CP v2

Tag: Dow Jones

  • Juodasis antradienis 1929: 16 mln akcijų panika ir vieno bankininko desperatiškas ėjimas

    1929 metais Volstrito griūtis tapo vienu ryškiausių lūžių modernių finansų istorijoje. Per kelias dienas išgaravo milžiniška dalis investuotojų turto, o JAV ekonomikos smūgis netrukus persimetė į visą pasaulį. Šiandien istorikai sutaria: tai buvo ne vienos dienos avarija, o ilgai kauptų rizikų sprogimas.

    Įtampa ypač išaugo spalio 28 dieną, kai pardavimo pavedimai užtvindė Niujorko biržą, o kainos ėmė kristi beveik be stabdžių. Rinka bandė kabintis į viltį, kad didieji bankai ir įtakingi finansininkai sugebės atkurti pasitikėjimą, tačiau tuo metu jau veikė masinės panikos mechanizmas. Akcijų apyvarta šoktelėjo iki maždaug 9 milijonų, o pagrindiniai rodikliai smuko dviženkliu tempu.

    Tuometinis National City Bank vadovas Charlesas Edwinas Mitchellas, vienas matomiausių to laikotarpio bankininkų, suprato, kad kolektyvinės pagalbos planai byra. Jis matė, jog lėšų nebeužtenka palaikyti daugybės bendrovių kotiruotes, o kiekviena nauja žinia tik stiprina pardavėjų spaudimą. Rinkoje atsirado užburtas ratas: kritimas silpnino pasitikėjimą, o prarastas pasitikėjimas dar labiau gilino kritimą.

    Bankininko planas prieš griūtį

    Spalio 29 dieną, vadinamą juoduoju antradieniu, situacija pasiekė kulminaciją. Biržoje buvo prekiaujama apie 16 milijonų akcijų, o informacijos perdavimo sistemos ir brokerių tinklai nebespėjo fiksuoti kainų bei sandorių. Istoriniai pasakojimai pabrėžia: chaosą maitino ne tik emocijos, bet ir to meto prekybos infrastruktūros ribotumas.

    Mitchellas pasirinko kraštutinį žingsnį: bandyti stabilizuoti savo banko akcijų kainą pasitelkiant asmenines lėšas. Tam jis kreipėsi į „J.P. Morgan“ atstovus ir siekė gauti didelę paskolą savo vardu, statydamas ant kortos reputaciją ir šeimos turtą. Skolinimas tuo metu buvo suvokiamas kaip bandymas sustabdyti domino efektą, kai vieno didelio žaidėjo problemos galėtų nuversti visą sistemą.

    Šaltiniuose dažniausiai minima 12 milijonų JAV dolerių paskola. Perskaičiavus pagal istorinį fiksuotą aukso standartą, tai atitiktų maždaug 14 milijonų eurų, tačiau realioji vertė šiandien būtų daug didesnė dėl pakitusio kainų lygio ir ekonomikos masto. Vis dėlto net ir tokia injekcija buvo tik laikina atokvėpio akimirka, nes pardavimo banga buvo platesnė už vienos institucijos galimybes.

    Slaptos derybos ir sprendimas neuždaryti biržos

    Kol biržos salėje tvyrojo panika, įtakingi Volstrito atstovai mėgino tartis už uždarų durų, ieškodami būdų suvaldyti griūtį. Viena svarstytų idėjų buvo skubiai stabdyti prekybą, tačiau tam priešintasi, nes baimintasi dar didesnio chaoso. Argumentuota, kad uždarymas galėtų išprovokuoti neoficialią prekybą gatvėse ir paralyžiuoti kreditus, kurių užstatas buvo akcijos.

    Galiausiai nutarta biržos tą dieną neuždaryti. Vietoj to vėliau taikyti trumpesnes prekybos valandas ir laikinus grafiko pakeitimus, oficialiai motyvuojant darbuotojų pervargimu, o praktiškai siekiant suvaldyti atsilikusius pavedimus ir administracinį kolapsą. Tai buvo kompromisas, rodantis, kad net sprendimų priėmėjai iki galo nebesuprato, kaip sustabdyti įsibėgėjusį procesą.

