Tag: Drėgmė salone

  • Prieš šalčius vairuotojai pamiršta durų gumines tarpines: ryte automobilio gali nepavykti atidaryti

    Prieš šalčius vairuotojai pamiršta durų gumines tarpines: ryte automobilio gali nepavykti atidaryti

    Atėjus šalčiams nemaža dalis vairuotojų susiduria su banalia, bet itin erzinančia problema – prie kėbulo prišąlančiomis durų ir bagažinės gumomis. Jei tarpinės drėgnos, per naktį jos gali tiesiog „prilipti“ prie automobilio, o ryte duris atidaryti tampa sunku arba neįmanoma.

    Didžiausia bėda prasideda tada, kai durys atplėšiamos jėga. Staigus truktelėjimas gali pažeisti ar net įplėšti gumą, o vėliau tai virsta ne tik nepatogumais, bet ir realiomis sandarumo problemomis.

    Norint to išvengti, prieš prasidedant šalčiams verta skirti kelias minutes tarpinių būklei. Paprastas vizualus patikrinimas gali daug pasakyti: gera tarpinė paprastai būna sodriai juoda, o pradėjusi pilkėti dažnai signalizuoja, kad guma išsausėjusi ir jai reikia priežiūros.

    Apžiūrėti verta ne tik durų, bet ir bagažinės dangčio tarpines, o jei automobilis turi – ir stoglangio sandarinimą. Šios vietos dažnai pamirštamos, nors problemos pasireiškia lygiai taip pat.

    Kaip paruošti tarpines žiemai

    Pirmas žingsnis – kruopštus valymas. Dažniausiai pakanka drungno vandens ir mikropluošto šluostės, o prireikus – švelnaus muilo arba specialaus valiklio, skirto nešvarumams nuo gumos pašalinti.

    Svarbu nuvalyti ne tik pačias tarpines, bet ir kėbulo vietas, prie kurių jos priglunda. Ten kaupiasi purvas, druska ir nuosėdos, kurios skatina gumos dėvėjimąsi ir gali pabloginti sandarumą.

    Išvalius tarpines būtina jas gerai nusausinti nepaliekančia pūkelių šluoste. Tik tada rekomenduojama naudoti gumos priežiūros priemonę, padedančią išlaikyti elastingumą ir dažnai papildomai saugančią nuo prišalimo.

    Priemonę patogiausia tolygiai paskirstyti mikropluošto šluoste, kartu nuimant perteklių. Prieš uždarant duris verta palaukti kelias minutes, kad sluoksnis spėtų susigerti.

    Ko geriau nenaudoti ir kada ieškoti gedimo

    Vokietijos automobilių klubas ADAC nerekomenduoja naminių būdų, pavyzdžiui, tarpinių tepimo sviestu, tepalais ar kitomis buitinėmis priemonėmis. Taip pat pabrėžiama, kad WD-40 nėra skirtas gumos priežiūrai – geriau rinktis priemonę, sukurtą būtent guminiams paviršiams.

    Pažeistos ar sutrūkinėjusios tarpinės – ne vien durų atidarymo problema. Pro nesandarumus į saloną gali patekti vanduo, kauptis po kilimine danga ir izoliacijoje, o tuomet ilgainiui atsiranda nuolat rasojantys langai ir tvankus, drėgnas kvapas.

    Įspėjamieji ženklai – vanduo bagažinėje ar atsarginio rato nišoje, šlapi kilimėliai, drėgna danga po jais ar matomi nubėgimai ant durų apmušalų. Tokiu atveju vien gumos priežiūros priemonės nebeužteks – reikės ieškoti, kur praleidžia, dažniausiai tai patogiausia padaryti servise.

    Tvarkant tarpines verta prisiminti dar vieną vietą – po variklio dangčiu esančią zoną ties priekiniu stiklu. Ten susikaupiantys lapai gali užkimšti vandens nutekėjimus, vanduo ima kauptis ir kartais patenka į saloną per vėdinimo sistemą.

  • Kodėl automobilyje rasoja langai: dažnai kaltas ne pečiukas, o drėgmė po kojomis

    Kodėl automobilyje rasoja langai: dažnai kaltas ne pečiukas, o drėgmė po kojomis

    Rasojantys automobilio langai atsiranda tuomet, kai drėgnas salono oras susiduria su šaltu stiklu ir ant jo kondensuojasi smulkiais lašeliais. Rudenį ir žiemą drėgmės į vidų atnešame su batais, drabužiais, o ją didina ir keleivių kvėpavimas.

