CP v2

Tag: Draudimas

  • Šie dokumentai stalčiuje gali kainuoti nervus: ką verta laikyti po ranka, o ką archyve

    Šie dokumentai stalčiuje gali kainuoti nervus: ką verta laikyti po ranka, o ką archyve

    Kodėl stalčius ne išeitis

    Sąskaitos, senos sutartys, banko dokumentai, garantijos ir institucijų laiškai dažnai atsiduria vienoje krūvoje. Kol nieko nereikia ieškoti, atrodo, kad sistema veikia, tačiau prireikus skubiai rasti konkretų popierių prasideda chaosas.

    Didžiausios problemos išryškėja nutikus avarijai namuose, tvarkant reikalus institucijose, sprendžiant paveldėjimo klausimus, patekus į ligoninę ar bandant įrodyti ankstesnį darbą. Tokiose situacijose prarandamas laikas ir išauga rizika pateikti netikslius duomenis.

    Du aplankai, kurie išsprendžia daug

    Praktiškiausia svarbius dokumentus skirstyti į dvi grupes: tuos, kurių gali prireikti greitai, ir tuos, kurie skirti ilgalaikiam saugojimui. Pirmoji grupė turėtų būti laikoma lengvai pasiekiamoje, bet saugioje vietoje, pavyzdžiui, pažymėtame aplanke ar segtuve.

    Antroji grupė, ypač originalai, turintys didelę teisinę reikšmę, turėtų keliauti į namų archyvą. Tokius dokumentus verta papildomai apsaugoti nuo pašalinių, užliejimo ar gaisro, pavyzdžiui, laikyti rakinamoje dėžėje ar seife.

    Turėti po ranka nereiškia visko nešiotis su savimi. Notariniai aktai ar testamentas paprastai bus saugesni namų archyve nei rankinėje ar automobilyje.

    Kas turėtų būti lengvai pasiekiama

    Kasdienėms situacijoms svarbiausias galiojantis asmens dokumentas, o kelionėms į užsienį dažnai prireikia ir paso. Verta reguliariai pasitikrinti dokumentų galiojimą, kad nemaloni staigmena neužkluptų prieš pat išvykimą.

    Dalis dokumentų ir duomenų šiandien pasiekiami ir skaitmeniniu būdu, tačiau tai nereiškia, kad fizinių dokumentų galima atsisakyti visur ir visada. Prieš kelionę verta pasitikslinti, kokio dokumento reikės sienos kirtimui konkrečioje šalyje.

    Po ranka taip pat pravartu turėti aktualias draudimo sutartis, ypač susijusias su būstu, automobiliu, kelionėmis ar gyvybės draudimu. Po užliejimo, gaisro, vagystės ar avarijos poliso numerio paieškos popierių krūvoje tik dar labiau didina stresą.

    Naudinga pasiruošti vieną avarinį lapą su svarbiausiais kontaktais, artimojo telefono numeriu ir informacija, kur laikomi medicininiai dokumentai. Nuolat vartojantiems vaistus pravartu turėti atnaujintą vartojamų preparatų ir dozių sąrašą, kurį galima greitai pasiimti į vizitą.

    Visos medicininės istorijos laikyti prie durų nereikia. Išrašus, tyrimų rezultatus ir senesnių gydymų dokumentus patogiau kaupti atskiroje medicininėje byloje, kuri saugoma archyve, bet žinomoje vietoje.

    Nekilnojamojo turto dokumentai, pavyzdžiui, notariniai aktai, pirkimo sutartys, dovanojimo ir paveldėjimo dokumentai ar teismų nutartys, paprastai neturi būti kasdien pasiekiami. Vis dėlto jie turi turėti pastovią vietą, nes jų prireikus atkurti gali būti sudėtinga.

    Atskira byla praverčia ir būsto kasdienybei: sutarčių su paslaugų teikėjais, turto draudimo, remonto darbų dokumentų bei brangesnių įrenginių garantijų laikymui. Taip greičiau randama reikiama informacija, kai sugenda technika ar kyla ginčas dėl darbų kokybės.

    Ypatingo dėmesio verti darbo dokumentai: darbo pažymėjimai, sutartys, pažymos apie darbo laikotarpius ir atlyginimą. Senesni duomenys ne visada būna lengvai pasiekiami skaitmeniniu būdu, o įmonė gali būti seniai nutraukusi veiklą.

    Todėl į namų archyvą verta dėti dokumentus, galinčius turėti įtakos socialinėms garantijoms ateityje, taip pat diplomus ir kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus. Tai ypač svarbu, jei vėliau reikės įrodyti darbo stažą ar įgytas kompetencijas.

    Ne visus dokumentus būtina saugoti visą gyvenimą. Mokestinius dokumentus įprastai tikslinga laikyti iki pasibaigia galimi įsipareigojimų terminai, o kasdienės sąskaitos už komunalines paslaugas neturėtų virsti kelių dešimtmečių archyvu.

    Vis dėlto pagrįsta išsaugoti sąskaitas kartu su apmokėjimo patvirtinimais tiek laiko, kiek realiai gali kilti ginčas dėl skolos. Ilgiau verta laikyti dokumentus, susijusius su paskolomis ar kitais didesniais finansiniais įsipareigojimais, o po jų uždarymo pasilikti patvirtinimą, kad prievolės įvykdytos.

    Papildoma apsauga gali būti svarbiausių dokumentų skaitmeninimas. Kopijas galima laikyti užšifruotame diske ar saugiai sukonfigūruotoje debesų paslaugoje, kad prireikus būtų galima greitai rasti sutarties numerį ar poliso duomenis.

    Skaitmeninė kopija ne visada atstoja originalą, todėl saugiausia taisyklė paprasta: originalą saugome archyve, o kopiją naudojame kaip papildomą atsarginį variantą. Taip sumažėja rizika prarasti dokumentą dėl gaisro, užliejimo ar tiesiog netyčia jį pametus.