    Skaičiai, kurie tapo didžiosios krizės simboliu

    Juodasis antradienis tapo simboliniu tašku, po kurio praradimų mastas buvo aprašomas kaip istoriškai precedento neturintis. Tuometinė spauda situaciją vadino katastrofiškiausia Volstrito diena, o bandymai tiksliai suskaičiuoti nuostolius skendo to meto duomenų netikslumuose ir rinkos suirutėje. Visuomenėje plito istorijos apie staiga žlugusias santaupas, prarastas įmones ir nutrūkusius gyvenimo planus.

    „Tai buvo tamsiausia diena, kokią daugelis buvo matę Jungtinėse Valstijose“, – sakė vienas liudininkų, vėliau prisiminęs, kaip nuotaika Niujorke per kelias valandas pasikeitė iš šventinės į slogią.

    Ekonomistai pabrėžia, kad biržos griūtis pati savaime nebuvo vienintelė Didžiosios depresijos priežastis, tačiau ji smarkiai pablogino padėtį. Po to sekė bankų krizės, kreditavimo susitraukimas, vartojimo kritimas ir tarptautinės prekybos smukimas, o nedarbas tapo masiniu reiškiniu. 1929 metų pamoka iki šiol minima kalbant apie pernelyg didelį spekuliavimą, skolintų pinigų riziką ir tai, kaip greitai pasitikėjimas gali virsti panika.

    Šiuolaikinėse rinkose veikia automatiniai prekybos stabdžiai, griežtesnė bankų priežiūra ir gerokai greitesnė informacijos sklaida, tačiau ekspertai primena, kad psichologiniai masinės elgsenos dėsniai mažai pasikeitė. Todėl 1929 metų Volstritas ir dabar išlieka svarbiu atskaitos tašku, kai vertinama, kaip rinkos elgiasi įtampos ir neapibrėžtumo laikotarpiais.

  • Wall Street grįžta į technologijas: Nasdaq kilo, o DI karštinė atslūgo – kur krypsta rinka?

    Pirmadienio prekybos sesija Volstrite baigėsi nuosaikiu optimizmu: technologijų akcijos vėl atsidūrė dėmesio centre, o investuotojų baimė dėl DI sektoriaus perspektyvų kiek aprimo. Dėl to Nasdaq indeksas kilo daugiau nei 1 proc., nors bendra rinkos kryptis išliko nevienalytė.

    Rinkos dalyviai pastarosiomis dienomis buvo linkę mažinti riziką, ypač po diskusijų apie tai, ar DI bumas gali būti pelningai „monetizuojamas“ taip greitai, kaip tikisi investuotojai. Šįkart nuotaikos pagerėjo, tačiau lūkesčiai tapo griežtesni: vien pažadų apie milijardines investicijas jau nebeužtenka.

    Indeksai: technologijos traukė į viršų

    Prekybos pabaigoje Dow Jones indeksas nežymiai smuko, o platesnis S&P 500 pakilo. Daugiausia prie augimo prisidėjo Nasdaq, kurį į viršų stūmė didesnė paklausa technologijų sektoriui ir su DI susijusioms bendrovėms.

    Rinkos „baimės matuoklis“ VIX rodė aiškų atoslūgį, signalizuodamas, kad trumpalaikė įtampa sumažėjo. Vis dėlto investuotojai išlieka jautrūs tiek obligacijų pajamingumų pokyčiams, tiek įmonių rezultatams, kurie artimiausiomis dienomis gali keisti nuotaikas.

    DI vertinimai: investuotojai prašo įrodymų

    Analitikų vertinimu, akcijų rinkai palankiau, kai obligacijų pajamingumai stabilizuojasi, nes tai mažina finansavimo kainą ir spaudimą augimo bendrovėms. DI infrastruktūra reikalauja didelių kapitalo išlaidų, todėl brangus skolinimasis greitai tampa jautria vieta.

    „Investuotojams reikia aiškesnių įrodymų, kad pajamos iš DI sprendimų gali vytis išlaidas“, – sakė rinkos analitikė Ipek Ozkardeskaya.

