CP v2

Tag: Donecko sritis

  • Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Pranešimai iš Donbaso fronto

    Rusijos šaltiniai skelbia, kad Donecko kryptimi įvykdytame puolime T-90 serijos tankai esą pralaužė ukrainiečių gynybines linijas ir atvėrė kelią lengvesnei technikai. Minimas 228-asis gvardijos mechanizuotųjų šaulių pulkas, priklausantis 90-ajai gvardijos tankų divizijai.

    Tokios žinutės vertintinos atsargiai, nes mūšio lauko informacija dažnai naudojama propagandai ir ne visada gali būti nepriklausomai patvirtinta. Vis dėlto pats epizodas atspindi platesnę tendenciją, kai abi pusės ieško būdų prisitaikyti prie dronų dominavimo.

    Tankas, kuris atlaikė dronų atakas

    Pasakojime išskiriamas T-90M, kuris, kaip teigiama, vadovavo atakai ir esą prasiveržė iki 12 kilometrų per intensyviai kontroliuojamą zoną. Nurodoma, kad į tanką galėjo pataikyti apie 40 dronų, tačiau jis kurį laiką išliko kovinis.

    Teigiama, kad tanką gelbėjo šarvai ir papildomi priešdroniniai patobulinimai, tačiau nuolatinė ugnis vis tiek sukėlė kritinių gedimų. Pasak aprašymo, buvo apgadintos stebėjimo priemonės, pabūklo mazgai, ugnies valdymas ir ventiliacija, o galiausiai įgula paliko sustojusį tanką.

    Kodėl dronai ne visada sustabdo šarvuotį

    Ukrainos ir Rusijos kare dronai tapo viena svarbiausių priemonių žvalgybai ir smūgiams, tačiau jie nėra universalus atsakymas į šarvuotą techniką. Šarvuotis gali išlikti pavojingas, jei turi papildomą apsaugą, veikia su pėstininkais ir artilerija, o dronų operatoriams trukdo elektroninė kova.

    Didelę reikšmę turi ir tai, kiek laiko tankas išsilaiko aktyvus mūšyje. Net jei galiausiai jis imobilizuojamas, keliolika ar keliasdešimt minučių išlaikytas spaudimas gali būti pakankamas pralaužti pozicijas, išprovokuoti atsitraukimą ar priversti gynėjus atskleisti ugnies taškus.

    Apsaugos sistemos ir galimos puolimo užuominos

    Tekste pabrėžiama, kad šis pralaužimas esą įvyko be aktyvios apsaugos sistemų „Arena-M“, kurios rusų technikoje pastaruoju metu minimos vis dažniau. Aktyvios apsaugos sistemos teoriškai skirtos numušti artėjančius sviedinius ar raketas, tačiau reali jų veikimo sėkmė priklauso nuo taktikos ir konkrečių grėsmių.

    Taip pat cituojami teiginiai, kad Rusija gali ruoštis didesnio masto šarvuotos technikos puolimui rudenį Donecko srityje, įvardijant Dobropolio kryptį. Jei tokios operacijos vyktų, jos tikėtina remtųsi ne vien tankais, bet ir elektronine kova, artilerija, dronų masiniu naudojimu bei oro žvalgyba.

    Šis atvejis rodo, kad fronte tęsiasi technologijų ir kontrtechnologijų lenktynės: dronų vaidmuo auga, tačiau kartu tobulinamos ir priemonės jų efektyvumui mažinti. Dėl to sunkioji šarvuota technika, nepaisant didelių nuostolių, kol kas nepraranda reikšmės kaip priemonė pramušti gynybą ir išlaikyti tempą.

  • „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    Ukrainos elitinio pulko „Azov“ vadas Denysas Prokopenka per Ukrainoje vykusią konferenciją YES perspėjo dėl galimo Rusijos taktikos pokyčio rudenį. Pasak jo, nors Rusija turi didelę persvarą, vasaros kampanijoje jai nepavyko įgyvendinti dalies strateginių tikslų ir iki šiol neužimtas Dobropilio miestas Donecko srityje.

    Vadas akcentavo, kad artėjant rudeniui rusai gali pereiti prie masinių šturmų, plačiau naudodami šarvuotąją techniką. Toks scenarijus, jo teigimu, būtų kitoks nei ankstesnėse kampanijose, nes į frontą atvyksta daugiau atnaujintų tankų, o puolimai gali tapti intensyvesni ir geriau koordinuoti.

