CP v2

Tag: Draugiška ugnis

  • Neįtikėtina 1956 metų avarija: JAV karinis naikintuvas „Grumman“ F-11F Tiger numušė pats save

    Karinės aviacijos istorijoje pasitaiko vadinamojo draugiškos ugnies atvejų, tačiau 1956 metais JAV karinio jūrų laivyno bandymas baigėsi paradoksu: viršgarsinis naikintuvas „Grumman“ F-11F Tiger buvo apgadintas savo paties paleistais sviediniais.

    Incidentas įvyko atliekant ginkluotės bandymus virš Atlanto vandenyno netoli Long Ailando. Bandomasis pilotas Thomas Attridge atliko nėrimą ir, skrisdamas maždaug 7 kilometrų aukštyje, trumpai iššovė iš 20 milimetrų patrankų.

    Po kelių akimirkų pilotas pajuto smūgį ir variklio galios kritimą, todėl iš pradžių įtarė susidūrimą su paukščiu. Vis dėlto vėlesnė analizė parodė, kad lėktuvas „pasivijo“ savo paties šūvių trajektoriją.

    Nors sviediniai iš pradžių skrenda labai dideliu greičiu, juos greitai lėtina oro pasipriešinimas. Tuo metu pats F-11F, tęsiantis nėrimą ir išlaikantis didelį greitį, maždaug per keliolika sekundžių galėjo įskrieti į anksčiau paleistų sviedinių kelią.

    Sviediniai pataikė į kelias orlaivio vietas, įskaitant priekinę dalį ir variklio zoną, todėl skrydis tapo nevaldomas. Pilotui pavyko katapultuotis, tačiau jis patyrė sunkių sužalojimų, o naikintuvas sudužo netoli pakrantės teritorijos.

    Šis atvejis tapo svarbia pamoka viršgarsinės aviacijos eros inžinieriams: dideli greičiai ir staigūs manevrai gali sukurti netikėtų rizikų, kurių nepastebima lėtesniuose režimuose. Vėlesniuose bandymų protokoluose ir ginkluotės naudojimo rekomendacijose daugiau dėmesio imta skirti šaudymo režimams, nėrimo kampams ir laiko intervalams.

  • Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Katastrofa netoli Maskvos: sudužo naujausias Su-57, kyla įtarimų dėl savų raketų

    Netoli Maskvos sudužus Rusijos penktos kartos naikintuvui Su-57, oficiali versija skelbia techninį gedimą, tačiau viešojoje erdvėje plinta ir gerokai skandalingesnės interpretacijos. Rusijos gynybos institucijos nurodė, kad incidentas įvyko pakilimo metu, o pilotas spėjo katapultuotis.

    Avarija fiksuota Maskvos srities Odincovo rajone, netoli Zvenigorodo apylinkių, o orlaivis nukrito negyvenamoje teritorijoje. Nors Rusijos pareiškimuose kurį laiką nebuvo įvardytas konkretus tipas, nepriklausomi Rusijos šaltiniai bei vietos pranešimai siejo įvykį būtent su Su-57.

    Valstybinė linija akcentuoja, kad lėktuvas esą buvo be ginkluotės ir patyrė techninį gedimą, o tyrimas pradėtas dėl skrydžių saugos taisyklių pažeidimo. Vis dėlto dalis prorusiškų karo komentatorių ir telegramo kanalų kėlė klausimą, ar naikintuvo nepaveikė savos oro gynybos veiksmai.

    Ar galėjo suveikti savi?

    Ukrainą remiantys OSINT ir žvalgybos bendruomenės kanalai teigė, kad incidentas galėjo būti susijęs su klaidingu taikinio atpažinimu arba manipuliacijomis oro gynybos grandyje. Tokiose versijose minima, kad Maskvos kryptį saugančios pajėgos, stiprintos dėl tolimųjų dronų grėsmės, galėjo neteisingai identifikuoti tikslą.

    Nepriklausomai patikrinti šių teiginių sudėtinga, nes Rusijos institucijos pateikia ribotą informaciją, o operaciniai duomenys apie oro gynybos darbą paprastai neviešinami. Tačiau karo sąlygomis išauga vadinamosios draugiškos ugnies rizika, ypač kai oro erdvėje vienu metu veikia tiek aviacija, tiek įvairių lygių priešlėktuvinės sistemos.

    Kodėl Su-57 netektis būtų skausminga?

    Su-57 laikomas ambicingiausiu Rusijos naikintuvų projektu, vystomu daugiau nei du dešimtmečius, tačiau serijinė gamyba ir modernizacija juda lėčiau nei skelbta viešai. Dėl sankcijų, tiekimo grandinių ribojimų ir technologinių iššūkių šio tipo orlaivių skaičius, vertinant viešai prieinamus duomenis, išlieka palyginti nedidelis.

    Rusija yra skelbusi planus iki 2028 metų pristatyti 76 vienetus, tačiau analitikai nuolat pabrėžia, kad faktiniai pristatymo tempai priklauso nuo pramonės pajėgumų ir komponentų prieinamumo. Dėl to kiekvienas prarastas Su-57, net jei tai būtų mokymo ar bandymų konfiguracija, turėtų ir simbolinę, ir praktinę kainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos smūgiai dronais į karinius objektus Rusijos teritorijoje ir augantis oro grėsmių spektras didina spaudimą Maskvos regiono gynybai. Kuo intensyvesnė gynyba ir kuo daugiau jutiklių bei skirtingų padalinių įtraukiama, tuo svarbesni tampa atpažinimo protokolai, ryšio disciplina ir atsparumas elektroniniams trikdžiams.