    Dalis rinkos reakcijų sukosi apie skirtingų DI grandinės dalių riziką: nuo lustų gamintojų iki debesijos ir skaičiavimo išteklių tiekėjų. Pavyzdžiui, „Intel“ akcijos kilo po pagerintų vertinimų, o dalis kitų su DI infrastruktūra siejamų bendrovių patyrė spaudimą dėl skolų ir rizikos kainodaros.

    Investuotojų dėmesys krypsta į tai, kaip greitai DI produktai gali tapti stabiliu pajamų šaltiniu ir ar dabartiniai vertinimai atspindi realų uždarbio potencialą. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad artėjant rezultatų sezonui svarbiausia bus ne ambicingi planai, o konkretūs skaičiai ir maržų dinamika.

    Nafta ir geopolitika didino nepastovumą

    Žaliavų rinkose nepastovumą skatino pranešimai apie įtampą aplink energetikos infrastruktūrą ir atakas, susijusias su karu Ukrainoje. Tokios naujienos gali greitai keisti naftos pasiūlos rizikos vertinimą, todėl kainos išlieka jautrios geopolitiniams signalams.

    Tuo pat metu dalis prekiautojų vertino ir ilgalaikę perspektyvą: lūkesčiai dėl galimų sutrikimų energetikos grandinėse gali veikti ne tik artimiausių mėnesių, bet ir ilgesnio laikotarpio naftos kontraktų kainodarą.

    Makroekonominį foną papildė ir JAV būsto sektoriaus nuotaikos: statybų bendrovių sentimentas, vertinamas pagal NAHB indeksą, krito iki žemiausio lygio per ilgą laiką. Tai primena, kad aukštesnės palūkanų normos veikia ekonomiką nevienodai, o rinkos dalyviai ieško balanso tarp augimo istorijų ir atsparumo cikliniams svyravimams.

  • Volstritas grįžta prie technologijų: DI panika rimsta, Nasdaq šokteli, o dėmesys krypsta į skolas

    Pirmadienio prekybos sesija Volstrite baigėsi teigiamai, o ryškiausiai išsiskyrė technologijų sektorius. Nasdaq indeksas paaugo daugiau nei 1 proc., investuotojams grįžtant į akcijas po praėjusios savaitės nervingumo, susijusio su dirbtiniu intelektu.

    Platesnis S&P 500 indeksas kilo nuosaikiau, o Dow Jones smuktelėjo nežymiai. Rinkos dalyviai stebėjo ir rizikos nuotaikas: svyravimų indeksas VIX mažėjo, rodydamas, kad įtampa bent trumpam atslūgo.

    Kas labiausiai judino rinką

    Didžiausias klausimas technologijų sektoriuje išliko tas pats: ar investicijos į DI pradės aiškiai atsipirkti pajamomis. Investuotojams vis svarbiau matyti ne tik pažadus, bet ir įrodymus, kad DI sprendimai generuoja pakankamą grąžą, palyginti su milijardinėmis išlaidomis infrastruktūrai ir lustams.

    Rinkai aktuali ir obligacijų pajamingumų kryptis, nes aukštesnės palūkanos ypač jautriai veikia sparčiai augančias technologijų bendroves. Jei pajamingumai stabilizuojasi, akcijų rinkai tai gali reikšti mažesnį spaudimą vertinimams ir lengvesnį finansavimą įmonėms, kurios DI plėtrą remia skolintomis lėšomis.

    Technologijų akcijos: nuo „Intel“ iki CoreWeave

    Investuotojų dėmesį traukė lustų gamintojai: „Intel“ akcijos kilo, o kartu brango ir dalis konkurentų. Tokios įmonės dažnai laikomos vienomis tiesioginių DI bumo naudos gavėjų, nes jų produkcija reikalinga duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams.

    Tuo pat metu rinkoje netrūko atsargumo vertinant bendroves, kurių augimas glaudžiai susietas su didelėmis kapitalo išlaidomis. Dalis investuotojų atidžiau vertino skolos lygį ir riziką, ar dabartinės įmonių vertės nėra per jautrios palūkanų normoms bei lėtesniam pajamų augimui.

    „Investuotojams vis labiau reikia aiškesnės DI monetizacijos ir įrodymo, kad pajamos gali pasivyti išlaidas“, – sakė rinkų analitikė Ipek Ozkardeskaya.

