Lenkijoje vairuotojai vis dažniau sulaukia oficialių pranešimų su reikalavimu susimokėti baudą už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nebuvimą. Maksimali sankcija lengviesiems automobiliams siejama su minimalia alga ir gali būti labai didelė, o sumos skaičiavimas priklauso ir nuo to, kiek laiko polisas buvo nutrūkęs.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lenkijoje padidinus minimalų atlyginimą, automatiškai kilo ir maksimalios baudos už privalomojo draudimo neturėjimą. Lengvųjų automobilių savininkams ji lygi dvigubam minimaliam atlyginimui, sunkvežimiams, autobusams ir vilkikams taikomas trigubas dydis, o motociklams ir daliai kitų transporto priemonių bauda skaičiuojama kaip trečdalis minimalios algos.
Baudos dydis priklauso ir nuo laikotarpio be galiojančio draudimo. Jei draudimo nėra iki 3 dienų, skaičiuojama 20 proc. maksimalios sumos, jei nuo 4 iki 14 dienų, taikoma 50 proc., o jei ilgiau, skiriama visa maksimali bauda.
Kas skiria baudas ir kaip nustato pažeidimus
Baudas už privalomojo draudimo nebuvimą administruoja Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny, kuris duomenis tikrina automatizuotai. Tai reiškia, kad pažeidimas gali būti nustatytas be policijos patikrinimo kelyje, vien pagal registrų ir draudikų pateikiamą informaciją.
Praktikoje tai didina riziką tiems, kurie tikisi, kad trumpas tarpas tarp polisų liks nepastebėtas. Sistema fiksuoja draudimo tęstinumo spragas, todėl pranešimas apie baudą gali pasiekti ir tuos, kurie automobiliu tuo metu beveik nesinaudojo.
Kada polisas neatsinaujina automatiškai
Daugeliu atvejų privalomasis draudimas pratęsiamas automatiškai, todėl vairuotojai dažnai mano, kad rizikos nėra. Vis dėlto yra situacijų, kai automatinis pratęsimas negalioja, pavyzdžiui, kai automobilis įsigyjamas iš kito asmens ir naujasis savininkas naudojasi ankstesnio savininko polisu.
Kita dažna priežastis, kai automatinis pratęsimas nesuveikia, yra neapmokėta visa ankstesnio laikotarpio įmoka. Tokiu atveju draudimo apsauga gali nutrūkti, o net ir trumpa spraga vėliau virsta finansine sankcija.
Ką daryti gavus pranešimą
Jeigu vairuotojas yra įsitikinęs, kad draudimą turėjo, pirmas žingsnis yra pateikti draudimo galiojimo įrodymus. Kartais taip nutinka dėl duomenų perdavimo klaidų, kai draudikas ne laiku arba netiksliai perduoda informaciją į registrus.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai transporto priemonė tuo laikotarpiu apskritai neturėjo pareigos būti apdrausta, pavyzdžiui, ji buvo pavogta. Tuomet reikalingi dokumentai, patvirtinantys aplinkybes, o jei automobilis buvo parduotas, būtina pateikti pardavimo sutartį ir įrodymus, kad iki pardavimo dienos draudimas galiojo.
Jeigu bauda skirta pagrįstai, galimybė ginčyti pačią prievolę paprastai būna ribota, tačiau galima kreiptis dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Tokiais atvejais sprendimai dažniausiai priklauso nuo pateiktų dokumentų ir finansinės situacijos pagrindimo.
Ekspertai primena, kad privalomojo draudimo kaina ir rizika susijusi ne tik su baudomis. Eismo įvykio atveju nuostoliai gali būti išieškomi iš kaltininko asmeniškai, todėl net trumpas poliso nutrūkimas gali virsti gerokai didesniais finansiniais įsipareigojimais nei pati bauda.
9 600 zlotų suma atitinka apie 2 200 eurų, tačiau galutinis dydis vairuotojui priklauso nuo transporto priemonės kategorijos ir dienų skaičiaus be galiojančio draudimo. Dėl to svarbiausia praktinė taisyklė išlieka paprasta: užtikrinti draudimo tęstinumą ir nedelsiant tikrinti, ar polisas tikrai pratęstas.