CP v2

Tag: Doom

  • DOOM kūrėjų užkulisiai: buvęs „id Software“ darbuotojas prabilo apie 17 valandų pamainas

    DOOM kūrėjų užkulisiai: buvęs „id Software“ darbuotojas prabilo apie 17 valandų pamainas

    Žaidimas „DOOM: The Dark Ages“ ir jo papildymas „Revelations“ sulaukė gero įvertinimo, tačiau kūrimo užkulisiai, panašu, buvo gerokai tamsesni. Apie tai viešai prabilo buvęs „id Software“ darbuotojas Andrew Willis, papasakojęs apie itin intensyvų darbo režimą.

    Anot jo, studijoje ilgą laiką buvo taikomas vadinamasis crunch, kai darbuotojai priversti dirbti gerokai daugiau nei įprasta. Willis teigė, kad mažiausiai du mėnesius jam tekdavo dirbti po 12 valandų per dieną, o kai kuriomis dienomis darbo laikas esą išsipūsdavo iki 17 valandų.

    „Buvo sunku. Buvo du mėnesiai, kai dirbau mažiausiai po 12 valandų per dieną, o kai kuriomis dienomis pasiekdavau ir 17 valandų. Tai buvo kančia“, – sakė Andrew Willis.

    Jis pridūrė, kad didelė dalis darbo buvo atlikta per labai trumpą laiką, maždaug per tris ar keturis mėnesius, o įtampos nemažino ir nuolat kintantys reikalavimai. Pasak buvusio kūrėjo, papildymo turinys kūrimo metu buvo plečiamas, įtraukiant vis naujas funkcijas ir elementus, o tai didino terminų spaudimą.

    Ypač aštriai nuskambėjo jo teiginys, kad net patyrę kolegos, dirbę pramogų industrijoje dešimtmečiais, tokio masto krūvio esą nebuvo patyrę. Willis sakė girdėjęs iš žmonių, dirbusių Holivude apie 20 metų, o žaidimų industrijoje dar 10, kad tai buvęs sunkiausias crunch jų karjeroje.

    Diskusija greitai persikėlė į socialinius tinklus: dalis žaidėjų giria „Revelations“ kokybę, tačiau kartu kelia klausimą, kokia kaina ji pasiekiama. Pastaraisiais metais žaidimų industrijoje vis dažniau kalbama apie tvarią kūrimo kultūrą, darbuotojų perdegimą ir bandymus riboti viršvalandžius, tačiau tokie liudijimai rodo, kad problema kai kur vis dar išlieka sisteminė.

  • Trentas Reznoras atskleidė, kodėl „Doom“ jį užkabino: sakė, kad muzika pagaliau susiliejo

    Trentas Reznoras atskleidė, kodėl „Doom“ jį užkabino: sakė, kad muzika pagaliau susiliejo

    Prieš tris dešimtmečius žinomo muzikanto bendradarbiavimas su žaidimų kūrėjais buvo retas ir ambicingas reiškinys, todėl Trento Reznoro pavardė šalia „Doom“ ir „Quake“ iki šiol kelia aistras. Industrinio skambesio estetika tapo svarbia tamsių šaudyklės žaidimų nuotaikos dalimi ir parodė, kad garso takelis gali veikti ne prasčiau nei grafika ar mechanikos.

    Reznoras vėliau yra pasakojęs, kad būtent „Doom“ jam tapo stipriu traukos tašku, nes atitiko to meto kūrybinę būseną ir tai, ką jis siekė išgauti muzikoje. Pasak jo, tuomet atsirado jausmas, kad garsas, atmosfera ir tikslas sutapo į vieną kryptį.

    „Jaučiau vienybę su tuo, ką tuo metu norėjau pasiekti muzika“, – sakė Trentas Reznoras.

    Tekste minimas ir „Quake“ kontekstas, kur Reznoro industriniai sprendimai žaidimo pasauliui suteikė dar daugiau purvo, įtampos ir erdvės pojūčio. Tuo laikotarpiu tokie sprendimai išsiskyrė iš įprasto MIDI formato garso takelių, kurie dažnai skambėdavo supaprastintai ir mažiau paveikiai.

    Ne mažiau svarbi detalė yra tai, kad iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar muzikantas pasirodys „QuakeCon“ renginyje, nes ilgą laiką laikėsi atsargesnės distancijos nuo šio projekto. Vis dėlto pasirodymas leido išgirsti užkulisių pasakojimų apie kūrybines paraleles tarp žaidimo nuotaikos ir jo to meto muzikos.

    Šiuolaikiniams žaidėjams sunku įsivaizduoti, bet tais laikais „Doom“ daugeliui atrodė ne tik baisus, bet ir technologiškai stulbinantis, formavęs visos industrijos kryptį. 3D grafikos ir garsinės atmosferos pažanga vėliau tapo standartu, o ankstyvieji eksperimentai su tamsa, triukšmu ir erdviniais efektais šiandien vertinami kaip svarbi žaidimų garso dizaino istorijos dalis.