    Nafta ir geopolitika: kintamumas grįžta

    Žaliavų rinkose didesnį kintamumą palaikė geopolitinės naujienos ir pranešimai apie atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Tokiais laikotarpiais naftos kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinius tiekimo sutrikimus, bet ir į rizikos premiją, kuri įskaičiuojama vien dėl augančio neapibrėžtumo.

    Rinkos dalyviai taip pat vertino, ar galimi ilgiau trunkantys infrastruktūros pažeidimai galėtų turėti įtakos tiekimo grandinėms ir ilgalaikiams naftos kontraktams. Tokios prielaidos gali didinti kainų svyravimus net ir tada, kai fizinis naftos tiekimas trumpuoju laikotarpiu nesutrinka.

    „Po ankstesnės išpardavimo bangos rinka suprato, kad ne kiekviena investicija į DI automatiškai atsipirks“, – sakė investicijų vadovas Ronas Albahary.

    Makroekonominėje darbotvarkėje išsiskyrė ir JAV būsto rinkos signalai: statybų sektoriaus nuotaikų rodikliai silpnėjo, primindami, kad aukštesnės palūkanos veikia ne tik technologijų bendrovių finansavimą, bet ir vartotojų kreditavimą bei NT paklausą.

  • Wall Street savaitę baigė minuse: technologijų ir DI akcijas spaudė skolos, infliacija ir Kinijos konkurencija

    Wall Street prekybos savaitę užbaigė neigiamai: penktadienį smuko pagrindiniai indeksai, o investuotojai toliau traukėsi iš technologijų ir su dirbtiniu intelektu susijusių bendrovių. Tuo pat metu brango nafta, papildomai kaitindama infliacinius lūkesčius.

    „Dow Jones Industrial Average“ sesiją baigė nukritęs 0,34 proc. iki 52 002,41 punkto. „S&P 500“ smuko 1,09 proc. iki 7 659,44 punkto, o „Nasdaq Composite“ krito 2,15 proc. iki 26 140,03 punkto.

    Silpnesnę rinkos nuotaiką ryškino ir mažesnės kapitalizacijos segmentas: „Russell 2000“ indeksas mažėjo 1,66 proc. iki 2 721,37 punkto. Tai rodo, kad spaudimas neapsiribojo vien keliais didžiausiais vardais.

    Puslaidininkių sektorių spaudė konkurencija

    Ryškiausi pardavimai fiksuoti puslaidininkių grandyje. ETF fondas „VanEck Semiconductor“ (SMH) atpigo apie 3 proc., o nuotaikas temdė tokių bendrovių kaip „Micron Technology“ ir „Advanced Micro Devices“ akcijų smukimas.

    Rinkos dalyviai dalį rizikos siejo su augančia Kinijos konkurencija ir tuo, kad globalioje lustų rinkoje intensyvėja kainų bei technologijų lenktynės. Dėl to sektorius tapo jautresnis bet kokiems signalams apie maržų spaudimą ir paklausos svyravimus.

    Ar DI bumas paremtas per brangiai?

    Investuotojus papildomai neramino didėjančios skolos, skirtos DI infrastruktūrai ir duomenų centrams. Pavyzdžiu tapo „CoreWeave“: bendrovės akcijos krito beveik 12 proc., investuotojams įvertinus, kad jos įsipareigojimai peržengė maždaug 47 milijardų eurų ribą.

    „Klausimas toks: ar tai sisteminė problema?“, – sakė „Angeles“ investicijų vadovas Michaelas Rosenas.

    „Žinoma, didėjanti skolos emisija yra dalykas, kurį verta stebėti ir kuris gali kelti nerimą, jei pasieks perteklinį lygį. Tačiau šiuo metu iki to dar toli“, – pridūrė jis.

    Rinkoje taip pat skambėjo mintis, kad kai kurių bendrovių akcijos gali kristi net ir esant optimistinėms prognozėms, jei į jas jau suplaukė per daug kapitalo. Tokiu atveju kainų judėjimą lemia ne vien fundamentika, bet ir pozicijų „iškrovimas“ po ilgesnio kilimo.

