Tag: Dragon Age

  • Dragon Age ateitis miglota: kūrėjas rėžė „Electronic Arts“, o „BioWare“ liko su viena viltimi

    Dragon Age ateitis miglota: kūrėjas rėžė „Electronic Arts“, o „BioWare“ liko su viena viltimi

    „Dragon Age“ grįžimas kelia abejonių

    „Dragon Age“ serija jau seniai vadinama vienu kebliausių „BioWare“ projektų: naujausios dalies kūrimas užtruko kelerius metus, o pakeliui ne kartą buvo iš esmės peržiūrėta žaidimo kryptis. Rinkoje tai dažnai baigiasi brangiu ir rizikingu finišu, kai kūrėjams tenka derinti skirtingas vizijas, technologinius sprendimus ir auditorijos lūkesčius.

    Po išleidimo naujausia dalis, minima kaip „Dragon Age: The Veilguard“, pasirodė prasčiau nei tikėtasi, o tai dar labiau sustiprino klausimą, ar serija apskritai dar turi aiškų kelią į priekį. Tuo pat metu „BioWare“ situaciją sunkina ir ankstesnių projektų reputaciniai bei komerciniai smūgiai, įvardijami po nevienareikšmio „Mass Effect: Andromeda“ ir nesėkmės „Anthem“.

    Veterano kritika „Electronic Arts“ sprendimams

    Apie prekės ženklo ateitį viešai prabilo Markas Darrah, ilgametis „Dragon Age“ vykdomasis prodiuseris. Interviu jis akcentavo, kad „Electronic Arts“ sprendimuose dominuoja baimė prisiimti finansinę riziką, o tai, jo vertinimu, lemia ilgus vidinius derinimus ir užsitęsiančius projektų startus.

    „Kažkas man yra apibūdinęs „Electronic Arts“ kaip rizikos fondą, kuris vaizdo žaidimus laiko hobiu ir apgailestauja, kad jiems išleidžia tiek daug pinigų“, – sakė Markas Darrah.

    Jo teigimu, toks konservatyvus požiūris ypač palankus nuolatiniams, kasmet ar reguliariai atnaujinamiems hitams, o ne dideliems vieno žaidėjo vaidmenų žaidimams, kuriems reikia ilgo kūrimo ciklo. Pastaraisiais metais visoje industrijoje matoma tendencija, kad leidėjai vis atidžiau vertina investicijų atsiperkamumą, o brangūs AAA projektai dažniau patiria atidėjimus, krypties keitimus ar masto mažinimą.

    Kodėl senų prekės ženklų atgaivinimas stringa

    M. Darrah taip pat apibūdino, kad viduje pasiūlyti sugrįžimą prie senesnių intelektinių nuosavybių gali būti itin sudėtinga dėl atsakomybių ir kontrolės persidengimo. Pasak jo, net turint aiškią idėją, projektas gali įstrigti dėl vidinių interesų ir skirtingų padalinių požiūrio į tai, kas turi galutinį žodį.

    „Kiek esu girdėjęs, vos tik bandai pradėti žaidimą pagal esamą intelektinę nuosavybę, iš niekur atsiranda trys skirtingi žmonės. Kiekvienas mano, kad jis kontroliuoja prekės ženklą, ir tada tave tiesiog sudrasko, sukramto ir išspjauna“, – sakė Markas Darrah.

    Šis kontekstas paaiškina, kodėl „Electronic Arts“ portfelyje ilgus metus lieka užšaldytų serijų, nors auditorija neretai aktyviai prašo sugrįžimų ar perdirbinių. M. Darrah yra minėjęs, kad buvo siūlymas kurti „Dragon Age“ trilogijos perdirbinį, panašiai kaip buvo atnaujinta „Mass Effect“ trilogija, tačiau idėja esą buvo atmesta ankstyvoje stadijoje.

    „BioWare“ statymas į „Mass Effect 5“

    Šiuo metu studijos dėmesys, kaip nurodoma, sutelktas į „Mass Effect 5“, o tai dar labiau nustumia „Dragon Age“ į antrą planą. Papildomą spaudimą kelia ir tai, kad po nesenų atleidimų dalis patyrusių kūrėjų, dirbusių su „Dragon Age“, paliko komandą arba buvo perkelti į kitus „Electronic Arts“ padalinius.

