Tag: Donbasas

  • Zelenskis: JAV svarstė NATO narystę mainais į Ukrainos karių pasitraukimą iš Donbaso

    Jungtinės Valstijos pirmą kartą iškėlė idėją apie Ukrainos narystę NATO mainais į Ukrainos karių pasitraukimą iš Donbaso. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Jis pabrėžė, kad Kyjivas neketina atiduoti savo teritorijų Rusijai. Pasak prezidento, bet kokie sprendimai, kurie reikštų atsisakymą teritorijų, Ukrainai nėra priimtini.

    Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina šiuo metu kalbasi su partneriais dėl plataus saugumo garantijų paketo. Tokios garantijos Kyjivui laikomos esmine sąlyga siekiant ilgalaikio saugumo.

    Vis dėlto konkretaus pasiūlymo Ukraina dar nėra gavusi. Todėl derybų dėl saugumo garantijų formatas ir turinys, prezidento teigimu, kol kas išlieka aptarimų stadijoje.

  • Zelenskis: JAV pirmąkart siejo Ukrainos narystę NATO su pasitraukimu iš Donbaso

    JAV pirmą kartą iškėlė Ukrainai galimybę tapti NATO nare mainais į pasitraukimą iš Donbaso, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Apie tai jis kalbėjo penktadienį bendraudamas su žurnalistais, o šeštadienį jo pasisakymus citavo žiniasklaida, įskaitant agentūrą „Interfax-Ukraina“.

    Pasak V. Zelenskio, amerikiečių pusė uždavė klausimą, ar Ukraina, gavusi narystę NATO, pasitrauktų iš Donbaso. Prezidentas pabrėžė, kad Ukraina nesitraukia ir neketina atiduoti savo žemių „teroristams“.

    Jis taip pat akcentavo, kad sprendimų dėl tokio masto klausimų negalėtų priimti vienas – jei pasiūlymas būtų patvirtintas, jis būtų pateiktas Ukrainos visuomenei platesnei diskusijai.

    Ką Zelenskis vadina saugumo paketu

    Ukrainos vadovas teigia, jog su partneriais šiuo metu aptariamas platesnis saugumo paketas, kuris galėtų būti pasiūlytas derybose. Jame minimos konkrečios NATO ir Europos Sąjungos saugumo garantijos, stipri Ukrainos kariuomenė ir finansinė parama nustatytam laikotarpiui.

    V. Zelenskis taip pat paminėjo vadinamąjį „Prosperity Plan“ – Ukrainos atstatymo planą, kuris būtų paremtas finansiniais ištekliais iš aiškiai įvardytų šaltinių.

    Kartu prezidentas pabrėžė, kad būtina labai tiksliai apibrėžti, ką tokios saugumo garantijos reikštų praktiškai ir kaip jos veiktų realiomis sąlygomis.

    Derybose – ir F-16 amunicijos bei pajėgumų klausimai

    Pasak V. Zelenskio, šiuo metu taip pat svarstomas klausimas dėl 800 tūkst. šaudmenų F-16 lėktuvams tiekimo – tokio kiekio, jo teigimu, užtektų maždaug pusmečiui.

    Jis nurodė, kad Ukrainai reikia vienu metu ore turėti 2,5 karto daugiau orlaivių, nei yra naudojama dabar. Prezidento teigimu, turimi F-16 nėra nauji, todėl nuolat remontuojami, ir dėl to būtina toliau dirbti su JAV.

    Kalbėdamas apie galimas diskusijas visuomenėje, V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad bet kokie svarstymai negalėtų reikšti okupuotų teritorijų pripažinimo Rusijos dalimi.

  • JAV esą siūlo Rusijai „kontrolę“ Donbase mainais į karo pabaigą – Ukraina nepritaria

    JAV derybininkai esą svarsto pasiūlymą, kuris leistų Rusijai skelbti visišką kontrolę Donbase mainais į karo Ukrainoje pabaigą. Apie tai pranešė britų savaitraštis „The Economist“.