    Infliacija, nafta ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Nuotaikas blogino ir aukštesni nei tikėtasi infliacijos signalai, kuriuos sustiprino energijos kainų šuolis. Naftos brangimas didina riziką, kad kainų spaudimas plačiau persiduos į transporto, gamybos ir paslaugų sektorius.

    Makroekonominiai duomenys tuo pat metu rodė ir tam tikrą JAV ekonomikos atsparumą. Rugsėjį pramonės gamyba, lyginant su ankstesniu mėnesiu, augo 0,7 proc., kai rinkos laukė 0,4 proc.

    Gamybos apimtys apdirbamojoje pramonėje didėjo 0,3 proc. – tiek pat, kiek ir prognozuota. Gamybinių pajėgumų panaudojimas siekė 76,9 proc., kai konsensusas buvo 76,5 proc.

    Investuotojai taip pat vertino centrinio banko politikos kryptį: rinkos lūkesčiai rodė, kad artimiausiame posėdyje palūkanų normos greičiausiai liks nepakitusios. Vis dėlto infliacijos ir energijos kainų dinamika reiškia, kad bet kokie netikėtumai duomenyse gali greitai pakeisti šią prielaidą.

  • Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Naftos kainos antradienį vėl kilo po staigesnio kritimo, o pasaulio akcijų rinkose vyravo mišrios nuotaikos. Investuotojai vienu metu vertino įmonių finansinių rezultatų sezoną, geopolitines rizikas ir tai, kaip naftos svyravimai gali paveikti infliaciją bei centrinių bankų sprendimus.

    Azijos prekybos metu JAV etaloninė nafta pabrango iki maždaug 70 eurų už barelį, o „Brent“ rūšies nafta kilo iki maždaug 73 eurų už barelį. Dieną anksčiau kainos buvo kritusios daugiau nei 5 proc., rinkai sureagavus į signalus dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose mažėjimo.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje vyravo itin dideli svyravimai, nes investuotojai vertino tiek karo Irane riziką, tiek galimus tiekimo sutrikimus Persijos įlankoje. Tokios bangos trumpuoju laikotarpiu kelia neapibrėžtumą ir transporto, ir pramonės įmonėms, o vartotojams gali atsiliepti degalų kainomis.

    Valiutų rinką sujudino intervencija

    Rinkų dėmesį taip pat traukė praėjusią savaitę minimų bendrų JAV ir Japonijos veiksmų poveikis valiutų rinkai. Japonijos jena buvo spaudžiama silpnėjimo, o doleris išliko stiprus, todėl investuotojai stebėjo, ar intervencijos gali pakeisti ilgalaikę kryptį.

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad vienkartiniai veiksmai paprastai neišsprendžia pagrindinių priežasčių, tokių kaip infliacijos skirtumai, palūkanų normų lygiai ir ekonomikos augimo perspektyvos. Vis dėlto signalas apie galimus tolesnius žingsnius gali trumpam sumažinti spekuliacinį spaudimą.

    „JAV palaikoma operacija turi gerokai didesnį signalinį svorį nei Tokijo veiksmai vieni, tačiau JAV indėlis greičiausiai bus riboto masto“, – teigiama „Fitch Solutions“ padalinio BMI komentare.

    Akcijų rinkose – skirtingos kryptys

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje kilo nežymiai, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono biržose kryptys išsiskyrė. Dalį rinkų spaudė technologijų sektoriaus svyravimai, ypač susiję su puslaidininkių bendrovėmis.

    Puslaidininkių akcijos pastaruoju metu išlieka jautrios lūkesčiams dėl DI bumą aptarnaujančių pajamų tvarumo. Investuotojai vertina, ar spartus duomenų centrų ir skaičiavimo galios poreikio augimas išliks toks pat intensyvus, kai įmonės perskaičiuoja investicijas ir kaštus.

    Volstrito ralis ir obligacijų pajamingumas

    JAV rinkose pirmadienį fiksuotas ryškus atšokimas: akcijos brango, o tai siejama su atpigusia nafta ir kiek mažesnėmis infliacijos baimėmis. „Dow Jones“ pasiekė naują rekordą, „S&P 500“ priartėjo prie aukščiausio lygio, o technologijų indeksas „Nasdaq“ augo sparčiausiai.