    Minint 30 metų sukaktį, fanams pasiūlyta ir proginė atributika, skirta „Nine Inch Nails“ ir Reznoro kūrybos gerbėjams. Tarp daiktų įvardijami marškinėliai, raktų pakabukas, džemperis su gobtuvu bei vinilinė žaidimo garso takelio versija, o dalis suvenyrų vertinami kaip brangūs, tačiau kolekcininkams tokios progos pasitaiko retai.

  • DOOM paleistas „Microsoft Paint“ lange: „Azure“ vadovas parodė triuką, kuris stebina visus

    DOOM paleistas „Microsoft Paint“ lange: „Azure“ vadovas parodė triuką, kuris stebina visus

    Legendinis žaidimas DOOM jau ne kartą buvo „priverstas“ veikti ten, kur, atrodytų, tam nėra jokios logikos: nuo įvairių buitinių ekranų iki netikėtų programinių aplinkų. Šį kartą internetą sudomino dar viena demonstracija, kurioje žaidimas paleidžiamas tiesiai „Microsoft Paint“ programoje.

    Projektą sukūrė Markas Russinovichas, „Microsoft Azure“ technologijų vadovas. Jis pristatė programėlę „DoomPaint“, kurią paviešino „GitHub“, ir kuri leidžia DOOM vaizdą atvaizduoti „Paint“ lange, paverčiant įprastą piešimo programą savotišku žaidimo ekranu.

    Kaip veikia „DoomPaint“?

    Esminė idėja paprasta, bet išradinga: „Paint“ pats neskaičiuoja žaidimo logikos ir nevykdo jo kodo. DOOM variklis veikia fone, o kiekvieną sugeneruotą kadrą programa automatiškai nukopijuoja į operacinės sistemos iškarpinę.

    Tada tie kadrai perkeliami į tuščią „Paint“ drobę, todėl atrodo, kad žaidimas veikia pačioje grafinėje programoje. Tokia schema išlaiko aiškią ribą tarp skaičiavimų ir vaizdo pateikimo, o „Paint“ čia tampa tik atvaizdavimo priemone.

    Greitis, raiška ir netikėta „laiko kilpa“

    Autorius nurodo, kad demonstracija pasiekia maždaug 35 kadrus per sekundę, o vaizdas gali būti 320 x 200 arba 640 x 400 pikselių raiškos. Tai reiškia, kad triukas nėra vien statiškas eksperimentas, o realiai naudojamas žaidimo rodymas.

    Įdomi detalė susijusi su „Paint“ įprastais klavišų deriniais. Kadangi „CTRL + Z“ „Paint“ aplinkoje atšaukia veiksmus, šiame projekte jis gali „atsukti“ kelias dešimtis kadrų atgal ir sukurti savotišką laiko kilpos efektą.

    Kodėl tai tapo sensacija?

    Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip pokštas, tokie projektai dažnai tampa technologinės kultūros dalimi, nes parodo nestandartinį mąstymą ir sistemų veikimo principus. DOOM dėl savo istorinių portavimo tradicijų ir palyginti paprastos architektūros jau seniai laikomas žaidimu, kuriuo entuziastai testuoja kūrybiškumo ribas.

    „Paint atvaizduoja žaidimą, bet jo neskaičiuoja. „Paint“ neskaičiuoja nieko. „Paint“ niekada nieko neskaičiavo. Tame ir yra šio pokšto esmė“, – sakė Markas Russinovichas.

    „DoomPaint“ nėra naujas žingsnis žaidimų kūrime, tačiau tai taikli demonstracija, kaip paprasti operacinės sistemos įrankiai, iškarpinė ir elementarus automatizavimas gali būti sujungti į netikėtą rezultatą. Tokie eksperimentai taip pat primena, kad net senos, visiems pažįstamos programos gali tapti netradicinių idėjų platforma.

  • Panika dėl „id Software“ atleidimų: kūrėjas neigia, kad studija ištuštinta – kas bus su „Doom“?

    Panika dėl „id Software“ atleidimų: kūrėjas neigia, kad studija ištuštinta – kas bus su „Doom“?

    Po plataus masto atleidimų „Xbox“ ekosistemoje dėmesio centre netikėtai atsidūrė „id Software“: internete ėmė plisti kalbos, esą studija buvo beveik „išdraskyta“, o „id Tech“ variklio komanda neva vos laikosi. Tokie teiginiai paskatino spekuliacijas, ar bendrovė pajėgi tęsti didelio masto projektus ir išlaikyti savo technologinį pranašumą.