    Taip pat verta patikimai artimam žmogui pasakyti, kur laikomi svarbiausi dokumentai. Tai nereiškia dalintis bankininkystės prisijungimais ar PIN kodais, užtenka žinomos vietos, kur rasti poliusus, būsto dokumentus ar kitus svarbius popierius.

    Galiausiai, sistema neturi būti sudėtinga. Dažniausiai pakanka vieno aplanko kasdieniams reikalams ir vienos saugios vietos archyvui.

    Kartą per metus dokumentus verta peržiūrėti ir sutvarkyti. Neaktualius popierius su asmens duomenimis saugiausia naikinti smulkintuvu, kad namų archyvas nevirstų makulatūros sandėliu.

  • Spūstys pykdo, bet statistika stebina: „Lietuvos draudimas“ fiksuoja mažiau avarijų

    Ruduo didmiesčių vairuotojus pasitiko kelio darbais ir ilgesnėmis spūstimis, tačiau avaringumo kreivė, panašu, juda priešinga kryptimi. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiausiuose miestuose užfiksuota 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Pasak draudiko, sumažėjimas labiausiai matomas Šiauliuose, kur žalų skaičius traukėsi 27 proc., ir Vilniuje, kur fiksuota 18 proc. mažiau atvejų. Sostinėje rugsėjo 1–23 dienomis registruota 1 251 žala, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo 1 523.

    Dviženklis kritimas užfiksuotas ir Panevėžyje bei Klaipėdoje, o Kaune pokytis buvo minimalus. Draudimo praktikoje tai dažnai siejama su eismo sąlygų pasikeitimu, kai spūstyse vidutinis greitis sumažėja, o susidūrimų padariniai būna lengvesni.

    Paradoksas: važiuojame lėčiau, nuostoliai mažesni

    „Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės“, – sakė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

    Eksperto teigimu, draudiko statistikoje matyti ir pasikeitęs eismo įvykių pobūdis. Sudėtingesnių, kelių veiksnių nulemtų avarijų šiemet didmiesčiuose sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje kritimas siekė 36 proc.

    Spūstyse dažnesni techninio pobūdžio susidūrimai, kai vairuotojai nesilaiko atstumo, per vėlai sureaguoja į stabdantį automobilį ar bando persirikiuoti siekdami įgyti pranašumą sraute. Vis dėlto, pasak draudiko, ir tokių atvejų šiemet fiksuota rečiau, išskyrus Kauną.

    Visoje šalyje žalų taip pat mažiau

    Mažėjimas matomas ne tik didmiesčiuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 dienomis užregistruota apie 4 200 transporto žalų, tai yra beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

    Anot G. Petriko, vien spūstimis šio pokyčio paaiškinti nepakanka, nes avaringumą veikia daug aplinkybių. Reikšmingas veiksnys galėjo būti ir palankesnės meteorologinės sąlygos, kai didžiąją mėnesio dalį vyravo sausesni orai.

    „Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų“, – sakė jis.

    Ką daryti spūstyse ir darbų zonose

    Artėjant prie kelio darbų atkarpų, svarbiausia greitį mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu. Tai ypač aktualu rudenį, kai eismo organizavimas miestuose dažnai keičiasi dėl remonto darbų.

    Spūstyse rekomenduojama išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti be staigaus stabdymo, ir vengti dažno persirikiavimo. Maršrutą pravartu susiplanuoti dar prieš kelionę, nes įstrigus sraute sprendimų laisvė gerokai sumažėja.

    Susiaurėjus juostoms vairuotojams patariama taikyti užtrauktuko principą ir įsilieti pakaitomis, taip mažinant konflikto situacijas. Taip pat svarbu neblokuoti sankryžų ir nebandyti prarasto laiko kompensuoti greičiu, nes mieste eismą vis tiek riboja šviesoforai ir sankryžos.

    „Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai“, – sakė G. Petrikas.

  • Akmenukas į priekinį stiklą? Štai kada dar galima važiuoti, o kada policija sustabdys

    Akmenukas į priekinį stiklą? Štai kada dar galima važiuoti, o kada policija sustabdys

    Nuo akmenuko atsiradęs įskilimas priekinėje automobilio stiklo dalyje dažnai iš pirmo žvilgsnio atrodo menkas, nes laminuotas stiklas paprastai nesubyra į šukes. Vis dėlto net mažas defektas gali greitai virsti ilgu plyšiu, ypač keičiantis temperatūrai ar važiuojant nelygiu keliu.

    Prieš tęsiant kelionę svarbiausia įvertinti, kur tiksliai yra pažeidimas ir ar jis patenka į vairuotojo matymo lauką. Jei įskilimas ar žvaigždutės formos taškas trukdo matyti kelią, ypač naktį, kai išsklaido priešpriešinių žibintų šviesą, rizika tampa ne tik komforto, bet ir saugumo klausimu.

    Kada defektas tampa pavojingas?

    Servisai dažniausiai gali sutaisyti pavienį įdaužimą, jei jis nėra vairuotojo akių lygyje ir nuo jo neina aktyvus plyšys. Tokiu atveju pažeidimas užpildomas specialia derva, nors nežymus pėdsakas dažnai išlieka.

    Kur kas daugiau nerimo kelia įskilimas, kuris artėja prie stiklo krašto arba prasideda ties pačiu kraštu. Tokie plyšiai linkę plėstis, todėl net ir trumpa kelionė gali baigtis tuo, kad stiklas taps nebetinkamas remontui ir reikės keitimo.

