Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas generolas Pavlas Palisa teigia, kad Kremlius savo kariuomenei iškėlė tikslą iki šių metų gruodžio 31 dienos pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas. Pasak jo, šis uždavinys Rusijos politinėse diskusijose nuolat įvardijamas kaip prioritetinis, nes Donbasas laikomas centriniu karo tikslu.
Generolas nurodė, kad pačios Rusijos karinės vadovybės vertinimai esą gerokai atsargesni. Jo teigimu, Rusijos kariškiai Kremliui aiškina, kad tokio tempo išlaikyti nepavyks, ir net prašo terminą nukelti iki kovo 31 dienos, tačiau ir šią datą jis vadina mažai realistiška.
Tokie pareiškimai pasirodė fone, kai fronte išlieka aukštas intensyvumas, o pagrindinis Rusijos spaudimas jau kelerius metus koncentruojamas Donbase. Po nesėkmės prie Kyjivo 2022 metais Rusija savo resursus vis dažniau nukreipė į rytų Ukrainą, siekdama lėtais, bet nuosekliais veiksmais stumti liniją į priekį.
Pasak Palisos, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 20 proc. Donecko srities, įskaitant strategiškai svarbią Slovjansko ir Kramatorsko aglomeraciją. Luhansko sritis, jo teigimu, didžiąja dalimi jau yra Rusijos kontroliuojama, o likusi dalis tampa vienu iš pagrindinių Maskvos politinių siekių simbolių.
Generolas taip pat kalbėjo apie Rusijos planus formuoti vadinamąją buferinę zoną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse, iš pradžių ją numatant iki 20 kilometrų gylio, su galimybe vėliau plėsti. Jo aiškinimu, tokios zonos parametrus gali keisti technologiniai veiksniai, ypač didėjant bepiločių orlaivių galimybėms ir jų veikimo nuotoliui.
Komentuodamas rizikas šiaurės kryptimis, Palisa teigė, kad Ukraina iš žvalgybos šaltinių gavo ir keliuose kanaluose patikrino informaciją apie Rusijos nurodymą planuoti galimus operacijos variantus Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Jis pabrėžė, kad kalbama apie planavimą ir pasirengimą, o ne apie neišvengiamą puolimo pradžią.
Anot jo, šiuo metu Ukraina nemato požymių, kad šiose kryptyse būtų formuojamos didelės puolamosios grupuotės. Tačiau Ukrainos Generalinis štabas, pasak generolo, rengia galimus atsako scenarijus, nes prioritetas yra neleisti susidaryti sąlygoms, kurios Rusijai suteiktų galimybę pradėti naujus plataus masto puolamuosius veiksmus.
„Mano subjektyvi nuomonė: net ir iki kovo 31 dienos toks scenarijus yra nerealus“, – sakė Pavlas Palisa.
Vertinant platesnį kontekstą, ekspertai dažnai pabrėžia, kad terminai, kuriuos politinė vadovybė kelia kariuomenei, ne visada atitinka realų pajėgumų, rezervų ir logistikos balansą. Donbase karas įgavo pozicinio konflikto bruožų, o iniciatyva dažnai matuojama ne greitais proveržiais, o gebėjimu išlaikyti spaudimą, papildyti nuostolius ir prisitaikyti prie dronų bei artilerijos dominavimo mūšio lauke.