    Į šiuos gandus viešai sureagavo „id Software“ atstovas ir vienas iš kūrybinių vadovų Hugo Martinas. Naujos transliacijos metu jis pakartojo, kad „id Tech“ komandos dydis iš esmės išliko panašus į tą, koks buvo kuriant 2016 metais pasirodžiusį „Doom“, ir paneigė naratyvą, jog studija esą buvo „išskrosta“ ar faktiškai nebefunkcionuoja.

    Vis dėlto diskusijas pakurstė ir buvusio darbuotojo pasisakymas, kuriame abejojama, ar dabartinė „id Software“ sudėtis realiai gali kurti naujus žaidimus tokia pačia apimtimi kaip anksčiau. Teigiama, kad dalis komandos, dirbusios prie neseniai išleisto papildinio „Revelations“, galėjo būti atleista, o tai, pasak kritiškų vertinimų, komplikuotų naujų projektų gamybą bei darbą su „id Tech“.

    Gandų fone toliau sklando ir prielaidos apie galimą naują „Doom“ serijos dalį. Hugo Martinas užsiminė norintis užbaigti Slayerio istorijos atkarpą iki momento, kai herojus užhibernuojamas, ir taip pasiekti siužetinį tašką, nuo kurio prasideda 2016 metų „Doom“ įvykiai.

    Tuo pat metu „Xbox“ viešai yra patvirtinusi, kad tokios serijos kaip „Doom“, „Quake“ ir „Wolfenstein“ bus tęsiamos. Tačiau rinkoje įprasta, kad net ir tęstinumo pažadas nereiškia greitų terminų: žaidimų kūrime komandų dydis, kompetencijų išlaikymas ir technologinė bazė tiesiogiai lemia tempą, ambicijas bei galutinę kokybę.

    Ši istorija išryškina ir platesnę tendenciją: didelių leidėjų restruktūrizacijos metu net garsiausi vardai tampa gandų taikiniais, o informacijos vakuumas greitai užsipildo prielaidomis. Todėl kol kas esminis klausimas lieka ne tai, ar „id Software“ uždaroma, o ar po pokyčių ji galės išlaikyti ankstesnį kūrybinį ir technologinį mastą.

  • Mirė „DOOM“ muzikos kūrėjas Bobby Prince: jo kūriniai pakeitė žaidimų garsą visiems laikams

    Mirė „DOOM“ muzikos kūrėjas Bobby Prince: jo kūriniai pakeitė žaidimų garsą visiems laikams

    Netektis žaidimų muzikos pasauliui

    Mirė amerikiečių kompozitorius Bobby Prince, vienas ryškiausių ankstyvųjų kompiuterinių šaudyklių muzikos autorių. Jam buvo 81 metai, o apie jo mirtį pranešta, kad ji įvyko birželio 16 dieną namuose, artimųjų apsuptyje.

    Bobby Prince vardas daugeliui neatsiejamas nuo „DOOM“ ir „DOOM II“ garso takelių, kurie tapo savotišku 1990-ųjų kompiuterinių žaidimų simboliu. Jo kūryba padėjo suformuoti agresyvesnį, energingą žaidimų muzikos toną, kuris iki šiol siejamas su „retro shooter“ žanru.

    Kas išskyrė Bobby Prince muziką

    Kompozitoriaus darbai buvo atpažįstami dėl sunkiosios muzikos ir industrinių motyvų, kurie stiprino žaidimo tempo pojūtį. Tuo metu, kai techniniai kompiuterių apribojimai vertė kurti paprastesnius sprendimus, jo melodijos vis tiek skambėjo įtaigiai ir tapo neatskiriama žaidimo patirties dalimi.

    Be „DOOM“, jis kūrė muziką ir kitiems to laikotarpio žaidimams, tarp jų „Wolfenstein 3D“, „Duke Nukem 3D“ bei „Commander Keen“. Šie pavadinimai laikomi vienais svarbiausių, kurie formavo pirmojo asmens šaudyklių populiarumą namų kompiuteriuose.

    Įtaka industrijai ir platesnis kontekstas

    1990-aisiais žaidimų muzika vis dažniau buvo suvokiama ne kaip fonas, o kaip žaidimo mechaniką ir emociją sustiprinantis elementas. Bobby Prince kūryba prisidėjo prie lūžio, kai garso takelis pradėjo veikti kaip įtampos ir dinamikos variklis, o ne tik techninis priedas.

    Vėlesniais dešimtmečiais žaidimų muzika išaugo į milžinišką industriją su koncertais, orkestriniais įrašais ir atskira skaitmeninio klausymo rinka, tačiau ankstyvųjų kūrėjų indėlis liko kertinis. Šiandien, kai vis plačiau naudojamas DI garso generavimui ir idėjų eskizavimui, autentiškas kūrėjo braižas ir autorystė tampa dar svarbesnės diskusijose apie kūrybos vertę.

