Pietų Kinijos jūros dugne gyvenančiame retame giliavandeniame moliuske mokslininkai aptiko iki šiol nežinomas ląstelių struktūras, pramintas „smocžo kamuoliais“.
Jos rastos moliusko Chaetoderma shenloong virškinimo liaukoje. Gyvūnas gyvena dugno nuosėdose prie vadinamųjų šaltųjų metano ištekėjimų – vietų, kur iš jūros dugno veržiasi cheminiai junginiai, palaikantys savitus ekosistemų tinklus.
Ši rūšis mokslui žinoma tik nuo 2024 metų, tačiau naujausi Japonijos ir Kinijos tyrėjų darbai parodė, kad organizmas turi dar vieną išskirtinę savybę. Aptiktoms struktūroms suteiktas pavadinimas dracosphera, o populiarusis praminimas siejamas su „Dragon Ball“.
Po mikroskopu „smocžo kamuoliai“ pasirodė esantys gerokai sudėtingesni, nei manyta: kiekvieną jų gaubia daugiau nei 20 membranų sluoksnių, o viduje aptikta šimtai simbiotinių bakterijų.
Kas yra „dracosphera“?
DNR analizės parodė, kad šiose struktūrose yra vienos rūšies mikroorganizmai, galintys oksiduoti sieros junginius. Mokslininkų vertinimu, tai gali būti itin svarbu paties moliusko išgyvenimui.
Šios bakterijos energiją gauna iš cheminių reakcijų ir ją naudoja organinėms medžiagoms gaminti. Toks procesas vadinamas chemosinteze – skirtingai nei fotosintezei, jam nereikia saulės šviesos, todėl jis gali vykti visiškoje vandenyno gelmių tamsoje.
Tyrėjai aptiktas struktūras lygina su mažomis bakterijų „fermomis“: jos šeimininkui suteikia prieigą prie maistinių medžiagų aplinkoje, kur įprasti maisto šaltiniai yra labai riboti.
Kuo šis atradimas neįprastas?
Iki šiol buvo žinoma, kad kai kurie giliavandeniai gyvūnai chemosintezę vykdančias bakterijas laiko specializuotose ląstelėse, vadinamose bakteriocitais. Nauja tai, kad dabar aptikti papildomi, atskiri „skyreliai“ pačių bakteriocitų viduje.
Panašių struktūrų iki šiol nebuvo stebėta nei kituose moliuskuose, nei vamzdeliniuose daugiašeriuose. Dėl to keliama prielaida, kad tai gali būti pirmasis žinomas organoidas, specializuotas chemosintezei palaikyti.
Vis dėlto, nors struktūra aprašyta detaliai, tikroji jos funkcija kol kas lieka neaiški. Mokslininkai pateikė dvi pagrindines hipotezes, kodėl bakterijos laikomos tokiuose sudėtinguose mikroskopiniuose „kamuoliuose“.
Dvi hipotezės: maisto sandėlis arba deguonies taupymas
Pirma hipotezė teigia, kad „smocžo kamuoliai“ gali veikti kaip maisto atsargos. Gyvūnas galėtų periodiškai ardyti juos gaubiančias membranas, išlaisvinti bakterijas į ląstelės vidų, o tuomet jas suvirškinti ir taip gauti maistinių medžiagų.
Įdomu tai, kad šių struktūrų viduje nerasta lizosomų – ląstelės elementų, atsakingų už virškinimą. Tai galėtų reikšti, kad virškinimas prasideda tik bakterijoms patekus už „kamuolio“ ribų.
Antra hipotezė susijusi su itin atšiauriomis sąlygomis gelmėse. Moliuskas didžiąją gyvenimo dalį praleidžia įsirausęs į dugno nuosėdas, kur deguonies mažai, todėl bakterijų „įkalinimas“ daugiasluoksnėse struktūrose galėtų riboti jų deguonies vartojimą ir palikti daugiau šio elemento pačiam gyvūnui.
Galutinių atsakymų kol kas nėra: būtų reikalingi fiziologiniai eksperimentai su gyvais individais, tačiau tokių egzempliorių tyrėjams nepavyko gauti. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“.