    Kai kaltas ne akmuo

    Pasitaiko situacijų, kai vairuotojas neprisimena jokio smūgio, o stikle atsiranda plyšys be aiškaus įdaužimo taško. Tokiais atvejais specialistai pirmiausia ieško plyšio pradžios vietos, nes ji gali signalizuoti apie įtempimus kėbule ar netinkamą stiklo sumontavimą.

    „Jei plyšys išeina iš stiklo krašto ir nėra aiškaus smūgio taško, reikia vertinti stiklo įstatymą ir kėbulo būklę. Priežastis gali būti įtempimai po ankstesnio stiklo keitimo ar remonto po eismo įvykio“, – sakė automobilių srities ekspertas Jerzy Komorowski.

    Jei defektas atsirado staiga ir be aiškios priežasties, verta jį nufotografuoti dar prieš vykstant į servisą. Tai ypač aktualu automobiliams, kurie neseniai buvo remontuoti, nes nuotraukos gali padėti tiksliau nustatyti plyšio kilmę.

    Ką gali padaryti policija ir ką reiškia bauda?

    Praktikoje vertinama ne tai, kiek centimetrų sudaro plyšys, o ar automobilis yra saugus ir ar užtikrina pakankamą matomumą. Jei pareigūnams kyla pagrįstų įtarimų, kad pažeistas stiklas kelia grėsmę saugumui, jie gali apriboti tolesnį dalyvavimą eisme.

    „Kelių eismo taisyklių laikymasis vertinamas pagal realią situaciją: mažas įdaužimas už matymo zonos ir įskilimas, kertantis vairuotojo matymo lauką, nėra tas pats. Todėl sprendimas priklauso nuo pažeidimo vietos ir to, ar vairuotojas per jį aiškiai mato“, – sakė draudimo konsultantas Adam Oleksyszyn.

    Vairuotojai kartais vadovaujasi paprasta taisykle, kad jei defektas mažesnis už monetą, jį tikrai bus galima sutaisyti. Tačiau vien dydžio nepakanka, nes svarbu pažeidimo gylis, struktūra ir tai, ar nuo jo jau pradėjo sklisti plyšys.

    Jei paaiškėja, kad stiklo keitimas neišvengiamas, verta iš karto prašyti visos paslaugos sąmatos. Šiuolaikiniuose automobiliuose su kameromis ir pagalbos vairuotojui sistemomis po stiklo keitimo neretai reikalinga ir kamerų kalibracija, o tai gali pastebimai padidinti galutinę kainą.

    Priimant sprendimą, kaip apmokėti remontą, svarbu įsivertinti draudimo sąlygas. Autokasko ar atskiras stiklų draudimas gali numatyti skirtingą franšizę, skirtingą išmokos skaičiavimą ir tai, ar po įvykio keisis įmokos atnaujinant polisą.

    Ekspertai pataria nedelsti ir kuo greičiau parodyti stiklą specialistui, nes ankstyvas remontas dažnai leidžia išvengti viso stiklo keitimo. Gavus serviso įvertinimą ir sąmatą, tuomet lengviau nuspręsti, ar mokėti pačiam, ar kreiptis į draudiką.

  • Policijos kviesti neprivalai, bet bauda gali būti neišvengiama: kada po avarijos neliks pasirinkimo?

    Policijos kviesti neprivalai, bet bauda gali būti neišvengiama: kada po avarijos neliks pasirinkimo?

    Nedidelės avarijos, kai niekas nenukentėjo, dažnai sukelia tą patį klausimą: ar būtina kviesti policiją, ar pakanka susitarti vietoje. Daugeliu atvejų pareigūnų iškvietimas nėra privalomas, tačiau yra situacijų, kai be policijos neišsiversite, o bauda tampa labai tikėtina.

    Kai eismo įvykis nesukėlė sužalojimų, vairuotojai pirmiausia turi sustoti, pasirūpinti saugumu ir pažymėti įvykio vietą. Jei automobiliai trukdo eismui ar kelia pavojų, juos reikėtų patraukti į šalį, kad būtų išvengta papildomų incidentų ir spūsčių.

    Jeigu abi pusės sutaria dėl aplinkybių ir kaltės, paprastai užtenka užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Joje turi būti dalyvių duomenys, transporto priemonių numeriai, draudimo informacija ir aiškus įvykio aprašymas, o žalai pagrįsti praverčia nuotraukos iš įvykio vietos.

    Kada policiją kviesti būtina?

    Policiją privaloma kviesti, jei yra sužeistų ar žuvusių žmonių. Tokiu atveju pirmiausia reikia suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją, o taip pat nesiimti veiksmų, kurie galėtų apsunkinti įvykio aplinkybių nustatymą.

    Esant sužalojimams, transporto priemonių perstatymas iki tarnybų atvykimo gali būti vertinamas kritiškai, jei tai trukdo nustatyti realų susidūrimo mechanizmą. Išimtis taikoma, kai būtina užtikrinti žmonių saugumą arba išvengti dar didesnės rizikos kelyje.

    Svarbu suprasti, kad sprendimo kviesti policiją paprastai nelemia vien žalos dydis. Net ir stipriai apgadintas automobilis automatiškai nereiškia, kad įvykis laikomas avarija su nukentėjusiaisiais, jeigu sužalojimų nėra.

    Kada verta kviesti policiją?

    Policijos pagalba dažnai reikalinga, kai vairuotojai nesutaria dėl kaltės arba skirtingai aiškina aplinkybes. Taip pat pareigūnus verta kviesti, jei vienas iš dalyvių atsisako pateikti duomenis, neturi dokumentų, bando pasišalinti ar kyla įtarimų dėl neblaivumo.

    Tokiose situacijose policijos protokolas tampa svarbiu dokumentu, nes padeda aiškiau įtvirtinti faktines aplinkybes ir sumažina ginčų tikimybę vėliau, ypač sprendžiant draudimo klausimus. Praktikoje tai gali būti lemiama, kai nėra liudytojų arba įvykis įvyko sudėtingoje eismo vietoje.