    Pranešimuose apie kompozitoriaus mirtį nurodoma, kad artimieji dėkojo medikams ir hospiso darbuotojams už pagalbą, tačiau detalesnė informacija apie sveikatos būklę neviešinama. Jo muzikinis palikimas, ypač „DOOM“ temų energija, ir toliau skamba per perleidimus, interpretacijas bei gerbėjų kuriamus projektus.

  • Kruvina „Doom“ dvasia grįžta: „Arms of God“ ankstyvoji prieiga „Steam“ startuos 2026-06-08

    Kruvina „Doom“ dvasia grįžta: „Arms of God“ ankstyvoji prieiga „Steam“ startuos 2026-06-08

    Lenkijos nepriklausoma studija „Dark Jay Studio“ paskelbė, kad jos kuriamas roguelite tipo veiksmo šaudyklės žaidimas „Arms of God“ ankstyvojoje prieigoje pasirodys 2026 metų birželio 8 dieną. Žaidimas bus išleistas asmeniniams kompiuteriams per „Steam“ ir „Epic Games Store“, o vėliau planuojama ir pilna versija.

    Išleidimo data buvo pristatyta 2026 metų balandžio 24 dieną per „Wishlisted Showcase“ renginį, vykusį LVL UP EXPO parodos metu Las Vegase. Studija akcentuoja, kad projektas orientuotas į greitą tempą, brutalų vizualinį stilių ir agresyvų garso takelį, primenantį klasikinę arena tipo šaudyklių mokyklą.

    Penki ginklai vienu metu

    „Arms of God“ kūrėjai žada žaidimo eigą, paremtą roguelite principais, kai kiekvienas bandymas skiriasi, o progresas kuriamas per patobulinimus ir naujas kombinacijas. Viena ryškiausių mechanikų yra galimybė vienu metu naudoti penkis ginklus, juos tobulinti ir jungti į stiprias konfigūracijas.

    Ankstyvosios prieigos turinyje numatyta pilnavertė kampanijos apimtis su 60 unikalių istorinių lygių, 10 bosų ir 60 skirtingų ginklų. Studija taip pat mini, kad galutinis tikslas yra suteikti daug peržaidžiamumo, būdingo šiuolaikinėms roguelite šaudyklėms.

    Kas planuojama iki 1.0?

    Pasak kūrėjų, versijoje 1.0 turėtų atsirasti naujų ginklų, priešų, sudėtingumo lygių ir papildomų režimų. Pilnas išleidimas šiuo metu planuojamas 2027 metų pradžioje, tačiau tiksli data dar neįvardijama.

    Vėlesniuose atnaujinimuose numatomas vietinis kooperacijos režimas, taip pat konsolių versijos „Nintendo Switch“, „PlayStation“ ir „Xbox“ platformoms. Tokia strategija atitinka įprastą ankstyvosios prieigos modelį, kai didžioji dalis funkcijų ir balansavimo sprendimų tobulinami pagal žaidėjų grįžtamąjį ryšį.

    Studija ir kūrėjų patirtis

    Žaidimą kuria kūrėjas Dominikas Sójka iš „Dark Jay Studio“. Studija pristatoma kaip dviejų žmonių komanda: Dominikas atsakingas už kūrybą ir techninę dalį, o Barbara Sójka rūpinasi rinkodara ir verslo klausimais tarptautinėje rinkoje.

    Kūrėjo patirtis siejama su keliais žinomais projektais: jis dirbo „Illusion Ray Studio“ techninės grafikos vadovu ir prisidėjo prie „The Beast Inside“. Taip pat minima jo veikla kaip techninio grafiko žaidime „Medium“ bei darbas su kitais projektais, kas, studijos teigimu, padėjo suformuoti aukštą techninę ambiciją naujajam žaidimui.

    Prieš išleidimą „Arms of God“ dėmesio sulaukė ir per „Steam Next Fest“, kur demonstracinė versija pateko į populiariausių šimtuką bei surinko „Labai teigiamą“ vartotojų įvertinimą, siekusį 88 proc. Studija teigia, kad demonstraciją išbandė daugiau nei 15 000 žaidėjų, o apie žaidimą kalbėjo turinio kūrėjai iš Europos ir Jungtinių Valstijų.

    Be to, kūrėjai primena prisidėję prie bendruomenės iniciatyvos, kuri padėjo „Steam“ platformoje įtvirtinti „Bullet Heaven“ žymą ir atvedė prie pirmojo „Steam Bullet Fest“, planuojamo 2026 metų birželį. Tai rodo, kad „Arms of God“ taikosi į aiškiai augančią, intensyvių šaudyklių ir roguelite mišinio ieškančią auditoriją.