    Tuo pat metu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas mažėjo, bet išliko aukštame lygyje, palyginti su laikotarpiu iki karo Irane. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad investuotojai vis dar reikalauja didesnės grąžos už riziką, kol neaiškios infliacijos ir geopolitikos perspektyvos.

    Artimiausiomis dienomis rinkų toną gali keisti nauji įmonių rezultatai, duomenys apie infliaciją ir užuominos dėl centrinių bankų politikos. Naftos kainų dinamika išliks vienu svarbiausių veiksnių, nes ji tiesiogiai veikia tiek verslo sąnaudas, tiek vartotojų lūkesčius.

  • Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos akcijų rinkos liepos 3 dieną daugiausia kilo, investuotojams sureagavus į dar vieną rekordinį Dow Jones Industrial Average uždarymą JAV. Vis dėlto prekybą regione toliau lydėjo įtampa dėl puslaidininkių sektoriaus, kurio akcijos pastarosiomis dienomis svyravo ypač smarkiai.

    Didžiausią šuolį demonstravo Pietų Korėjos indeksas Kospi, atšokęs daugiau nei 4 proc. po ankstesnės dienos kritimo. Tarp ryškiausių judesių buvo „Samsung Electronics“ akcijų šuolis, o atminties lustų gamintoja „SK Hynix“ taip pat fiksavo solidų augimą.

    Japonijoje Nikkei 225 pakilo apie 1 proc., jį aukštyn tempė atminties sprendimų gamintojos „Kioxia“ brangimas. Tuo pat metu dalis su lustų įranga susijusių bendrovių judėjo priešinga kryptimi, primindamos, kad sektoriuje vis dar vyksta aštri korekcija.

    Kitose regiono rinkose Honkongo Hang Seng augo apie 1,7 proc., Šanchajaus indeksas kilo maždaug 0,7 proc., o Australijos S&P/ASX 200 pridėjo apie 1,3 proc. Iš bendro vaizdo išsiskyrė Taivano birža, kur pagrindinis indeksas smuko apie 0,6 proc.

    Kas išjudino nuotaikas?

    Rinkų toną nulėmė JAV sesija: nors akcijos judėjo nevienodai, Dow indeksas pakilo apie 1,1 proc. ir pasiekė naują rekordą. Tuo metu Nasdaq smuko, nes dalis technologijų ir puslaidininkių bendrovių tęsė nuosmukį, o tai investuotojai siejo su įtampos dėl vertinimų ir pelnų lūkesčių peržiūra banga.

    Papildomu veiksniu tapo silpnesni JAV darbo rinkos duomenys, rodantys, kad naujų darbo vietų sukurta mažiau nei tikėtasi. Tokia statistika dažnai stiprina viltis, jog infliacijos spaudimas gali slopti, o JAV centrinis bankas ateityje galėtų elgtis atsargiau didindamas palūkanų normas.

    Lustų sektorius ir DI lūkesčiai

    Puslaidininkių akcijų svyravimai šią savaitę tapo vienu ryškiausių rinkų signalų, atspindinčių dvejopą investuotojų nuotaiką. Viena vertus, DI ir su juo susijusios infrastruktūros paklausa toliau laikoma vienu svarbiausių ilgalaikių augimo variklių, todėl dalis investuotojų ieško progų pirkti per korekcijas.

    Kita vertus, po spartaus ralio rinkoje daugėja jautrumo bet kokiems ženklams, kad vertinimai tapo per daug išpūsti, o pelnų augimo tempas gali neatitikti aukštų lūkesčių. Dėl to net ir teigiamos dienos neretai lydimos staigių korekcijų atskiruose varduose.

    Nafta ir Europa: santūrus fonas

    Naftos kainos taip pat judėjo aukštyn: „Brent“ rūšies nafta brango apie 1 proc., o JAV etalonas kilo kiek mažiau. Energetikos rinkoje investuotojai vertino tiek geopolitinių rizikų foną, tiek signalus apie paklausą ir infliacijos trajektoriją.

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje svyravo nežymiai, dauguma jų kilo maždaug iki 0,3 proc. Tokia dinamika rodė, kad investuotojai Europoje labiau laukia aiškesnių impulsų iš JAV makroekonomikos ir technologijų sektoriaus, nei agresyviai didina riziką.