    Kodėl baudos dažnai neišvengiamos?

    Dalis vairuotojų tikisi, kad pareigūnai apsiribos perspėjimu, tačiau po susidūrimo policijos diskrecija paprastai siaurėja. Jeigu nustatomas konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir jis tapo tiesiogine susidūrimo priežastimi, sankcijos dažniausiai taikomos formaliai.

    Baudos dydis priklauso nuo to, koks pažeidimas padarė situaciją pavojingą, pavyzdžiui, nepraleistas pirmumas, netaisyklingas persirikiavimas ar saugaus greičio nepasirinkimas. Dėl to vienos universalios sumos už susidūrimą nėra, o galutinė bauda gali smarkiai skirtis, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir aplinkybių.

    Jei vairuotojas nesutinka su pareigūnų išvada ir atsisako priimti baudą, tai savaime neužbaigia istorijos. Tokiu atveju medžiaga paprastai perduodama nagrinėti teismui, o sprendžiant atsakomybės klausimą reikšmę įgyja paaiškinimai, liudytojų parodymai, nuotraukos, vaizdo registratorių įrašai ir kiti įrodymai.

    Reikia įvertinti ir riziką: teismas nėra saistomas vietoje pasiūlytos baudos dydžio. Jis gali asmenį išteisinti, tačiau gali ir skirti didesnę piniginę baudą, jei nustatoma, kad pažeidimas buvo rimtesnis, nei atrodė iš pradžių, arba jei aplinkybės įvertinamos kitaip.

  • Nuo privačios valdos nukritusi šaka apgadino jūsų automobilį: kas privalo atlyginti žalą?

    Nuo privačios valdos nukritusi šaka apgadino jūsų automobilį: kas privalo atlyginti žalą?

    Automobilį apgadinus nuo privačios valdos nukritusiai šakai, kankorėžiui ar vaisiui, natūraliai kyla klausimas, kas turi atlyginti nuostolius. Dažniausiai atsakomybės ieškoma sklypo savininko pusėje, tačiau vien to, kad medis augo jo teritorijoje, ne visada pakanka.

    Praktikoje pagrindinis kriterijus yra kaltė ir pareigos rūpintis turto saugumu nevykdymas. Jei savininkas neprižiūrėjo medžio, ignoravo akivaizdžius pavojus, nesiėmė elementarių prevencinių veiksmų ir dėl to kilo žala, jam gali tekti atlyginti nuostolius.

    Kada savininkas atsako?

    Žala dažniau priteisiama, kai galima pagrįsti, kad medis buvo akivaizdžiai pavojingas: nudžiūvęs, supuvęs, su lūžtančiomis šakomis, pasviręs ar anksčiau jau metęs šakas. Svarbu ir tai, ar savininkas turėjo realią galimybę pavojų pastebėti ir jį pašalinti.

    Tokiais atvejais vertinama, ar buvo laikomasi protingo rūpestingumo: ar kvietė arboristą, ar genėjo, ar šalino pažeistas šakas, ar bent jau ribojo parkavimą po medžiu, jei rizika buvo akivaizdi. Kuo daugiau požymių, kad grėsmė buvo matoma iš anksto, tuo daugiau argumentų nukentėjusiojo naudai.

    Kada žalos gali netekti atlyginti?

    Ne visada dėl įvykio bus kaltas sklypo savininkas. Jei medis buvo sveikas, prižiūrėtas, o žala atsirado dėl staigaus ir neįprastai stipraus vėjo gūsio ar kitos nenuspėjamos aplinkybės, situacija dažnai vertinama kaip force majeure.

    Tokiu atveju gali būti laikoma, kad net ir rūpestingas savininkas objektyviai negalėjo užkirsti kelio įvykiui. Tai ypač aktualu per audras, kai lūžta net sveiki medžiai ar krenta stambios šakos, nors iki tol jokių gedimo požymių nebuvo.

    Ką daryti nukentėjus?

    Norint gauti žalos atlyginimą, paprastai reikia surinkti įrodymus, kad žala atsirado būtent nuo konkretaus medžio ir kad buvo savininko aplaidumo požymių. Pravartu fiksuoti įvykio vietą, automobilio pažeidimus, nukritusią šaką ar medžio būklę, o jei reikia, kviesti atsakingas tarnybas įvykio faktui užfiksuoti.

    Ginčuose esminė dalis tenka priežastinio ryšio ir kaltės įrodymui, todėl vien emocinio argumento, kad medis augo kaimyno sklype, gali neužtekti. Kuo aiškiau matyti, kad pavojus buvo numanomas ir ignoruotas, tuo didesnė tikimybė, kad žala bus atlyginta.

  • Prancūziją kaustantys gaisrai smogia gynybai: stabdomos „Airbus“ ir „Dassault“ gamyklos

    Prancūziją kaustantys gaisrai smogia gynybai: stabdomos „Airbus“ ir „Dassault“ gamyklos

    Pietvakarių Prancūzijoje, Žirondos departamente, įsiplieskę miškų gaisrai privertė evakuoti gyventojus ir imtis apsaugos priemonių strategiškai svarbiose gynybos bei aviacijos pramonės teritorijose aplink Bordo. Sutrikimai palietė vieną svarbiausių šalies pramonės telkinių, kuriame veikia tiek lėktuvų, tiek raketų ir ginkluotės komponentų gamintojai.

    Gaisrų paveiktos įmonės – „ArianeGroup“, „Dassault Aviation“, „Airbus Atlantic“ ir raketų variklių kietojo kuro technologijomis besispecializuojanti „Roxel“. Prancūzijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo savaitgalio į pagalbą ekstremaliųjų situacijų valdymui dislokuota 1 500 karių, o kartu su kitomis institucijomis koordinuojami veiksmai pramonės objektams apsaugoti.