    Tankai su aktyvia apsauga

    Prokopenka teigė, kad Rusija spartina tankų modernizavimą, diegdama aktyvios apsaugos sistemas. Tokios sistemos skirtos sumažinti pataikymo tikimybę nuo valdomų prieštankinių raketų, prieštankinių granatų ir bepiločių orlaivių, kurie šiame kare tapo vienu svarbiausių ginklų.

    Kaip pavyzdį jis minėjo aktyvios apsaugos sprendimus, siejamus su „Arena-M“ tipo sistema, kuri gali aptikti artėjantį taikinį ir jį perimti specialiais priešsviediniais dar iki smūgio į tanką. Ukrainos vertinimu, mūšio lauke tokios priemonės gali padidinti ekipažų išgyvenamumą ir priversti Ukrainos pajėgas naudoti daugiau priemonių vienam taikiniui neutralizuoti.

    Dobropilio kryptis ir rudens rizikos

    Pasak „Azov“ vado, Rusijos 51-oji, 41-oji ir 8-oji jungtinių pajėgų armijos gali ruoštis rudeninei operacijai Dobropilio kryptimi. Miestas laikomas svarbiu logistikos ir operaciniu tašku, todėl jo kontrolė suteiktų Rusijai palankesnes sąlygas spaudimui Donecko srityje didinti.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina ruošiasi gynybai ir sieks išlaikyti pozicijas, tačiau priešo šarvuotos technikos apsauga gali apsunkinti ankstesnes sėkmingas taktikas. Prokopenkos vertinimu, tai gali tapti vienu iš veiksnių, galinčių keisti kovos dinamiką fronte, kuri pastaruoju metu ypač smarkiai priklauso nuo dronų panaudojimo.

    „Rudenį rusai gali bandyti masiškai šturmuoti su šarvuota technika, o atnaujinta tankų apsauga gynybai bus rimtesnis iššūkis“, – sakė Denysas Prokopenka.

  • Ukraina gavo naujų kovinių robotų: „Ukrainian Armor“ siunčia „Protector“, padeda Vokietija

    Ukraina gavo naujų kovinių robotų: „Ukrainian Armor“ siunčia „Protector“, padeda Vokietija

    Ukrainos Nacionalinė gvardija sulaukė naujos antžeminių robotizuotų platformų „Protector“ siuntos, pranešė gamintojas „Ukrainian Armor“. Dešimt vienetų paskirstyti keturiems daliniams, kur jie bus naudojami logistikos ir sužeistųjų evakavimo užduotims karo zonoje.

    Pasak bendrovės, šis perdavimas yra dalis didesnio užsakymo, numatančio iš viso 100 „Protector“ kompleksų pristatymą Ukrainos pajėgoms. Sutarties vertė ir konkretūs įgyvendinimo terminai viešai neatskleidžiami.

    Žinoma, kad kontraktas bendrai finansuojamas Vokietijos Vyriausybės per karinės paramos Ukrainai paketus. Tokia schema leidžia Ukrainos gamintojams spartinti gamybą, o partneriams užtikrinti greitesnį technikos patekimą į fronto poreikiams svarbiausius vienetus.

    „Mūsų logistikos kompleksas „Protector“ jau įrodė savo vertę Ukrainos gynybos struktūrų daliniuose. Logistikos robotizavimas leidžia atlikti svarbias užduotis be nereikalingos rizikos personalui“, – sakė „Ukrainian Armor“ vadovas Vladyslavas Bielbas.

    Kam skirtas „Protector“?

    „Protector“ kurtas kaip antžeminė platforma, galinti gabenti amuniciją, maistą, kurą, inžinerinę įrangą ir kitas priemones, taip pat evakuoti sužeistuosius. Gamintojas nurodo, kad sistema gali būti pritaikoma ir kitoms užduotims, pavyzdžiui, integruojant nuotolinę ginkluotės stotį ar elektroninės kovos bei žvalgybos įrangą.

    Didelė dalis tokių sprendimų vertės slypi ne tik techninėse charakteristikose, bet ir mažesnėje rizikoje žmonėms. Robotizuotos platformos padeda sumažinti logistikos kolonas lydinčių karių poreikį ir leidžia saugiau judėti maršrutais, kurie dažnai patiria apšaudymus ar yra stebimi dronais.