    Pasak publikacijos, siūlymas būtų susijęs ne su realiu Ukrainos kontroliuojamų miestų perdavimu Maskvai, o su administracinių ribų pakeitimu dviejuose rytų Ukrainos regionuose – Donecko ir Luhansko srityse.

    Tokiu atveju Rusija galėtų teigti, kad kontroliuoja visą teritoriją, į kurią reiškia pretenzijas, nors dalį miestų ir toliau valdytų Kyjivas. Tai būtų politinis „pilnos kontrolės“ naratyvas, paremtas perbraižytomis ribomis.

    Vis dėlto Kyjivas tokį variantą vertina skeptiškai: straipsnyje cituojamas Ukrainos pareigūnas pabrėžė, kad kol vyksta karas, su tuo nesutiktų „jokiomis aplinkybėmis“.

    Garantijos mainais į teritorinį kompromisą

    Publikacijoje teigiama, kad JAV derybininkai svarsto, jog Vladimiras Putinas galėtų sutikti su amerikietiškomis saugumo garantijomis Ukrainai, kurios būtų kuriamos pagal NATO 4 arba 5 straipsnių mechanizmus.

    Tačiau Kyjive esą abejojama, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas būtų pasirengęs tokių garantijų laikytis praktikoje.

    Tuo metu Maskva, kaip rašoma, nerodo ženklų, kad būtų pasirengusi pritarti daugianacionalinių pajėgų dislokavimui Ukrainoje, kurios užtikrintų saugumą po galimų paliaubų.

    Be to, Rusija nėra atsisakiusi ir anksčiau keliamų reikalavimų – kad Ukraina paskelbtų neutralumą ir ribotų savo ginkluotųjų pajėgų dydį.

    Europa prie derybų stalo – ar tai padės?

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Paryžiuje po G7 ministrų susitikimo sakė, kad pirmoji derybų Abu Dabyje diena buvo „labai vaisinga“ ir kad Vašingtonas siekia išplėsti formatą, įtraukiant Europos atstovus.

    Rubio teigimu, JAV tikslas – kad europiečiai būtų tiesiogiai atstovaujami derybose ir „būtų prie stalo“.

    Pasak jo, JAV ir Europos sąjungininkų tikslai sutampa: užbaigti karą ir užtikrinti, kad jis nepasikartotų. Tačiau, kalbėdamas apie Rusijos pasirengimą kompromisui, Rubio pabrėžė, kad tai dar tik tikrinama.

    „The Economist“ taip pat nurodo, kad Ukrainos ir Europos pareigūnai nuogąstauja: platesnis derybų formatas, apimantis ir Europos saugumo klausimus, galėtų suteikti Rusijai daugiau galimybių vilkinti kelią į susitarimą dėl paliaubų.

  • Ukrainos URM atkirto J.-L. Mélenchonui: „referendumai okupacijoje – aneksijos įrankis“

    Ukrainos URM atkirto J.-L. Mélenchonui: „referendumai okupacijoje – aneksijos įrankis“

    Ukrainos užsienio reikalų ministerija griežtai sureagavo į Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderio Jeano-Luco Mélenchono pareiškimus apie galimą Donbaso gyventojų „konsultavimą“ dėl regiono ateities.

    Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos URM atstovas spaudai Heorhii Tykhyi pirmadienį socialiniame tinkle „X“ atkirto, kad Ukraina savo sienų klausimą jau išsprendė 1991 metų nepriklausomybės referendumu.

    J.-L. Mélenchonas savaitgalį teigė, jog negalima pritarti taikos susitarimui, kuris numatytų teritorines nuolaidas Ukrainoje, prieš tai neatsiklausus „paveiktų gyventojų“, gyvenančių abipus sienos.

    Ukrainos diplomatijos atstovas pabrėžė, kad „referendumai“ okupuotose teritorijose nėra žmonių valios išraiška: jo teigimu, tai yra aneksijos įrankis, kuriuo Rusija bando nepaisyti ukrainiečių pasirinkimo.