    „ArianeGroup“, gaminanti varomąsias sistemas Europos „Ariane“ raketoms ir Prancūzijos M51 balistinėms raketoms, teigė nuolat palaikanti ryšį su vietos ir nacionalinėmis institucijomis. Bendrovė nurodė, kad su objektų saugumu susiję klausimai sprendžiami bendradarbiaujant su valdžios institucijomis.

    Prancūzijos žiniasklaida skelbė, kad aukštos rizikos pramoniniame komplekse Saint-Médard-en-Jalles veikianti „Roxel“, laikoma europinės raketų gamintojos MBDA grupės dalimi, įgyvendino darbuotojų ir veiklos apsaugos priemones. Netoliese esantys „Dassault“, „Safran“ ir „Thales“ objektai taip pat vertinami kaip jautrūs, todėl teritorijose sustiprintas prevencinis režimas.

    Skelbiama, kad „Dassault Aviation“ kartu su Prancūzijos ginkluotės generaline direktorija ir prefektūros institucijomis perkėlė jautrią įrangą iš Martignas gamyklos ir Cestas logistikos centro į Mérignac padalinį bei netoliese esančią 106-ąją oro bazę. Bendrovė taip pat informavo, kad dalis darbuotojų Mérignac ir Martignas padaliniuose liko namuose, siekiant sumažinti riziką ir išvengti bereikalingo judėjimo apribotose zonose.

    „Dassault“ Mérignac padalinyje vykdomas naikintuvų „Rafale“ galutinis surinkimas ir skrydžių bandymai, taip pat gaminami verslo lėktuvai „Falcon“. Tuo metu Martignas gamykla specializuojasi aviacijos konstrukcijų gamyboje, todėl net trumpalaikiai veiklos sutrikimai gali persiduoti į tiekimo grandines.

    „Airbus Atlantic“ institucijų prašymu evakavo darbuotojus iš Salaunes gamyklos, kurioje gaminami fiuzeliažo komponentai „Airbus A220“ ir „Airbus A350“ lėktuvams. Tokie sprendimai rodo, kad gaisrų rizika vertinama ne tik kaip tiesioginė grėsmė pastatams, bet ir kaip potencialus smūgis gamybos tęstinumui bei tiekimo patikimumui.

    Ekonominis smūgis Žirondai

    Gaisrų sukelti trikdžiai gynybos pramonėje tapo platesnio ekonominio šoko dalimi visame regione. Nuo liepos 22 dienos ugnis, remiantis oficialiais duomenimis, buvo išplitusi maždaug 42 000 hektarų plote, evakuota apie 220 000 žmonių, o maždaug 240 būstų buvo sunaikinti.

    Žirondos prefektūra pranešė, kad antradienio rytą situacija buvo stabilizuota po santykinai ramios nakties, tačiau perspėjo dėl galimo pablogėjimo, jei pakiltų temperatūra ir sumažėtų oro drėgnumas. Tokios sąlygos miškų gaisrams yra itin palankios, todėl rizika dėl naujų židinių ar atsinaujinančios liepsnos išlieka.

    Prancūzijos ekonomikos ministerija skelbė, kad evakuacijos zonose Žirondos departamente yra daugiau nei 13 000 įmonių, tarp jų apie 7 000 amatų verslų ir 6 300 prekybininkų. Dėl ribojimų jos negalėjo dirbti įprastu režimu, o Bordo–Žirondos prekybos ir pramonės rūmų vertinimu apie 130 000 darbuotojų buvo sutrikdytas įprastas darbas.

    Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure gaisrus pavadino ekonominiu smūgiu regionui. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad poveikis paprastai matuojamas ne vien sudegusiu turtu, bet ir prarastomis darbo valandomis, mažesniu našumu, sutrikusia logistika ir vėluojančiais užsakymais, ypač pramonės sektoriuose, kuriuose svarbus tikslus tiekimas.

    Pagalba verslui ir draudimo spragos

    Vyriausybė paskelbė skubią paramą įmonėms, paveiktoms gaisrų Žirondos, Lando ir Var departamentuose. Pranešta, kad evakuacijos zonose veikiančios įmonės galės pasinaudoti valstybės remiama dalinio nedarbo schema, kuri leidžia išlaikyti darbo vietas, kai veikla laikinai sustoja dėl force majeure aplinkybių.

    Draudikų sektoriuje taip pat imtasi lengvinančių priemonių: „France Assureurs“ pratęsė terminą pretenzijoms pateikti iki rugpjūčio 31 dienos. Ekonomikos ministerijoje numatytas susitikimas su verslu, kuriame žadama pateikti tikslesnius atsakymus dėl paramos mechanizmų, kompensacijų ir administracinių procedūrų.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad reali gaisrų kaina paprastai viršija apdraustos žalos sumas. Vertinimai rodo, jog Europoje nuo karščio bangų, sausrų, miškų gaisrų ir kitų klimato reiškinių patiriama žala dažnai lieka nepakankamai apdrausta, todėl didelė finansinė našta tenka gyventojams, verslui ir valstybei.

    Turizmas, miškai ir vynuogynai

    Gaisrai smogė ir paslaugų sektoriui, ypač turizmui, kuris vasarą paprastai pasiekia aukščiausią aktyvumą. Verslai praneša apie atšauktas keliones, laikinai uždarytas veiklas, sugadintas atsargas, tiekimo grandinių pertraukas ir darbuotojų neatvykimą dėl evakuacijos ar transporto ribojimų.