    Todėl lengvas langų aprasojimas įsėdus keliems žmonėms į šaltą automobilį nebūtinai reiškia gedimą. Tačiau tvarkinga ventiliacija ir šildymas tokią drėgmę turėtų gana greitai pašalinti.

    Norint greitai nuvalyti priekinį stiklą, oro srautą verta nukreipti tiesiai į jį ir įjungti didesnę ventiliatoriaus galią. Jei automobilyje yra kondicionierius, jį naudinga įjungti ir žiemą, nes jis sausina orą.

    Taip pat svarbu išjungti vidinę oro recirkuliaciją: be šviežio oro drėgmė salone tik auga. Kartais padeda ir trumpam (keliolikai sekundžių) praverti šoninį langą, kad į vidų patektų sausesnio lauko oro.

    Kaip greitai pagerinti matomumą

    Jei variklis dar šaltas ir pūtimas nespėja sušildyti oro, stiklą galima trumpam nuvalyti mikropluošto šluoste. Geriausia tai daryti vienu tvirtu judesiu, nes „trinant“ rasą per visą stiklą dažnai lieka dryžių.

    Verta prisiminti, kad vien oro srautas iš grotelių dar nereiškia, jog sistema efektyviai sausina. Jei langai ima rasoti vis dažniau ar valosi lėčiau nei anksčiau, priežastis gali būti ne temperatūroje, o prastesniame oro pralaidume.

    Dažna bėda – užsikimšęs salono filtras, ribojantis oro patekimą net esant didžiausioms ventiliatoriaus apsukoms. Jei filtras sudrėkęs, situacija dar prastėja, o salone gali atsirasti pelėsio ar užsistovėjusio kvapo.

    Kur ieškoti tikrosios drėgmės priežasties

    Jei langai smarkiai rasoja kasdien, net kai automobilyje važiuoja tik vairuotojas, tikėtina, kad salone yra užsilikusios drėgmės. Ieškoti jos patariama pradėti nuo to, kas po kojomis.

    Šlapias kilimas, kilimėliai ir po grindimis esantis garsą slopinantis sluoksnis gali sukaupti stebėtinai daug vandens ir ilgai jį garinti į saloną. Svarbu neapsiriboti vien pažiūrėjimu po guminiu kilimėliu: viršus gali būti sausas, o medžiaga po juo – permirkusi.

    Drėgmės verta paieškoti ir bagažinėje, ypač atsarginio rato nišoje. Vanduo į vidų gali patekti per pažeistas durų, langų, bagažinės dangčio ar stoglangio tarpines, taip pat per nesandarumus po ankstesnių remonto darbų.

    Kita dažna priežastis – užsikimšę vandens nutekėjimo kanalai. Pavyzdžiui, lapams užkimšus kanalėlius, vanduo gali kauptis po priekiniu stiklu ir per ventiliacijos sistemą patekti į saloną.

    Kada reikia meistro, o ne šluostės

    Drėgną dangą būtina išdžiovinti: tam tinka kelios valandos sausą dieną palikus automobilį pravertomis durimis arba laikant jį šildomame garaže. Kasdienybėje padeda guminiai kilimėliai ir drėgmės sugėrikliai su silikageliu.

    Atsargiai reikėtų naudoti buitinius drėgmės sugėriklius plastikiniuose indeliuose: juose besikaupiantis skystis yra ėsdinantis, o išsiliejęs gali pažeisti apmušalus ir metalines detales.

    Yra ir gedimų, kurių vien ventiliacija neišspręs. Per šildytuvo radiatorių teka aušinimo skystis, o jei pats mazgas ar jo jungtys nesandarūs, skystis gali patekti į saloną ir sukelti staigų, labai intensyvų langų rasojimą.

    Tokiu atveju dažnai juntamas aušinimo skysčio kvapas, drėksta danga, mažėja skysčio lygis bakelyje, o ant vidinės stiklo pusės gali atsirasti riebus apnašas. Tuomet problemą turi spręsti mechanikas.

    Galiausiai rasojimą sustiprina ir nešvarumai ant stiklo: cigarečių dūmai bei riebios apnašos lemia, kad drėgmė nusėda greičiau ir netolygiai. Švariai nuvalytas stiklas paprastai rasoja lėčiau, o prireikus galima naudoti ir nuo rasojimo saugančias priemones.