    Tokioje situacijoje „BioWare“ ateitis vis labiau siejama su vienu pagrindiniu projektu ir jo komerciniu rezultatu. Jei „Mass Effect 5“ nepateisins lūkesčių, leidėjas gali imtis dar griežtesnių sprendimų dėl studijos krypties, masto ar net struktūros, kaip tai jau yra nutikę su kitais didelių leidėjų padaliniais praeityje.

  • BioWare veteranas meta iššūkį mikromokėjimams: siūlo produktų lokavimą žaidimuose

    BioWare veteranas meta iššūkį mikromokėjimams: siūlo produktų lokavimą žaidimuose

    Buvęs „BioWare“ vykdomasis prodiuseris Markas Darrah teigia, kad vaizdo žaidimų industrija galėtų dažniau remtis produktų lokavimu ir taip mažinti agresyvių mikromokėjimų įtaką. Jo vertinimu, ši praktika, seniai įprasta kine, leistų studijoms užsitikrinti papildomą finansavimą nekeičiant žaidimo mechanikų į pinigų spaudimo įrankį.

    Pasak Darraho, šiuolaikinių didelio biudžeto žaidimų kūrimo kaštai auga, todėl leidėjai ieško pajamų šaltinių ir po išleidimo dienos. Dėl to vis dažniau pasirenkami modeliai, paremti nuolatinėmis išlaidomis: kosmetikos pirkimais, mokamais patogumais ar įvairiais abonementais, kurie skatina žaidėjus sugrįžti kasdien.

    Kas, jo manymu, blogai su žaidimais paslaugomis

    Darrahas kritikuoja vadinamąjį žaidimų paslaugų modelį, kai dėmesys nukrypsta nuo viso žaidimo turinio ir kokybės į tai, kas efektyviausiai generuoja pajamas. Tokiu atveju dizaino sprendimai neretai kuriami ne tam, kad patirtis būtų įdomesnė, o tam, kad žaidėjas dažniau atsivertų parduotuvę ir išleistų dar šiek tiek pinigų.

    Jo teigimu, tokia kryptis gali siaurinti ir kūrybinę įvairovę, nes pelningiausiais laikomi konkurenciniai daugelio žaidėjų projektai arba ilgas daiktų rinkimas. Tuo metu kiti formatai, pavyzdžiui, trumpesnės istorijos ar vieno žaidėjo nuotykiai, rizikuoja tapti mažiau patrauklūs leidėjams vien todėl, kad sunkiau pritaikomi nuolatiniam monetizavimui.

    Produktų lokavimas kaip alternatyva

    Kaip galimą išeitį Darrahas įvardija produktų lokavimą, kai realūs prekės ženklai organiškai integruojami į žaidimo pasaulį ir padeda finansuoti kūrimą. Tokiu modeliu, pasak jo, studija galėtų daugiau investuoti į kokybišką istoriją, turinį ir paleidimo dienos parengtį, o ne į psichologiniais triukais paremtas sistemas, skatinančias kasdienį prisijungimą.

    „Aktorski filmai gali būti finansuojami vien produktų lokavimu, todėl kūrėjai turėtų rimčiau svarstyti tokį kelią ir žaidimuose“, – sakė Markas Darrah.

    Jis taip pat skeptiškai vertina kai kurių prenumeratos paslaugų poveikį rinkai, kai kūrėjai gali būti skatinami dirbtinai ilginti žaidimų trukmę ir kurti kasdienes užduotis. Darraho nuomone, tokios paskatos ne visada sutampa su žaidėjų lūkesčiais, kurie dažnai pirmiausia nori įtraukiančios istorijos ir sklandaus žaidimo, o ne nuolatinio grįžimo dėl atlygių.

    Industrijos kontekstas ir pamokos iš praeities

    Darrahas gerai pažįsta žaidimų paslaugų realybę, nes „BioWare“ dirbo prie „Anthem“, kurio startą lydėjo techninės problemos, o vėlesni atnaujinimo planai buvo sustabdyti. Šis pavyzdys dažnai minimas kaip perspėjimas, kad ne kiekvienas projektas gali sėkmingai veikti kaip ilgametė paslauga, ypač jei pradinis turinys ir techninis stabilumas neįtikina auditorijos.

    Tuo pat metu žaidėjų bendruomenė vis garsiau kalba ir apie vartotojų teises, kai internetiniai žaidimai ar jų funkcijos uždaromi ir tampa nebeprieinami. Dėl to stiprėja iniciatyvos, siekiančios aiškesnių taisyklių, kad įsigyti produktai nepradingtų kartu su išjungtais serveriais, o leidėjai turėtų daugiau pareigų dėl ilgalaikio prieinamumo.