    Ribojimai paveikė ir Landes de Gascogne mišką, laikomą vienu svarbiausių Prancūzijos komercinės medienos pramonės centrų. Medienos sektorius Naujosios Akvitanijos regione vertinamas kaip reikšmingas darbdavys ir pramonės ramstis, todėl užsitęsus trikdžiams gali didėti spaudimas tiek vietos rangovams, tiek perdirbimo įmonėms.

    Tiesioginės liepsnos grėsmės Bordo vynuogynams, remiantis viešai skelbta informacija, kurį laiką pavyko išvengti, tačiau vyndariai įspėjo apie dūmų riziką. Dūmų poveikis gali pakeisti vynuogių aromatinius junginius ir turėti įtakos būsimo derliaus kokybei, todėl net ir be tiesioginio gaisro kontaktų ekonominės pasekmės gali išryškėti vėliau.

    Sinoptikams prognozuojant temperatūros kilimą, regiono įmonės ir pramonės operatoriai ruošiasi scenarijui, kad evakuacijos ir gamybos pertrūkiai gali užsitęsti. Tuo pat metu institucijos siekia apsaugoti kritinius objektus, o verslas laukia aiškesnių sprendimų, kaip kompensuoti prarastas pajamas ir greitai atkurti veiklą.

  • Ciuricho startuolis „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų: DI šiluminis stebėjimas 24/7 gesina gaisrų riziką

    Ciuricho startuolis „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų: DI šiluminis stebėjimas 24/7 gesina gaisrų riziką

    Ciuriche įsikūrusi pramonės technologijų bendrovė „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų išankstinio sėklinio etapo investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo „Founderful“, o gautos lėšos bus nukreiptos inžinerijos ir diegimų apimčiai didinti.

    Įmonė kuria nuolatinę, 24 valandas per parą veikiančią šiluminio stebėjimo sistemą, kuri padeda anksti pastebėti įkaitimo anomalijas ir taip užkirsti kelią pramoniniams gaisrams. „AVIAN“ sprendimas aktualus gamykloms, kur rizika auga dėl dulkių, trinties, elektros gedimų ir senstančios įrangos.

    Pasak „AVIAN“, prieš pritraukdama kapitalą bendrovė dvejus metus veikė pelningai ir augo be išorinio finansavimo. Dabar komanda planuoja greičiau plėsti diegimų geografiją ir stiprinti pajėgumus sektoriuose, kuriuose gaisro ar prastovų kaina ypač didelė.

    Kaip veikia nuolatinė šiluminė priežiūra

    „AVIAN“ platforma apima infraraudonųjų spindulių kamerų įrangą, anomalijų aptikimą, išmaniuosius pavojaus signalus, pranešimų sistemą ir prognozuojamos priežiūros ataskaitas. Skirtingai nuo periodinių patikrų, kai termovizija atliekama kas kelis mėnesius, nuolatinis stebėjimas leidžia fiksuoti ankstyvus temperatūros pokyčius valandomis ar net dienomis iki gedimo.

    Sistema mokosi, kas konkrečioje gamykloje yra „normali“ temperatūrų dinamika, o vėliau identifikuoja nukrypimus. Tokia logika ypač svarbi mazguose, kurie dažnai tampa užsidegimo taškais: varikliuose, guoliuose, konvejeriuose, presuose ar elektros spintose.

    „Daugumai operatorių nereikia dar vienos kameros. Trečią ryto jiems reikia žinoti, kad guolis kaista dar prieš uždegdamas aplink esančias dulkes“, – sakė „AVIAN“ vienas iš įkūrėjų ir technologijų vadovas Drew Hanover.

    Kur bendrovė mato augimą

    Iki šiol „AVIAN“ ypač stipri medienos ir medienos gaminių segmente, tačiau siekia plėstis į perdirbimą, chemijos pramonę, naftos ir dujų sektorių bei jūrinę pramonę. Tai sritys, kuriose saugos reikalavimai griežti, o incidentai gali sustabdyti gamybą ir sukelti didelius nuostolius.

    Bendrovė pabrėžia, kad pramonėje vis sunkiau pasikliauti vien periodinėmis apžiūromis, nes rizika ir draudimo spaudimas didėja. Dalis objektų, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi draudžiamais įprastomis sąlygomis, šiandien vertinami kaip per rizikingi arba jiems siūlomos gerokai prastesnės sąlygos.

    Rezultatai ir planai: nuo karščio iki dūmų

    „AVIAN“ teigia, kad per dvejus metus jos sprendimai padėjo išvengti gaisrų ir įrangos gedimų, kurių bendra ekonominė žala galėjo siekti apie 46 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad sistema jau naudojama maždaug 50 objektų 9 šalyse, o dalis klientų, įdiegę sprendimą, mažino draudimo kaštus ir prastovų laiką.

    Artimiausiuose planuose išskiriamos dvi kryptys: realaus laiko objekto rizikos vertinimas, paremtas nuolatine šilumine telemetrija, ir „AVIAN Vision“ plėtra. Pastarasis sprendimas siekia išplėsti stebėseną už termovizijos ribų, modernizuojant esamas vaizdo stebėjimo sistemas taip, kad jos galėtų patikimiau aptikti dūmus ir ugnį.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metais siekia peržengti 1 mln. metinių pasikartojančių pajamų ribą. Investicijos, pasak „AVIAN“, leis greičiau diegti sprendimą naujose rinkose, išlaikant nuolatinį stebėjimo modelį ir operacinę pagalbą klientams.

  • Švedijoje vairuotojai prie automobilių tempia šiukšlių konteinerius: paaiškėjo, kas juos privertė

    Švedijoje vairuotojai prie automobilių tempia šiukšlių konteinerius: paaiškėjo, kas juos privertė

    Švedijoje pastaruoju metu vis dažniau galima pamatyti neįprastą vaizdą: prie lengvųjų automobilių kablio pritvirtintus ir tempiamus buitinių atliekų konteinerius. Vietos žiniasklaida šį reiškinį jau pakrikštijo atskiru pavadinimu, o socialiniuose tinkluose jis plinta kaip savotiška mada.