    Prancūzijos valdžia įsitraukė į ginčą

    Į kilusią polemiką sureagavo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noël Barrot. Sekmadienį jis J.-L. Mélenchoną pavadino „Kremliaus ruporu“.

    Ministro teigimu, Kremlius visame pasaulyje siekia įtikinti valstybių vadovus, kad Donbasas esą yra rusiškas, o agresijos karas – tariamas „išvadavimas“. J.-N. Barrot tai įvardijo kaip ypač rimtą situaciją.

    Okupacijose rengti „balsavimai“ – tarptautinės kritikos taikinys

    Straipsnyje primenama, kad Maskva anksčiau rengė vadinamuosius „konsultavimus“ aneksuotame Kryme ir keturiuose pietryčių Ukrainos regionuose, kurių dalį kontroliuoja. Kyjivas ir tarptautinė bendruomenė tokias procedūras atmetė.

    Pasak H. Tykhyi, jokia civilizuota demokratinė valstybė nepriimtų analogiško scenarijaus savo sienų atžvilgiu, todėl tai neturėtų būti siūloma ir Ukrainai.

    Ukrainos tema aštrėja Prancūzijos rinkimų fone

    Karo Ukrainoje tema Prancūzijoje tampa vis labiau politizuota artėjant prezidento rinkimams. Tekste nurodoma, kad kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen spalio viduryje sakė ketinanti nutraukti Prancūzijos finansinę paramą Ukrainai, jei laimėtų 2027 metų rinkimus.

    Į tai reagavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pareiškęs, kad M. Le Pen ne iki galo supranta kai kurias Prancūzijos ir Ukrainos karinio bendradarbiavimo detales. Jis tikino, kad partnerystė yra abipusiai naudinga ir prisideda prie Prancūzijos saugumo.

    Tuo metu „France Unbowed“ programoje, kaip pažymima, Rusijos karo prieš Ukrainą klausimui skiriama mažiau dėmesio nei Izraelio ir Palestinos konfliktui.

  • Kremlius nustatė terminą Donbasui: iki metų pabaigos tikisi užimti Luhansko ir Donecko ribas

    Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas generolas Pavlas Palisa teigia, kad Kremlius savo kariuomenei iškėlė tikslą iki šių metų gruodžio 31 dienos pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas. Pasak jo, šis uždavinys Rusijos politinėse diskusijose nuolat įvardijamas kaip prioritetinis, nes Donbasas laikomas centriniu karo tikslu.

    Generolas nurodė, kad pačios Rusijos karinės vadovybės vertinimai esą gerokai atsargesni. Jo teigimu, Rusijos kariškiai Kremliui aiškina, kad tokio tempo išlaikyti nepavyks, ir net prašo terminą nukelti iki kovo 31 dienos, tačiau ir šią datą jis vadina mažai realistiška.

    Tokie pareiškimai pasirodė fone, kai fronte išlieka aukštas intensyvumas, o pagrindinis Rusijos spaudimas jau kelerius metus koncentruojamas Donbase. Po nesėkmės prie Kyjivo 2022 metais Rusija savo resursus vis dažniau nukreipė į rytų Ukrainą, siekdama lėtais, bet nuosekliais veiksmais stumti liniją į priekį.

    Pasak Palisos, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 20 proc. Donecko srities, įskaitant strategiškai svarbią Slovjansko ir Kramatorsko aglomeraciją. Luhansko sritis, jo teigimu, didžiąja dalimi jau yra Rusijos kontroliuojama, o likusi dalis tampa vienu iš pagrindinių Maskvos politinių siekių simbolių.

    Generolas taip pat kalbėjo apie Rusijos planus formuoti vadinamąją buferinę zoną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse, iš pradžių ją numatant iki 20 kilometrų gylio, su galimybe vėliau plėsti. Jo aiškinimu, tokios zonos parametrus gali keisti technologiniai veiksniai, ypač didėjant bepiločių orlaivių galimybėms ir jų veikimo nuotoliui.