    Įspūdingas krovinys ir nuotolis

    „Ukrainian Armor“ skelbia, kad „Protector“ keliamoji galia siekia 1 480 kilogramų ir tai esą yra vienas aukščiausių rodiklių autonominių antžeminių sistemų segmente. Platforma taip pat gali vilkti iki 4 tonų priekabą, taip padidindama vienu reisu pervežamų atsargų kiekį.

    Dar vienas akcentuojamas parametras yra iki 400 kilometrų nurodomas veikimo nuotolis. Praktikoje realus atstumas gali priklausyti nuo reljefo, krovinio svorio, ryšio sąlygų ir naudojimo scenarijaus, tačiau tokie rodikliai rodo orientaciją į ilgesnes tiekimo atkarpas.

    Robotizacijos kryptis Ukrainoje

    Gamintojas pabrėžia, kad „Protector“ jau naudojamas fronte, o naujai pristatytos platformos bus dislokuotos Donecko srityje, Dobropilės kryptimi. Tokie sprendimai ypač aktualūs ten, kur įprastinės transporto priemonės tampa lengvu taikiniu, o tiekimą reikia užtikrinti nuolat.

    Ši siunta vertinama kaip platesnės Ukrainos kariuomenės robotizacijos ir nuotolinių sistemų diegimo tendencijos dalis. Kare, kuriame vis didesnį vaidmenį atlieka dronai, elektroninė kova ir nuolatinė žvalgyba, automatizuota logistika bei evakavimas tampa vienu iš būdų išsaugoti personalą ir išlaikyti operacijų tempą.

  • Kremlius nustatė terminą Donbasui: iki metų pabaigos tikisi užimti Luhansko ir Donecko ribas

    Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas generolas Pavlas Palisa teigia, kad Kremlius savo kariuomenei iškėlė tikslą iki šių metų gruodžio 31 dienos pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas. Pasak jo, šis uždavinys Rusijos politinėse diskusijose nuolat įvardijamas kaip prioritetinis, nes Donbasas laikomas centriniu karo tikslu.

    Generolas nurodė, kad pačios Rusijos karinės vadovybės vertinimai esą gerokai atsargesni. Jo teigimu, Rusijos kariškiai Kremliui aiškina, kad tokio tempo išlaikyti nepavyks, ir net prašo terminą nukelti iki kovo 31 dienos, tačiau ir šią datą jis vadina mažai realistiška.

    Tokie pareiškimai pasirodė fone, kai fronte išlieka aukštas intensyvumas, o pagrindinis Rusijos spaudimas jau kelerius metus koncentruojamas Donbase. Po nesėkmės prie Kyjivo 2022 metais Rusija savo resursus vis dažniau nukreipė į rytų Ukrainą, siekdama lėtais, bet nuosekliais veiksmais stumti liniją į priekį.

    Pasak Palisos, Ukraina vis dar kontroliuoja apie 20 proc. Donecko srities, įskaitant strategiškai svarbią Slovjansko ir Kramatorsko aglomeraciją. Luhansko sritis, jo teigimu, didžiąja dalimi jau yra Rusijos kontroliuojama, o likusi dalis tampa vienu iš pagrindinių Maskvos politinių siekių simbolių.

    Generolas taip pat kalbėjo apie Rusijos planus formuoti vadinamąją buferinę zoną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse, iš pradžių ją numatant iki 20 kilometrų gylio, su galimybe vėliau plėsti. Jo aiškinimu, tokios zonos parametrus gali keisti technologiniai veiksniai, ypač didėjant bepiločių orlaivių galimybėms ir jų veikimo nuotoliui.

    Komentuodamas rizikas šiaurės kryptimis, Palisa teigė, kad Ukraina iš žvalgybos šaltinių gavo ir keliuose kanaluose patikrino informaciją apie Rusijos nurodymą planuoti galimus operacijos variantus Kyjivo ir Černihivo kryptimis. Jis pabrėžė, kad kalbama apie planavimą ir pasirengimą, o ne apie neišvengiamą puolimo pradžią.