    Pradžia siejama su Skellefteå gyventoju, internete paskelbusiu vaizdo įrašą, kuriame jis prie automobilio prikabina konteinerį ir nuvažiuoja. Netrukus idėją perėmė kiti vairuotojai, o reiškinys tapo plačiai aptarinėjamas tiek pramoginiuose, tiek automobilių tematikos kanaluose.

    Iš pirmo žvilgsnio absurdiškas sprendimas turi gana praktišką priežastį. Dalis Švedijos savivaldybių pastaraisiais metais keitė atliekų surinkimo tvarką, pereidamos prie didesnių konteinerių ir retesnio išvežimo grafiko, kad sumažintų sąnaudas ir optimizuotų šiukšliavežių maršrutus.

    Didesni konteineriai reiškia ir kitą realybę gyventojams: juos sunkiau manevruoti, o pripildyti atliekų jie gali sverti gerokai daugiau. Kad atliekos būtų paimtos, konteinerius dažnai reikia patiems išstumti iki sklypo pakraščio ar vietos, kur gali privažiuoti atliekų surinkimo transportas, o tai kai kuriose teritorijose reiškia keliasdešimt metrų ar dar daugiau.

    Švedijoje, kur gyventojų tankis mažesnis, o privačių valdų plotai neretai dideli, toks atstumas tampa apčiuopiamu iššūkiu. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad dėl rūšiavimo prie vieno namų ūkio dažnai priskiriami keli skirtingi konteineriai, tad vieno išstūmimas problemos neišsprendžia.

    Vis dėlto automobilių ekspertai ir dalis žiniasklaidos įspėja, kad konteinerio tempimas viešais keliais gali baigtis rimtomis pasekmėmis. Atliekų konteineriai nėra transporto priemonės, neatitinka kelių eismo reikalavimų ir neturi reikalingų patvirtinimų, todėl toks „sąstatas“ gali būti laikomas pažeidimu.

    Be galimos baudos, pabrėžiama ir draudimo rizika: įvykus avarijai ar apgadinus kitą turtą, gali kilti ginčų dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo. Dėl to vairuotojams primenama, kad net ir praktiškas sprendimas gali kainuoti daugiau, nei sutaupo, o saugiausia alternatyva išlieka atliekų tvarkymo sprendimų derinimas su paslaugos teikėju ar savivaldybe.

  • „Szkoda całkowita“ istorijoje? Štai ką tai reiškia ir kada draudikas gali bandyti jus pergudrauti

    „Szkoda całkowita“ istorijoje? Štai ką tai reiškia ir kada draudikas gali bandyti jus pergudrauti

    Perkant naudotą automobilį istorijoje kartais atsiranda įrašas „szkoda całkowita“, lietuviškai dažniausiai vadinamas visiška žala. Tai nereiškia, kad automobilis automatiškai turėjo keliauti į metalo laužą, tačiau signalas rimtas: draudikas kadaise pripažino, jog remonto kaštai tampa neproporcingi.

    Praktikoje visiška žala siejama su situacija, kai preliminarūs remonto darbai viršija automobilio vertę iki įvykio arba pasiekia sutartyje numatytą ribą. KASKO draudime tokios ribos dažnai apibrėžiamos sutarties sąlygomis, o civilinės atsakomybės atveju ginčai kyla dažniau, nes vertinimas remiasi metodikomis ir rinkos kainomis.

    Kaip nustatoma visiška žala

    Vertinant žalą paprastai skaičiuojama automobilio vertė iki eismo įvykio ir numatoma remonto sąmata, parengta pagal servisų įkainius, darbų apimtį ir detalių kainas. Tam dažnai naudojamos specializuotos vertinimo sistemos, pavyzdžiui, „Audatex“ ar „Eurotax“, kurios padeda standartizuoti skaičiavimus.

    Problema ta, kad skaičiavimo prielaidos gali smarkiai pakeisti rezultatą. Jeigu remonto sąmata sudaroma pagal naujų originalių detalių kainas ir didelius įkainius, bendras skaičius gali „perlipti“ ribą, nuo kurios draudikui patogiau skelbti visišką žalą, o ne finansuoti remontą.

    Kaip apskaičiuojama išmoka

    Visiškos žalos atveju išmoka dažnai nustatoma pagal skirtumo principą: nuo automobilio vertės iki įvykio atimama likutinė vertė, t. y. kiek rinkoje vertas sudaužytas automobilis ar jo liekanos. Dėl likutinės vertės taip pat neretai kyla ginčų, nes ji priklauso nuo paklausos, komplektacijos, pažeidimų pobūdžio ir pardavimo kanalo.

    Svarbu suprasti, kad išmoka neturi virsti nepagrįstu praturtėjimu, tačiau nukentėjusysis taip pat turi teisę gauti pagrįstą kompensaciją. Jei kyla įtarimų, kad automobilio vertė iki įvykio buvo sumažinta, o remonto sąmata dirbtinai išpūsta, verta prašyti detalaus skaičiavimo ir lyginti su nepriklausomu vertinimu.

    Ar toks automobilis gali grįžti į kelią?

    Įrašas apie visišką žalą pats savaime paprastai neuždraudžia automobiliui grįžti į eismą, jei jis sutvarkytas ir atitinka techninius reikalavimus. Lemiamas momentas yra reali techninė būklė, remonto kokybė ir tai, ar automobilis sėkmingai praeina privalomą techninę apžiūrą.

    Vis dėlto pirkėjui toks įrašas reiškia didesnę riziką: galimi paslėpti geometrijos pažeidimai, nekokybiškai atkurta pasyvaus saugumo sistema ar neaiškios kilmės detalės. Todėl prieš pasirašant sutartį racionalu atlikti išsamią apžiūrą servise, patikrinti kėbulo matavimus ir paprašyti remonto dokumentų.