    Komentuodamas rizikas šiaurės kryptimis, Palisa teigė, kad Ukraina iš žvalgybos šaltinių gavo ir keliuose kanaluose patikrino informaciją apie Rusijos nurodymą planuoti galimus operacijos variantus Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Jis pabrėžė, kad kalbama apie planavimą ir pasirengimą, o ne apie neišvengiamą puolimo pradžią.

    Anot jo, šiuo metu Ukraina nemato požymių, kad šiose kryptyse būtų formuojamos didelės puolamosios grupuotės. Tačiau Ukrainos Generalinis štabas, pasak generolo, rengia galimus atsako scenarijus, nes prioritetas yra neleisti susidaryti sąlygoms, kurios Rusijai suteiktų galimybę pradėti naujus plataus masto puolamuosius veiksmus.

    „Mano subjektyvi nuomonė: net ir iki kovo 31 dienos toks scenarijus yra nerealus“, – sakė Pavlas Palisa.

    Vertinant platesnį kontekstą, ekspertai dažnai pabrėžia, kad terminai, kuriuos politinė vadovybė kelia kariuomenei, ne visada atitinka realų pajėgumų, rezervų ir logistikos balansą. Donbase karas įgavo pozicinio konflikto bruožų, o iniciatyva dažnai matuojama ne greitais proveržiais, o gebėjimu išlaikyti spaudimą, papildyti nuostolius ir prisitaikyti prie dronų bei artilerijos dominavimo mūšio lauke.

  • Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Rusija vėl meta tankus į Ukrainą: per 48 valandas – 10 sunaikintų, ekspertai įžvelgia naują fazę

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusija pastarosiomis dienomis vėl ėmė aktyviau naudoti tankus puolamosiose operacijose – tai pastebimas posūkis po laikotarpio, kai šarvuotoji technika fronte buvo naudojama rečiau. Pasak Ukrainos Generalinio štabo suvestinių, per vieną parą sunaikinti penki rusų tankai, o per 48 valandas – dešimt.

    Toks šuolis išsiskiria pastarųjų savaičių fone, kai, Ukrainos duomenimis, dienos tankų nuostoliai dažnai būdavo nuliniai arba apsiribodavo viena mašina. OSINT analitikai ir karo apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad tai gali reikšti bandymą grįžti prie labiau mechanizuotų atakų, nors jos tapo itin rizikingos dėl dronų ir minų.

    Kas pasikeitė fronte?

    Nuo 2023 metais įsibėgėjusio masinio FPV dronų naudojimo tankai daugelyje fronto ruožų tapo lengviau aptinkami ir pažeidžiami. Ukrainos pusė šarvuotą techniką vis dažniau naikina derindama žvalgybinius dronus, smogiamuosius FPV, artileriją ir prieštankines minas, todėl tankų proveržiai be stiprios paramos dažnai baigiasi dideliais nuostoliais.

    Todėl dalis Rusijos dalinių buvo perėjusi prie mažesnių pėstininkų grupių atakų ir artilerijos spaudimo, o tankai dažniau naudoti kaip ugnies parama iš užnugario. Vis dėlto naujausios Ukrainos suvestinės rodo, kad bent kai kuriuose ruožuose Rusija vėl mėgina veikti didesnėmis šarvuotos technikos grupėmis.

    Kodėl minimi Slovjanskas ir Kramatorskas?

    Ukrainos ir tarptautinių analitikų vertinimu, Rusijai strategiškai svarbūs Donbaso mazgai, tarp jų Slovjanskas ir Kramatorskas, išlieka vienais svarbiausių logistikos ir gynybos centrų regione. Šiuose ruožuose tankai teoriškai galėtų padėti greičiau pralaužti pozicijas, naikinti įtvirtinimus ir remti pėstininkų judėjimą.

    Tačiau praktikoje tokia taktika šiuolaikiniame kare reikalauja oro žvalgybos slopinimo, elektroninės kovos ir efektyvios priešlėktuvinės priedangos, kitaip šarvuotoji technika tampa greitu taikiniu. Dėl to kiekvienas bandymas sugrąžinti tankus į pirmą liniją Rusijai gali kainuoti disproporciškai brangiai, ypač jei nuostoliai kartojasi kelias dienas iš eilės.