  • Užrasoję automobilio langai? Štai koks pūtimas veikia greičiausiai ir kodėl daugelis klysta

    Užrasoję automobilio langai? Štai koks pūtimas veikia greičiausiai ir kodėl daugelis klysta

    Užrasoję automobilio langai smarkiai pablogina matomumą ir gali tapti rimta saugumo rizika, ypač rytais, rudenį ar žiemą. Nors daugeliui pirmas instinktas yra tiesiog įjungti ventiliatorių, svarbiausias klausimas lieka tas pats: pūsti šiltą ar šaltą orą.

    Langai rasoja tada, kai salone esantis šiltas ir drėgnas oras susiliečia su šaltesniu stiklu, o drėgmė ant jo kondensuojasi. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas ir kuo daugiau drėgmės salone, tuo greičiau susidaro migla ant stiklo.

    Grečiausias praktinis sprendimas dažniausiai yra ne vien temperatūra, o drėgmės sumažinimas. Tam efektyviausiai padeda kondicionierius, nes jis džiovina orą, todėl langai pradeda skaidrėti greičiau net ir tada, kai lauke drėgna.

    Kas veikia greičiausiai

    Jei automobilis turi kondicionierių, greičiausiai suveikia kondicionieriaus ir šilto oro derinys, nukreiptas į priekinį stiklą. Šiltas srautas greičiau sušildo stiklą, o kondicionierius iš oro pašalina drėgmę, todėl kondensatas nustoja kauptis.

    Praktikoje verta įjungti priekinio stiklo apipūtimo režimą, nustatyti vidutinį ar didesnį ventiliatoriaus greitį ir įjungti kondicionierių. Papildomai naudinga išjungti oro recirkuliaciją, kad į saloną patektų sausesnis lauko oras, o drėgmė nesikauptų viduje.

    Jei kondicionierius neveikia arba jo nėra, vien šiltas apipūtimas vis tiek dažniausiai yra geresnis pasirinkimas už šaltą. Šaltas oras nepadeda sušildyti stiklo, todėl kondensacija gali tęstis ilgiau, ypač jei salone daug drėgmės.

    Kodėl langai rasoja nuolat

    Jei langai rasoja beveik kasdien, problema dažnai slypi ne nustatymuose, o perteklinėje drėgmėje salone. Dažniausi kaltininkai yra šlapi kilimėliai, į saloną prineštas sniegas, drėgni rūbai ar batai, taip pat prastesnė ventiliacija.

    Priežasčių sąraše dažnai atsiduria ir prastesnė sandarumo būklė, kai pro susidėvėjusias durelių ar bagažinės gumines tarpines patenka vanduo. Kai kuriais atvejais prisideda ir šildymo sistemos gedimai, pavyzdžiui, aušinimo skysčio nutekėjimas, dėl kurio salone atsiranda papildoma drėgmė.

    Dar vienas svarbus veiksnys yra užsikimšęs salono filtras. Jei jis užterštas, sumažėja oro pratekėjimas, salonas prasčiau vėdinasi, o drėgmė kaupiasi greičiau, todėl langai rasoja net ir trumpose kelionėse.

    Ką daryti, kad nepasikartotų

    Kasdienėje rutinoje didžiausią efektą duoda sauso salono palaikymas: reguliariai išdžiovinti kilimėlius, išimti susikaupusį sniegą ir nepalikti automobilyje drėgnų daiktų. Jei įmanoma, verta periodiškai pravėdinti saloną ir naudoti kondicionierių net šaltuoju sezonu, kad sistema neužsistovėtų.

    Jei problema kartojasi, verta patikrinti salono filtrą ir pakeisti jį, jei oro srautas susilpnėjęs. Taip pat pravartu apžiūrėti durelių ir bagažinės tarpines bei įsitikinti, kad salone nesikaupia vanduo.

    Galiausiai, greitam efektui gali padėti drėgmės sugėriklis, tačiau jis neatstoja gedimo ar nuolatinio drėgmės šaltinio pašalinimo. Jei langai pradėjo rasoti staiga ir labai stipriai, saugiausia yra sustoti saugioje vietoje ir tik tada tvarkyti apipūtimo nustatymus.