    Jei draudikas jau pripažino visišką žalą ir jūs nesutinkate su išvada, dažnai galima pateikti pretenziją draudimo bendrovei. Tokiais atvejais svarbiausia turėti faktinį pagrindą: alternatyvią remonto sąmatą, nepriklausomo eksperto išvadą ir argumentus dėl automobilio rinkos vertės iki įvykio.

  • Masters & Robots Awards 2026: apdovanoti projektai, keičiantys mokėjimus, draudimą ir pagalbą neregiams

    Masters & Robots Awards 2026 ceremonijoje įvertinti sprendimai, kurie rodo, kaip greitai regione bręsta praktinės inovacijos: nuo išmaniųjų akinių neregiams iki sistemų, padedančių aptikti dirbtinio intelekto sukurtas klastotes draudime ir supaprastinti viešuosius mokėjimus.

    Konkursą organizavo „Digital University“, o projektus vertino nepriklausoma komisija. Organizatoriai pabrėžė, kad šiemet akcentas krito ne tik į technologinį naujumą, bet ir į aiškiai pamatuojamą poveikį visuomenei, verslui bei valstybės skaitmenizacijai.

    Skaitmenizacija kaip konkurencinis pranašumas

    Renginyje skambėjo žinutė, kad skaitmeninės paslaugos ir inovacijos tampa ekonomikos varikliu, ypač finansų, draudimo, sveikatos ir viešojo sektoriaus srityse. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija, jog laimi ne tie, kurie kuria daugiausia prototipų, o tie, kurie geba sprendimus greitai įdiegti ir užtikrinti jų saugumą.

    „Lenkijoje pasiekėme didžiulį skaitmenizacijos proveržį, kuris kelia pagarbą visame pasaulyje. Tai nuopelnas žmonių, kurie tyliai, bet nuosekliai stumia projektus į priekį ir nepaiso kliūčių“, – sakė skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Renginio sumanytojai atkreipė dėmesį ir į kitą problemą: inovacijų kūrėjai neretai nepakankamai įvertina savo rezultatus vietinėje rinkoje, nors jų sprendimai konkurencingi tarptautiniu mastu.

    „Lenkijos pasiekimai inovacijų srityje yra išskirtiniai globaliu mastu, bet namuose vis dar linkstame nuvertinti save. Šie apdovanojimai skirti pripažinti viziją, aistrą ir kūrybiškumą bei duoti impulsą tolesniam augimui“, – sakė „Digital University“ vadovė Jowita Michalska.

    Kas laimėjo ir kuo išsiskyrė

    Vienas ryškiausių įvertinimų atiteko Dariuszui Mazurkiewicziui, siejamam su BLIK, už indėlį kuriant skaitmeninių atsiskaitymų ekosistemą, kuria, kaip skelbta renginyje, naudojasi apie 21 mln. žmonių. Komisija pabrėžė nuoseklumą keičiant vartotojų atsiskaitymo įpročius ir stiprinant skaitmeninės ekonomikos pagrindus.

    Skaitmeninės transformacijos kategorijoje išskirtas PZU komandos sprendimas „Photo Detective“, skirtas aptikti nuostolių nuotraukas, suklastotas generatyviniu DI. Ši kryptis atitinka bendrą rinkos realybę: draudikai ir bankai vis dažniau investuoja į klastočių prevenciją, nes DI įrankiai supaprastina ne tik produktyvų darbą, bet ir sukčiavimo scenarijus.

    Tvarumo kategorijoje nugalėjo „Recloth“ projektas, automatizuojantis naudotų drabužių pardavimo procesą. Sprendimas per kelias sekundes sugeneruoja skelbimo aprašą ir padeda greičiau pateikti prekę rinkai, o tai atspindi augantį pernaudojimo sektorių ir technologijų vaidmenį mažinant atliekų kiekį.

    Socialinio poveikio kategorijoje apdovanojimas atiteko Lenkijos plėtros fondui už kapitalo sprendimus, padedančius vietos įmonėms augti ir išlaikyti kontrolę ankstyvosiose plėtros stadijose. Tuo pačiu pabrėžta, kad inovacijoms vis dažniau reikia ne vien idėjos, bet ir finansavimo mechanizmų, leidžiančių išvengti ankstyvo pardavimo užsienio investuotojams.

    Klientų patirties kategorijoje įvertintas Centrinis informatikos centras už e. mokėjimų sprendimą, leidžiantį per „mObywatel“ programėlę greitai apmokėti vietinius mokesčius. Tokios paslaugos atspindi kryptį, kai valstybės skaitmeniniai produktai vertinami pagal tai, ar jie sutaupo gyventojų laiką ir sumažina administracinę naštą.

    Jaunųjų kūrėjų apdovanojimas skirtas „Navigate View“ komandai už išmaniuosius akinius, kurie realiuoju laiku aprašo aplinką neregiams garso pagalba. Tai viena sparčiausiai augančių asistuojančių technologijų sričių, kur DI pritaikymas kuriamas ne dėl efekto, o dėl kasdienės, apčiuopiamos naudos.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie projektai dažniausiai atsiranda ten, kur susitinka keli pasauliai: technologijų komandos, verslas ir viešasis sektorius. Būtent ši partnerystė, pasak jų, lemia, ar idėja tampa realiai veikiančia paslauga, o ne vien demonstraciniu prototipu.

    Tarp iniciatyvą palaikiusių partnerių įvardyti Skaitmenizacijos ministerija, NASK, Centrinis informatikos centras, „Mastercard“, „InCredibles“, „Kulczyk Investments“, „Symfonia“ ir „Poczta Polska“.