    Skaičiai ir ką jie reiškia

    Ukrainos Generalinis štabas taip pat skelbia bendrus Rusijos nuostolių skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios, įskaitant tūkstančius tankų ir šarvuotos technikos vienetų. Šie skaičiai tarptautiniu mastu vertinami atsargiai, nes karo sąlygomis nepriklausomas patikrinimas sudėtingas, tačiau tendencijos dažnai atspindi intensyvumo pokyčius konkrečiuose fronto ruožuose.

    Tarptautiniai tyrimų centrai, tarp jų Karo studijų institutas, ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos gynybai didelę reikšmę turi dronų masiškumas, tiksliosios artilerijos panaudojimas ir užminuotos zonos. Dėl to net pavieniai tankų netekčių šuoliai gali signalizuoti ne tik apie taktinį bandymą, bet ir apie platesnę Rusijos pastangų kryptį atnaujinti spaudimą mechanizuotomis priemonėmis.

    Artimiausiomis dienomis daugiau aiškumo suteiks tai, ar tankų panaudojimas išliks intensyvus, ar tai buvo trumpalaikis epizodas. Jei nuostoliai ir toliau augs, Rusijai teks rinktis tarp brangiai kainuojančių mechanizuotų atakų ir lėtesnio, bet įprastesnio pėstininkų bei artilerijos spaudimo.

  • Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Ukrainos kare – netikėtas vaizdas: paukščiai lizdus pina iš FPV dronų šviesolaidžių

    Karas Ukrainoje keičia ne tik miestų kraštovaizdį ir infrastruktūrą, bet ir gamtą. Donbaso regione užfiksuotas neįprastas reiškinys: paukščiai lizdams pradėjo naudoti šiuolaikinių ginklų sistemų atliekas, ypač plonus šviesolaidinius kabelius.

    Apie tai prabilta po to, kai sprogimo metu buvo sunaikintas medis, o tarp nuolaužų rastas lizdas. Jis buvo supintas ne vien iš žolės ir smulkių šakelių, bet ir iš plonų, beveik nematomų šviesolaidžio gijų.

    Tokios gijos siejamos su FPV dronais, kurie fronte naudojami masiškai. Dalis jų valdomi ne vien radijo ryšiu, o per šviesolaidinį laidą, kad būtų sunkiau juos slopinti elektroninėmis priemonėmis ir išlaikyti stabilesnį valdymą.

    Veikimo principas paprastas: dronas skrisdamas išvynioja ploną kabelį, o po misijos šis dažnai lieka vietovėje. Dėl to laukai, pakelės ir miško ruožai gali būti nusėti ilgomis plastiko ir šviesolaidžio gijomis, kurias sunku pastebėti ir dar sunkiau surinkti.

    Problemą didina mastas: priklausomai nuo konstrukcijos, vienoje ritėje gali būti daug kilometrų kabelio. Intensyviai naudojant dronus, susidaro dideli kiekiai atliekų, kurios aplinkoje išlieka ilgai ir ne visuomet greitai suyra.

    Paukščiams šios gijos tampa dar viena statybine medžiaga, nes yra lengvos, tvirtos ir elastingos. Tačiau specialistai įspėja, kad tokie pluoštai gali kelti pavojų: į juos gali įsipainioti paukščiai, šikšnosparniai ar smulkūs žinduoliai, o laikui bėgant plastikas gali irti ir virsti mikroplastikais, patenkančiais į dirvožemį bei vandenį.

    Šis reiškinys parodo, kaip greitai gamta prisitaiko net ekstremaliomis sąlygomis, tačiau kartu primena apie karo technologijų paliekamą ilgalaikę ekologinę kainą. Net ir pasibaigus aktyviems veiksmams, aplinkoje likusios modernių sistemų atliekos gali veikti ekosistemas dar daugelį metų.