Tag: Drabužių spalvos

  • Burgundo spalva grįžta į madą: kaip ją derinti ir išsirinkti atspalvį pagal odą, plaukus bei akis

    Burgundo spalva grįžta į madą: kaip ją derinti ir išsirinkti atspalvį pagal odą, plaukus bei akis

    Burgundas: kodėl šis atspalvis vėl ant bangos

    Burgundo spalva – sodri, gili raudona, kurioje dažnai juntami rudi ir violetiniai pustoniai. Pavadinimas siejamas su Prancūzijos Burgundijos regionu ir tamsaus atspalvio raudonu vynu, tačiau madoje ji gyvuoja gerokai ilgiau nei vieną sezoną.

    Istoriškai intensyvūs raudoni dažai buvo brangūs ir sunkiai išgaunami, todėl tokie tonai ilgą laiką signalizavo statusą, galią ir prabangą. Šiandien burgundas nebėra išskirtinai elitinis, bet vis dar kuria elegantišką įspūdį, todėl ypač dažnai sugrįžta šaltuoju metų laiku.

    Kaip burgundą derinti kasdien ir progoms

    Lengviausias kelias į burgundą – detalės. Rankinė, batai, diržas ar šalikas gali visiškai pakeisti neutralią aprangą ir suteikti jai gylio, net jei nenorite ryškaus, dominuojančio akcento.

    Burgundas ypač gerai sutaria su neutraliais tonais, tokiais kaip smėlinė, kreminė, balta ar pilka. Toks derinys atrodo švariai, brangiai ir tinka tiek biurui, tiek laisvalaikiui, kai norisi tvarkingo įvaizdžio be pastangų įspūdžio.

    Gilesniam, solidesniam rezultatui verta rinktis burgundą su tamsiai mėlyna, grafito pilka ar juoda, tačiau tuomet pravartu įvesti šviesesnį elementą. Tai gali būti šviesus megztinis, švelni kreminė skarelė ar šviesesnio tono aksesuaras, kad įvaizdis neatrodytų pernelyg sunkus.

    Jei norisi mažiau įprastų derinių, burgundas dažnai gražiai skamba su buteline žalia, švelnia melsva ar gelsvai kreminiais tonais. Tokie kontrastai atrodo šiuolaikiškai, o pats burgundas tampa ne vien klasikiniu, bet ir moderniu pasirinkimu.

    Drąsesnė idėja – burgundo total look, kai apsirengiama šiuo atspalviu nuo galvos iki kojų. Kad įvaizdis neatrodytų monotoniškas, verta maišyti skirtingas faktūras, pavyzdžiui, vilną, odą ir glotnų audinį, o atspalvius rinktis artimus, bet ne identiškus.

    Kaip išsirinkti burgundo atspalvį pagal išvaizdą

    Burgundas nėra vienas konkretus atspalvis, todėl renkantis drabužį svarbu įvertinti ne tik jo grožį, bet ir tai, kaip jis dera su oda, plaukais ir akimis. Skirtumas tarp šiltesnio, rudesnio ir šaltesnio, labiau į slyvą krypstančio burgundo gali būti lemiamas.

    Šiltesnio atspalvio oda, kurioje juntamas auksinis, persikinis ar alyvuogių pustonis, dažniausiai geriausiai dera su burgundu, kuriame yra daugiau rudos ar plytinės natos. Labai šaltas, į violetinę pusę pasislinkęs burgundas kartais gali vizualiai „nublukinti“ veidą, todėl verta pasimatuoti prie natūralios šviesos.

    Vėsesnio tipo oda, turinti rožinį ar porcelianinį pustonį, paprastai puikiai atrodo su šaltesniais burgundo variantais, primenančiais slyvą, šaltą vyšnią ar avietinį vyną. Tokius atspalvius lengva derinti su grafitu, šaltomis pilkomis spalvomis ir sidabro tono detalėmis.

    Neutralios odos atveju pasirinkimas plačiausias, tačiau universaliausiai veikia vidutinio gylio burgundas be ryškios violetinės ar rudos persvaros. Papildomai verta atsižvelgti į akių ir plaukų spalvą, nes jos gali sustiprinti arba sušvelninti bendrą kontrastą.

    Rudoms akims dažnai tinka tiek klasikiniai vyno atspalviai, tiek šiltesni, „šokoladiniai“ burgundai, o žalias akis gražiai paryškina tonai su slyvos ar raudono vyno užuomina. Mėlynoms akims neretai labiausiai tinka šaltesni burgundo variantai, ypač kai šalia atsiranda tamsiai mėlyna ar pilka.

