesnė tampa lygiavertė įtrauktis.

  • Kauno rajone atnaujins dešimtis pėsčiųjų perėjų: daugiau apšvietimo, salelių ir lėtinimo priemonių

    Kauno rajone šiais metais numatyta atnaujinti dalį pėsčiųjų perėjų valstybinės reikšmės keliuose. Darbai orientuoti į didesnį eismo saugumą ir patogesnes sąlygas pėstiesiems intensyvesnio eismo atkarpose bei gyvenvietėse.

    Planuojama diegti kryptinį perėjų apšvietimą, gerinti matomumą ir įrengti eismo saugos saleles. Taip pat bus taikomos greičio mažinimo priemonės, kurios turėtų sumažinti riziką vietose, kur pėstieji kelią kerta dažniausiai.

    Numatoma ir infrastruktūrą pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia, kad perėjos būtų aiškiau atpažįstamos ir saugiau naudojamos. Tokie sprendimai dažniausiai apima taktilinius paviršius bei aiškesnį pėsčiųjų judėjimo nukreipimą link perėjos.

    Kur bus tvarkomos perėjos

    Domeikavoje planuojami darbai Vandžiogalos plente ties Vandžiogalos pl. 108 ir 46, taip pat ties Mildos g. 5, Slėnio g. 27, Naujojo gyvenimo g. 1B ir Bažnyčios g. 1. Keliuose taškuose perėjos numatytos ir pačiame Vandžiogalos plento ruože.

    Garliavoje perėjos bus atnaujinamos Garliavos plente ties 41 ir 208 numeriais, taip pat Vytauto gatvėje ties 184, 105A, 67, 39 ir 36, 17 ir 20 numeriais. Į sąrašą įtraukta ir Marijampolės g. 4 esanti perėja.

    Raudondvaryje darbai suplanuoti J. Naujalio gatvėje ties 10 numeriu, o taip pat Naujalio gatvėje ties 12, 20, 27, 57 ir 87 numeriais. Tikimasi, kad atnaujinimai pagerins pėsčiųjų matomumą ir sumažins pavojingų situacijų tikimybę.

    Programa vykdoma visoje šalyje

    Pėsčiųjų perėjų atnaujinimo darbai Kauno rajone vykdomi įgyvendinant AB „Via Lietuva“ eismo saugos gerinimo programą. Tokios priemonės keliuose paprastai diegiamos remiantis avaringumo duomenimis, eismo intensyvumu ir pėsčiųjų srautais, siekiant nuosekliai mažinti skaudžių įvykių riziką.