CP v2

Tag: DragonFire

  • Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija 2026 metų rugsėjo 2 dieną paskelbė pradedanti projektą PANOPTES, kurio tikslas – sparčiai sustiprinti kariuomenės gebėjimą kovoti su bepiločiais orlaiviais. Tai pirmasis platesnės, kelių etapų programos žingsnis, numatantis naujų sprendimų atranką ir prototipų kūrimą.

    Ministerija kviečia įmones teikti siūlymus iki 2026 metų spalio 29 dienos. Atrinktoms komandoms planuojama paskirstyti apie 5 800 000 eurų, kad būtų sukurti realiomis sąlygomis išbandomi prototipai, galintys greitai pereiti į bandymų ir diegimo etapą.

    Pagrindinis tikslas – masiniai dronai

    PANOPTES reikalavimai orientuoti į integruotą sistemą, kuri vienu ciklu aptiktų, sektų, identifikuotų oro grėsmes ir jas neutralizuotų. Ypač pabrėžiamas autonominis veikimas iš karinės platformos, pavyzdžiui, iš transporto priemonės, kad sprendimas būtų mobilus ir greitai perkeliams.

    Pagrindiniu taikiniu įvardijami vadinamosios 1 klasės bepiločiai orlaiviai, įskaitant pavienius dronus ir jų spiečius. Būtent pigūs ir masiniai dronai pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių iššūkių oro gynybai, nes tradicinės priemonės jiems dažnai yra per brangios.

    Lazeriai, mikrobangos ir kaina

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija nurodo, kad prioritetą teikia nukreiptos energijos ginklams, ypač lazerinėms sistemoms, nors neatmeta ir kitų technologijų. Esminė sąlyga – labai maža vieno panaudojimo kaina, kad gynyba galėtų atlaikyti ilgalaikes ir masines atakas.

    Šis kursas dera su jau vystomais sprendimais, tokiais kaip „DragonFire“ lazerinė sistema, kurios galia siejama su daugiau nei 50 kilovatų klase. Oficialiai skelbta, kad tokia sistema gali tiksliai veikti kelių kilometrų nuotoliu, o vieno energijos impulso kaina vertinama kaip labai maža, palyginti su raketomis.

    Be lazerių, britai plėtoja ir radijo dažnių nukreiptos energijos sprendimus, skirtus trikdyti ar pažeisti dronų elektroniką. Tarp minimų krypčių yra „RapidDestroyer“ tipo mikrobangų sistemos, kurių logika paprasta: ne numušti kinetiškai, o išjungti jautrius elektroninius komponentus.

    Tokios priemonės, kaip lazeriai ir mikrobangos, numatomos kaip papildymas tradicinei oro gynybai, o ne jos pakaitalas. Ukrainos karo ir konflikto Artimuosiuose Rytuose patirtys parodė, kad pigūs efektoriai leidžia taupyti brangias raketas toms grėsmėms, kurių kitaip sustabdyti neįmanoma.

  • Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa artėja prie istorinio lūžio gynybos technologijose: Jungtinė Karalystė siekia pirmoji žemyne į tarnybą įvesti aukštos energijos lazerinį ginklą „DragonFire“. Projektą vysto „QinetiQ“ kartu su britų padaliniais „MBDA“ ir „Leonardo“, o tikslas aiškus – sistemą pritaikyti realiam naudojimui jūroje.

    Apie programos pažangą viešai kalbėta ir gynybos žiniasklaidoje: šiuo metu daug dėmesio skiriama viso lazerinio komplekso mažinimui. Kuo kompaktiškesnė sistema, tuo lengviau ją integruoti į karo laivus, užtikrinti aušinimą, elektros tiekimą ir veikimą sudėtingomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kas žinoma apie „DragonFire“?

    Oficialiai skelbiama, kad „DragonFire“ galia viršija 50 kW. Toks lygis leidžia kalbėti ne apie optikos trikdymą, o apie realų taikinių pažeidimą, kai energijos spindulys gali įkaitinti ir ardyti medžiagas.

    Viešai nurodoma ir sistemos tikslumo kartelė: teigiama, kad ginklas gali pataikyti į monetos dydžio objektą maždaug 1 kilometro atstumu. Taip pat minima, jog potencialus veikimo nuotolis gali siekti apie 2 kilometrus, nors reali taktika priklausys nuo oro, taikinio ir platformos sąlygų.

    Kodėl lazeris laikomas lūžiu?

    Pagrindinis argumentas – kaina už vieną panaudojimą. Skaičiuojama, kad vienas lazerio šūvis gali kainuoti apie 12 eurų, nes iš esmės mokama už energiją ir sistemos eksploataciją.

    Palyginimui, laivų oro gynyboje naudojamos raketos yra nepalyginamai brangesnės: kai kurių tipų moderni priešlėktuvinė amunicija gali kainuoti apie 1 200 000 eurų ar daugiau už vienetą. Kai pigus dronas ar sviedinys numušamas labai brangia raketa, ekonomika tampa tokia pat svarbi kaip ir ugnies galia.

    Ką tai keičia jūrų gynyboje?

    Lazeriai ypač patrauklūs kaip atsakas į masines pigių dronų atakas, kai taikinių daug, o reakcijos laikas trumpas. Tokiomis situacijomis svarbu turėti priemonę, kuri gali veikti greitai, tiksliai ir nepalūžti nuo raketų atsargų ribotumo.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: efektyvumą gali mažinti rūkas, lietus, aerozoliai ar dūmai, o didelė galia reikalauja patikimo energijos tiekimo bei aušinimo. Dėl to kūrėjams tenka spręsti ne vien spindulio klausimą, bet ir visos laivui pritaikytos infrastruktūros užduotis.

    Jungtinė Karalystė planuoja „DragonFire“ integraciją į Karališkojo laivyno platformas, o viešai minimas terminas – 2027 metais. Jei planai bus įgyvendinti, Europa turės vieną ambicingiausių savo lazerinės oro gynybos projektų, galintį pakeisti požiūrį į kovą su dronais ir kitomis artimo nuotolio grėsmėmis.