    Plaukų spalva taip pat svarbi: tamsiaplaukėms burgundas gali sudaryti labai vientisą, stiprų įvaizdį, todėl praverčia šviesesni akcentai. Šviesiaplaukėms kontrastas dažnai atrodo įspūdingai, tačiau jį lengva sušvelninti kremine, smėline ar šviesiai pilka, o rusvaplaukėms dažniau tinka šiltesni, labiau vyno ir plytos krypties tonai.

    Jei norisi išbandyti spalvą atsargiai, pradėkite nuo aksesuarų ir stebėkite, kaip burgundas veikia veido toną skirtingame apšvietime. O kai atspalvis „savo“, burgundas tampa vienu lengviausiai suvaldomų sezono favoritų.

  • Kodėl uodai vienus puola dažniau: ką lemia kraujo grupė, iškvepiamas CO2 ir drabužių spalva

    Uodų įkandimai vieniems tampa beveik kasdieniu vasaros palydovu, o kiti, atrodo, išsisuka beveik neįkandami. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra vien sėkmė ar atsitiktinumas: uodų pateles, kurios kanda, traukia konkretūs žmogaus skleidžiami signalai.

    Uodams kraujas nėra pagrindinis maistas, tačiau jis reikalingas kiaušinėliams subrandinti, todėl kanda būtent patelės. Jų jutimai prisitaikę ieškoti šeimininko pagal kvapą, šilumą ir regimuosius kontrastus, ypač sutemus, kai daug žmonių leidžia laiką lauke.

    Vienas svarbiausių „švyturių“ uodams yra iškvepiamas anglies dioksidas. Kuo daugiau jo iškvepiama, tuo lengviau vabzdžiai aptinka žmogų, todėl dažniau pastebimi didesnės kūno masės asmenys arba tie, kurių metabolizmas intensyvesnis.

    Riziką padidina ir fizinis aktyvumas: judant didėja kvėpavimo dažnis, o kartu išsiskiria daugiau anglies dioksido. Be to, sportuojant ir prakaituojant odoje daugėja junginių, kuriuos uodai aptinka itin tiksliai, todėl bėgiojimas ar treniruotės vakare dažnai baigiasi daugiau įkandimų.

    Dar vienas veiksnys yra kūno šiluma. Uodai turi receptorius, leidžiančius aptikti šiltesnes vietas, todėl labiau vilioja pakilusi kūno temperatūra, pavyzdžiui, po fizinio krūvio ar karštą dieną, taip pat situacijos, kai žmogus natūraliai skleidžia daugiau šilumos.

    Reikšmės turi ir aprangos spalva. Sutemus uodai orientuojasi į kontrastus, todėl tamsūs drabužiai dažniau išsiskiria dangaus fone ir gali padidinti tikimybę būti pastebėtam, ypač jei tuo pačiu metu žmogus juda ir gausiau kvėpuoja.

    Klausimas apie kraujo grupę dažnai keliamas ne be pagrindo: tyrimai rodo, kad kai kurios uodų rūšys gali turėti preferencijų. Viename publikacijose aptariamame tyrime buvo pastebėta, kad uodų patelės dažniau rinkosi 0 (pirmą) kraujo grupę, tačiau tai nereiškia, kad kitos grupės yra „saugios“.

    Svarbu ir tai, kad uodų pasirinkimą lemia ne vien kraujo grupė, o visuma signalų: kvėpavimas, prakaitas, odos mikrobioma, šiluma ir aplinka. Kitaip tariant, net jei žmogaus kraujo grupė teoriškai mažiau patraukli, intensyvus sportas ar karštis gali „permušti“ šį efektą.

    Pastebima ir alkoholio įtaka: pavartojus alkoholio kai kuriems žmonėms suaktyvėja prakaitavimas, pakinta odos skleidžiami kvapai, o kūno paviršiaus temperatūra gali būti aukštesnė. Dėl šių priežasčių vakariniai pasisėdėjimai lauke neretai baigiasi didesniu įkandimų skaičiumi.

    Praktiškai riziką mažina paprasti sprendimai: aktyvesnį sportą planuoti dienos metu, o ne sutemus, kai uodai ypač suaktyvėja. Taip pat padeda uždaresni drabužiai, ilgos rankovės ir kelnės, ypač prie vandens telkinių ar miško pakraščių.

    Veiksmingi yra repelentai, ypač tie, kurių sudėtyje yra DEET, jei jie naudojami pagal instrukciją. Patalpose gali padėti ir ventiliatorius: uodams sunkiau skristi prieš oro srautą, todėl net paprastas oro judėjimas gali sumažinti jų aktyvumą šalia žmogaus.