CP v2

Tag: Draudimo įmokos

  • Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Europa liepsnoja: 2026-ieji jau muša rekordus, o labiausiai kenčia Ispanija ir Prancūzija

    Gaisrų sezonas įsibėgėja

    Šią vasarą Europa susiduria su intensyviomis miškų ir krūmynų gaisrų bangomis, kurias dar labiau kaitina užsitęsusios karščio bangos ir sausra. Iki liepos pabaigos Prancūzijoje ir Ispanijoje dėl gaisrų buvo evakuota daugiau nei 320 000 žmonių, o rizika išlieka ir artėjant rugpjūčio viduriui.

    Ekspertai pabrėžia, kad gaisrų padariniai neapsiriboja sudegusiais plotais. Žala apima sunaikintus būstus, pasėlius ir infrastruktūrą, turizmo sutrikimus, dūmų poveikį sveikatai bei augantį spaudimą viešiesiems finansams ir draudimo rinkai.

    „Šių metų gaisrai patvirtina, kad ekonominė jų kaina gerokai viršija sudegusios žemės atkūrimą“, – sakė Readingo universiteto Henley verslo mokyklos profesorius Simone Varotto.

    „Galutinėje sąskaitoje bus sunaikinti namai, verslai ir derlius, sutrikę turizmas bei pramonė, su dūmais susiję sveikatos padariniai, didesnė našta biudžetui ir galimai didesnės draudimo įmokos“, – pridūrė jis.

    Kiek žemės jau sudegė?

    Nors tiksliai įvertinti bendrą ekonominę žalą sudėtinga, sudegusio ploto rodiklis leidžia palyginti sezono mastą skirtingose šalyse. Pagal Globalią gaisrų informacijos sistemą, iki 31-osios metų savaitės Europos Sąjungoje 2026 metais sudegė 489 826 hektarai.

    Tai ketvirtas didžiausias rodiklis šiame metų taške per pastaruosius 15 metų. Didesni skaičiai buvo fiksuoti 2012 metais, 2017 metais ir 2022 metais, o 2012–2025 metų vidurkis siekia 434 711 hektarų.

    Ispanija ir Prancūzija – smūgio epicentre

    Didžiausią sudegusio ploto dalį Europos Sąjungoje sudaro Ispanija: iki rugpjūčio pradžios čia fiksuota 185 948 hektarai, arba apie 38 proc. viso ES rodiklio. Tai daugiau nei dukart viršija ankstesnių 14 metų vidurkį, skaičiuojant iki 31-osios savaitės.

    Prancūzija – antroje vietoje su 99 092 hektarais, tai sudaro apie 20 proc. ES bendro sudegusio ploto. Šaliai tai prasčiausias sezonas nuo 2012 metų šiame palyginime, o rodiklis daugiau nei tris kartus viršija 14 metų vidurkį.

    Italijoje iki to paties laikotarpio sudegė 79 084 hektarai, Portugalijoje – 47 776 hektarai, Graikijoje – 23 839 hektarai. Italijai ir Portugalijai 2026 metų sezonas pagal mastą patenka tarp prasčiausių per pastaruosius 15 metų, o Graikijai kai kurie ankstesni sezonai šiame metų taške buvo dar sunkesni.

    Rizika plečiasi į šiaurę

    Šiemet ryškesnį šuolį, lyginant su ankstesnių metų vidurkiais, registruoja ir šalys, kurios tradiciškai nelaikytos didžiausios gaisrų rizikos zonomis. Pavyzdžiui, Austrijoje iki rugpjūčio pradžios fiksuota 1 687 hektarai, Danijoje – 1 177 hektarai, Nyderlanduose – 1 677 hektarai, o Vokietijoje – 6 045 hektarai.

    Jungtinėje Karalystėje sudegė 22 206 hektarai, ir tai šiame metų taške yra prasčiausias rezultatas per 15 metų. Tuo metu Turkijoje šiemet sudegęs plotas mažesnis nei įprasta pagal pastarųjų metų vidurkius.

    „Šios vasaros karščio bangos ir gaisrai pietų Anglijoje rodo, kad gaisrų rizika nebėra vien Viduržemio regiono problema“, – sakė Simone Varotto.

    Specialistai pažymi, kad šiltesnės ir sausesnės vasaros, ilgėjantis gaisrų sezonas bei vėjai didina tikimybę, jog ekstremalūs gaisrai taps dažnesni. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvojo perspėjimo sistemoms, civilinės saugos pajėgumams ir prevencijai, ypač miestų prieigose ir miškingose priemiesčių zonose.

