Demencija dažniausiai siejama su atminties prastėjimu, tačiau nauji duomenys rodo, kad įspėjamieji ženklai gali pasirodyti gerokai anksčiau. Tyrėjai atkreipė dėmesį į netikėtą simptomą, kuris neretai ignoruojamas.
JAV Filadelfijoje esančio Drexelio universiteto mokslininkai, išanalizavę daugiau kaip 833 000 pacientų medicininius įrašus, nustatė ryšį tarp balso sutrikimų ir vėliau išryškėjusio kognityvinio silpnėjimo. Tyrime vertinti žmonės, kurie kasmet lankėsi pas šeimos gydytojus.
Analizė parodė, kad asmenims, turėjusiems balso sutrikimų, bet neturėjusiems klausos praradimo, demencijos ar kognityvinių sutrikimų rizika buvo apie 58 proc. didesnė nei tiems, kurie balso problemų neturėjo. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra ryšys, o ne įrodymas, jog balso sutrikimai tiesiogiai sukelia demenciją.
Kodėl balsas gali būti svarbus signalas?
Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama klausos praradimui, kuris siejamas su didesne demencijos rizika dėl sumažėjusio bendravimo ir menkesnės smegenų stimuliacijos. Naujas darbas leidžia į problemą pažvelgti plačiau ir įvertinti, kad balso sutrikimai gali veikti panašiu mechanizmu.
Pasak tyrimo autorių, pakitęs balsas ar skausmas kalbant gali lemti, kad žmogus ima rečiau dalyvauti socialinėse veiklose, vengia pokalbių, mažiau dainuoja ar skaito garsiai. Tai gali sumažinti kasdienį protinį aktyvumą ir socialinį įsitraukimą, kurie laikomi svarbiais kognityvinės sveikatos veiksniais.
„Jei balso sutrikimas keičia jūsų balsą arba kalbant ar dainuojant jaučiate skausmą, natūralu, kad rečiau įsitrauksite į socialines ir kitas veiklas, kurios palaiko smegenų darbą“, – sakė Drexelio universiteto Medicinos koledžo profesorius Robertas Sataloffas.
Didžiausia rizika, kai sutampa du veiksniai
Tyrėjai nurodo, kad stipriausias ryšys su demencija fiksuotas tiems žmonėms, kurie turėjo ir klausos, ir balso sutrikimų. Vis dėlto išskirtinė žinia ta, kad vien balso problemos, net ir be klausos praradimo, siejosi su didesne rizika nei vien klausos praradimas.
Profesorius R. Sataloffas taip pat atkreipė dėmesį, kad medicinoje panašios tendencijos pastebimos ir sergant Parkinsono liga, kai balso pokyčiai kai kuriems pacientams pasireiškia anksčiau nei kiti būdingi fiziniai simptomai. Tai nereiškia, kad balso pokytis yra specifinis demencijos ženklas, tačiau jis gali būti svarbi užuomina vertinant bendrą riziką.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Specialistai pataria nenumoti ranka į užsitęsusį užkimimą, balso silpnėjimą ar skausmą kalbant, ypač jei simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites. Tokiais atvejais verta kreiptis į otolaringologą, kuris gali įvertinti galimas balso sutrikimų priežastis ir prireikus rekomenduoti papildomą ištyrimą.
Mokslininkai ragina tęsti tyrimus, kad būtų aiškiau, ar balso sutrikimai gali tapti ankstyvu kognityvinio silpnėjimo žymeniu ir ar laiku taikomas gydymas bei reabilitacija gali turėti įtakos ilgalaikėms prognozėms. Kol kas pabrėžiama, kad vien šis simptomas diagnozės nereiškia, tačiau gali būti svarbus signalas neatidėlioti sveikatos patikros.