    Anot jo, šiuo metu Ukraina nemato požymių, kad šiose kryptyse būtų formuojamos didelės puolamosios grupuotės. Tačiau Ukrainos Generalinis štabas, pasak generolo, rengia galimus atsako scenarijus, nes prioritetas yra neleisti susidaryti sąlygoms, kurios Rusijai suteiktų galimybę pradėti naujus plataus masto puolamuosius veiksmus.

    „Mano subjektyvi nuomonė: net ir iki kovo 31 dienos toks scenarijus yra nerealus“, – sakė Pavlas Palisa.

    Vertinant platesnį kontekstą, ekspertai dažnai pabrėžia, kad terminai, kuriuos politinė vadovybė kelia kariuomenei, ne visada atitinka realų pajėgumų, rezervų ir logistikos balansą. Donbase karas įgavo pozicinio konflikto bruožų, o iniciatyva dažnai matuojama ne greitais proveržiais, o gebėjimu išlaikyti spaudimą, papildyti nuostolius ir prisitaikyti prie dronų bei artilerijos dominavimo mūšio lauke.

  • Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Ukrainos pareigūnai praneša, kad per pastarąsias 24 valandas Rusijos smūgiai įvairiuose šalies regionuose nusinešė mažiausiai 10 žmonių gyvybių, o sužeistųjų skaičius viršijo 70. Atakos fiksuotos keliuose miestuose ir gyvenvietėse, o dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra.

    Vienas naujausių epizodų – balistinės raketos smūgis į pietuose esantį Mykolajivą. Į įvykio vietą atvykusios tarnybos skelbė, kad sužeisti mažiausiai penki žmonės, jie išvežti į ligonines, tačiau sužalojimų sunkumas iš karto nebuvo detalizuotas.

    Ukraina skelbia apie masinę ataką

    Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad atakų banga apėmė dronus ir raketas, o į šalies oro erdvę buvo įskridę šimtai bepiločių. Pasak Kyjivo, buvo aptikta mažiausiai 268 dronai, o 249 iš jų, kaip teigiama, pavyko numušti ar neutralizuoti.

    Karinė vadovybė taip pat nurodė, kad dalis dronų vis dėlto pasiekė taikinius, o smūgiai buvo išskaidyti per kelias dešimtis lokacijų. Ukrainos pusė pabrėžia, kad tokio pobūdžio atakos vis dažniau tampa mišrios, kai vienu metu naudojami skirtingų tipų ginklai, siekiant apkrauti oro gynybą.

    Daugiausia pranešimų iš fronto regionų

    Rytinėje Donecko srityje, kuri laikoma viena aktyviausių fronto zonų, pranešta apie žuvusiuosius Dobropilės ir Mykolajivkos apylinkėse. Regiono vadovybė skelbė, kad per atskirus smūgius taip pat buvo sužeistų žmonių, o situacija vietoje išlieka įtempta.

    Pietuose, Zaporižios srityje, per apšaudymus žuvo du žmonės, pranešta ir apie sužeistuosius, tarp jų – vaikas. Chersono srityje pareigūnai teigė, kad smūgiai kliudė gyvenamuosius rajonus keliose dešimtyse gyvenviečių, o žuvusiųjų skaičius čia siekė tris.

    Zelenskis kalba apie smūgius jūroje

    Tuo pat metu Ukraina teigia tęsianti veiksmus prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, įskaitant objektus sausumoje ir jūroje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad paryčiais buvo atakuoti du laivai prie įėjimo į Novorosijsko uostą Juodojoje jūroje.

    „Šie tanklaiviai buvo aktyviai naudojami naftai gabenti – dabar jau nebe“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pusė pabrėžia, kad sieks nuosekliai plėtoti tolimojo nuotolio pajėgumus ore, sausumoje ir jūroje. Novorosijsko uostas, kaip nurodoma, Rusijai įgijo didesnę reikšmę dėl karinių ir logistinių funkcijų, o Ukraina jį įvardija kaip vieną iš svarbesnių taškų, susijusių su naftos gabenimu.

    Nepriklausomas realaus laiko patvirtinimas apie visus minimus smūgius ir jų mastą dažnai būna apsunkintas, ypač fronto ir apšaudomose teritorijose. Vis dėlto Ukrainos institucijos ragina gyventojus laikytis oro pavojaus signalų, o gelbėjimo tarnybos tęsia darbą nukentėjusiose vietovėse.