  • Hormūzo sąsiauris kaista: „Maersk“ ir kiti perbraižo maršrutus, o kainos kyla visiems

    Hormūzo sąsiauris kaista: „Maersk“ ir kiti perbraižo maršrutus, o kainos kyla visiems

    Augant įtampai Hormūzo sąsiauryje, pasaulinės laivybos bendrovės skubiai peržiūri maršrutus, kad išlaikytų prekybos srautus. Vežėjai perspėja, kad geopolitinė rizika greitai virsta tiekimo grandinių sutrikimais, ilgesniu pristatymo laiku ir brangstančiu krovinių gabenimu.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“, nes jis yra pagrindinis vartai į Persijos įlankos ekonomiką. Dėl to bet koks saugumo situacijos pablogėjimas tiesiogiai veikia ne tik regiono importą ir eksportą, bet ir platesnes pasaulines energijos, pramonės žaliavų bei vartojimo prekių tiekimo grandines.

    Maršrutų keitimas brangsta

    Skirtingai nei kituose regionuose, kur laivai gali gana aiškiai pasirinkti alternatyvų kelią, į Persijos įlanką nukreiptiems kroviniams Hormūzo sąsiauris išlieka praktiškai neišvengiamas. Todėl vežėjai taiko ne vien paprastą apiplaukimą, o platesnį tinklo pertvarkymą: perkelia krovinius į tarpinio perkrovimo uostus ir labiau remiasi mažesniais feeder tipo laivais.

    „Tai nėra tik paprastas maršruto pakeitimas. Tai gilesnis jūrinių tinklų perprojektavimas, orientuotas į saugumą, patikimumą ir efektyvią koridorių kontrolę“, – sakė laivybos ekspertė Maha Raad.

    Tarp priemonių minimi sprendimai laikinai riboti dalį reisų per sąsiaurį, didinti perkrovimo apimtis regioniniuose mazguose ir perplanuoti įlankos uostų aptarnavimą. Tokie pakeitimai padeda išlaikyti prekybos tęstinumą, tačiau sukuria papildomą spaudimą uostų pajėgumams, sandėliavimui ir sausumos logistikai.

    Rizikos vertinimas realiu laiku

    Vežėjai vis daugiau dėmesio skiria realaus laiko žvalgybinei informacijai, dinamiškam rizikų vertinimui ir glaudesniam koordinavimui su regioninėmis jūrų saugumo iniciatyvomis. Praktikoje tai reiškia dažnesnes saugumo patikras, griežtesnį maršrutų planavimą, įgulos ir krovinio saugos procedūrų peržiūrą bei didesnes veiklos sąnaudas.

    „Sprendimai negali būti grindžiami vien formaliais karo ar taikos pareiškimais. Net ir deeskalacijos metu tenka vertinti dronų atakas, laivų trikdymą, elektroninius sutrikdymus, jūrų minas ar kitus asimetrinius incidentus, nukreiptus prieš komercinį laivybos srautą“, – sakė „Neptune P2P Group“ atstovas Christopheris Longas.

    Ši rizika tiesiogiai atsispindi draudime: karo rizikos draudimo įmokos, kaip nurodo rinkos dalyviai, išlieka padidėjusios, o kai kuriais atvejais tampa lemiamu veiksniu sprendžiant, ar apskritai vykdyti konkretų reisą. Kartu auga degalų sąnaudos ir prastovų kaštai, o vėlavimai ima persiduoti gamybos planavimui bei atsargų valdymui.

    Kas keičiasi pasaulinei prekybai

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartiniai trikdžiai vis dažniau suvokiami ne kaip trumpalaikis šokas, o kaip struktūrinė problema, verčianti pergalvoti tiekimo grandinių modelį. Vietoje maksimaliai „liesų“ sistemų, paremtų vienu optimaliu keliu ir minimaliais sandėliais, vis daugiau įmonių renkasi lankstesnį tinklinį planavimą ir didesnę alternatyvų įvairovę.

    „Pasaulinė prekyba nebegali remtis vienu optimaliu maršrutu. Kritiniai koridoriai tapo strateginiu turtu“, – sakė M. Raad.

    Net jei saugumo situacija stabilizuotųsi ir tranzitas per Hormūzo sąsiaurį grįžtų į įprastas vėžes, pasekmės gali užsitęsti. Sustabdyti reisai, nukreipti kroviniai ir perkrauti tarpiniai tinklai sukuria „kamščius“, kurių išvalymas, laivybos sektoriaus vertinimu, gali trukti mėnesius.