    Artimiausiomis dienomis rinkų kryptį gali lemti nauji duomenys apie infliaciją ir darbo rinką, taip pat didžiųjų technologijų ir puslaidininkių bendrovių komentarai apie DI paklausą bei investicijų ciklą. Investuotojams tai taps pagrindiniu testu, ar pastarojo meto korekcija buvo trumpalaikė, ar pereinama į ilgesnį persivertinimo etapą.

  • Jim Cramer įspėja: „Nike“ gali smukti dar ilgai – DI bumas palieka vartojimo akcijas šešėlyje

    Jim Cramer įspėja: „Nike“ gali smukti dar ilgai – DI bumas palieka vartojimo akcijas šešėlyje

    Rinkas kilstelėjo darbo rinkos duomenys

    Penktadienį JAV akcijų indeksai kilo po geresnės nei prognozuota balandžio darbo rinkos ataskaitos. JAV Darbo departamentas pranešė, kad per mėnesį sukurta 115 000 naujų darbo vietų, o nedarbo lygis išliko 4,3 proc.

    „CNBC Investing Club“ aptarime portfelio analizės vadovas Jeffas Marksas akcentavo, kad tokie skaičiai silpnina argumentą dėl greitų palūkanų normų mažinimų. Jo vertinimu, darbo rinka išlieka pakankamai stabili, todėl Federalinis rezervų bankas gali neskubėti keisti politikos.

    Laidos vedėjas Jim Cramer vis dėlto pabrėžė, kad daliai ekonomikos, ypač būstui ir jautresniam vartojimui, mažesnės palūkanos vis dar būtų reikšminga paspirtis. Jo teigimu, būsto rinkai ir žemesnės kainos segmentui spaudimas nemažėja, o tai riboja optimizmą tradicinėms vartojimo bendrovėms.

    „Nike“ spaudžia lūkesčiai ir DI investicijų banga

    Didžiausio dėmesio susitikime sulaukė „Nike“, kurią „Wells Fargo“ penktadienį reitingavo prasčiau, įvardydama riziką, kad bendrovės atsigavimo procesas gali užtrukti ilgiau, nei tikėjosi investuotojai. Pasak J. Cramer, pastaraisiais mėnesiais rinkoje ryškėja atotrūkis tarp DI istorijos ir tradicinio vartojimo sektoriaus.

    „Nike“ akcijos šiemet buvo kritusios maždaug 30 proc., todėl bendrovė tapo viena silpniausių Dow indekso narių. J. Cramer aiškino, kad net ir gerėjant fundamentiniams rodikliams vien to gali nepakakti, jei bendra investuotojų nuotaika mažmeninėje prekyboje išlieka prislopusi.

    Anot jo, rinkos dalyviai šiuo metu dažniau renkasi bendroves, kurios tiesiogiai siejamos su DI infrastruktūra, duomenų centrais ir puslaidininkiais. Toks kapitalo persiskirstymas gali reikšti, kad vartojimo prekių gamintojų akcijoms atsigauti bus sunkiau, ypač jei palūkanų mažinimai vėluos.

    Puslaidininkių grandinė išlieka favoritė

    Susitikime taip pat aptarta „Qnity Electronics“, kuri turėtų skelbti rezultatus antradienio rytą. Jeffas Marksas pabrėžė, kad daugiau nei 65 proc. bendrovės veiklos siejama su puslaidininkiais, todėl ji gali tiesiogiai laimėti iš DI ir duomenų centrų investicijų ciklo.

    Minėta, kad bendrovės akcijos šiemet buvo pakilusios apie 80 proc., o po tokio šuolio rinka gali tikėtis ypač stiprių rezultatų. J. Cramer ir J. Marksas sutarė, kad norint išlaikyti impulsą, gali prireikti ne tik geresnių nei prognozuota skaičių, bet ir pakeltų prognozių.

    Greitoje apžvalgos dalyje taip pat paminėtos kelios kitos rinkos stebimos akcijos, tarp jų „CoreWeave“, „Cloudflare“, „DraftKings“ ir „Airbnb“. Bendras akcentas išliko tas pats: investuotojai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, rodančius, kas gali tapti ilgalaikiais DI bumo laimėtojais.