Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje karščio bangos vis dažniau atneša dienas, kai lauke temperatūra peržengia 30 laipsnių ribą, o kai kur gali artėti ir prie 36 laipsnių. Tokiu metu butai įkaista greitai, ypač jei langai atsukti į pietus ar vakarus, o pastatas turi prastesnę šiluminę izoliaciją.
Daugiausia šilumos į patalpas patenka per langus: stiklas praleidžia saulės spinduliuotę, o įkaitusios grindys, sienos ir baldai šilumą ilgai „laiko“ viduje. Vakarais situaciją pablogina ir tai, kad per dieną įšilę pastato mūrai bei stogas šilumą atiduoda dar kelias valandas, todėl net naktį kambariuose gali būti tvanku.
Prie temperatūros kilimo prisidedame ir patys: veikiantys kompiuteriai, televizoriai, apšvietimas ar net įkrovikliai šilumą skleidžia nuolat. Jei patalpos mažos, o žmonių daugiau, kūno skleidžiama šiluma taip pat greitai pakelia bendrą temperatūrą.
Kas labiausiai padeda be kondicionieriaus
Efektyviausia taisyklė yra saulės sulaikymas dar prieš jai įkaitinant kambarį. Ryte verta kuo anksčiau užtraukti žaliuzes, roletus ar storas užuolaidas, o dar geriau, jei naudojamos šviesios, šilumą atspindinčios langų dangos.
Vėdinimas turi vykti tada, kai lauke vėsiau nei viduje, kitaip į patalpas įleisite dar daugiau karšto oro. Praktikoje tai dažniausiai reiškia plačiai atvertus langus vėlai vakare, naktį ir anksti ryte, sudarant skersvėjį, kad oras greičiau pasikeistų.
Jei turite ventiliatorių, jis oro realiai neatšaldo, tačiau gali pagerinti savijautą, nes greitesnis oro judėjimas mažina tvankumo pojūtį. Norint sustiprinti efektą, prieš ventiliatorių galima pastatyti dubenį su ledu ar labai šaltu vandeniu, kad srautas būtų juntamai vėsesnis.
Šilumos šaltiniai namuose, kurių verta vengti
Karštomis dienomis verta riboti gaminimą, ypač orkaitėje ar ant kaitlentės, nes virtuvė greitai tampa papildomu šilumos židiniu. Jei yra galimybė, rinkitės šaltus patiekalus, o virtuvės duris laikykite uždarytas, kad karštis nesklistų į kitus kambarius.
Taip pat pravartu išjungti nenaudojamus prietaisus visiškai, o ne palikti budėjimo režimu, ir kiek įmanoma mažinti apšvietimą, ypač jei vis dar naudojamos kaitrinės lemputės. Net indaplovės ciklo pabaigoje išleidžiama karšta garų banga gali pastebimai pakelti temperatūrą šalia esančiose patalpose.
Tekstilė irgi daro įtaką: stori kilimai, sunkios lovatiesės ar tankios užuolaidos gali „kaupti“ šilumą. Per karščius verta rinktis lengvesnius, natūralius audinius, o kai kuriuos šilumą sulaikančius tekstilės elementus laikinai patraukti.
Dažnos klaidos, kurios didina tvankumą
Viena dažniausių klaidų yra langų atidarymas per patį karštį, ypač jei lauke šilčiau nei viduje. Tokiu atveju patalpos ne atvėsta, o įkaista dar labiau, nes įleidžiamas karštas oras ir padidinama bendra šiluminė apkrova.
Dar viena problema yra drabužių džiovinimas uždarame kambaryje be oro judėjimo: išgaruojanti drėgmė padidina santykinę oro drėgmę, o tuomet karštis jaučiamas sunkiau. Jei prireikia džiovinti namuose, būtina užtikrinti vėdinimą ir nepalikti drėgmės kauptis.
Jei pavyksta vėsinti vieną ar du kambarius, verta uždaryti duris į labiausiai įkaitusias erdves, kad sukurtas vėsesnis mikroklimatas „neišsisklaidytų“. Tai ypač aktualu butuose viršutiniuose aukštuose ar mansardose, kur papildomai kaitina įšilęs stogas.
