CP v2

Tag: Dronų aptikimas

  • Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzijoje įkurta gynybos technologijų startuolė „Gallium Defense“ baigė 7,1 mln. eurų sieklos investicijų etapą ir pirmą kartą plačiau pristatė savo kuriamą dronų aptikimo sprendimą.

    Investicijų etapui vadovavo „Keen Venture Partners“ ir „360 Capital“, prie jo taip pat prisidėjo „Omnes Capital“ bei „Polytechnique Ventures“, rašo „Tech.eu“.

    Bendrovė kuria „GDS-10“ – programiškai valdomą X juostos aktyvią elektroniniu būdu skenuojamą (AESA) radarų sistemą, skirtą aptikti pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus iki 10 kilometrų atstumu.

    Startuolio tikslas – pasiekti, kad tokios klasės radaras būtų gerokai pigesnis ir lengviau diegiamas didesniais kiekiais nei įprasti analogiški sprendimai, ypač ten, kur reikia dengti daug objektų ar teritorijų.

    „GDS-10“: kokių galimybių siekiama

    „Gallium Defense“ nurodo siekianti 360 laipsnių horizontalaus ir 90 laipsnių vertikalaus aprėpties, gebėjimo sekti dronų spiečius, atsparumo trikdymui bei veikimo dieną ir naktį įvairiomis oro sąlygomis.

    Kuriamos dvi versijos: viena skirta kritinės infrastruktūros apsaugai, kita – kariniam naudojimui.

    Tokio tipo sprendimai tampa vis aktualesni augant mažų dronų naudojimui – nuo neteisėto skraidinimo prie strateginių objektų iki karo veiksmuose plačiai taikomų FPV dronų.

    Kaip planuojama mažinti radarų kainą

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Ericas Fournier pabrėžia, kad idėja – kiek įmanoma remtis jau rinkoje esančiais komponentais, o ne viską kurti nuo nulio. Jo teigimu, tai leidžia sutaupyti laiko ir lėšų, o kartais – net pagerinti rezultatus.

    „Gallium Defense“ radarą skirsto į tris pagrindines dalis: anteną („raumenį“), signalų apdorojimo sistemą („smegenis“) ir duomenų perdavimo grandį („tiltą“).

    Antenos dalyje bendrovė remiasi 5G telekomunikacijose plačiai naudojamais galio pagrindo komponentais, kurie gaminami dideliu mastu. Startuolis teigia, kad taip pavyko sumažinti antenos vieneto kainą daugiau nei dešimteriopai.

    Signalams apdoroti, pasak E. Fournier, pasitelkiama „NVIDIA“ kompiuterijos technologija, o sujungimui tarp antenos ir apdorojimo sistemos adaptuojama didelės spartos optinė įranga, naudojama telekomunikacijose.

    Bandymai ir planuojamas komercinis startas

    Bendrovė teigia jau sukūrusi dvi veikiančias antenas ir kontroliuojamomis sąlygomis demonstravusi 1 klasės dronų aptikimą 10 kilometrų atstumu. Kartu pripažįstama, kad tai vyko esant palankioms oro sąlygoms ir žinant taikinio vietą.

    „Gallium Defense“ nurodo sistemą tobulinanti iteracijomis: kas dvi savaites atnaujina sprendimą ir kas mėnesį rengia lauko bandymus pagal operatorių grįžtamąjį ryšį.

    Komercinius užsakymus planuojama atverti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kam tai gali būti aktualu

    „Gallium Defense“ pozicionuoja savo produktą kaip spragą užpildantį sprendimą tarp pigesnių radarų, kurių aptikimo nuotolis dažnai neviršija 5 kilometrų, ir aukštos klasės sistemų, kurios gali veikti didesniais atstumais, bet kainuoja gerokai daugiau.

    Startuolio vertinimu, ankstesnis aptikimas gali suteikti papildomų minučių reakcijai – tai ypač svarbu saugant karinius objektus ar kritinę infrastruktūrą.

    Tarp galimų klientų įvardijamos energetikos įmonės, duomenų centrų operatoriai, oro uostai, logistikos objektai ir organizacijos, atsakingos už viešųjų erdvių apsaugą.

    Kitas žingsnis – gamyba dideliu mastu

    Turėdama pagrindinę architektūrą, bendrovė dabar akcentuoja industrializaciją: planuojama augti nuo maždaug 15 darbuotojų iki maždaug 50 ir kurti gamybos bei tiekimo grandines.

    Finansavimas taip pat bus skirtas tolesniam prototipų vystymui, dirbtinio intelekto sprendimams ir demonstracijoms operatoriams Europoje bei NATO sąjungininkų šalyse.

    Be dronų aptikimo, „Gallium Defense“ svarsto ir gretimas kryptis, pavyzdžiui, elektroninės kovos sprendimus, tačiau konkrečių plėtros planų kol kas neįsipareigoja įvardyti.

  • Paryžiaus „Gallium Defence“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo sistemai plėsti

    Paryžiaus „Gallium Defence“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo sistemai plėsti

    Paryžiuje įsikūręs startuolis „Gallium Defence“ po „stealth“ režimo paskelbė pritraukęs 7,1 mln. eurų „Seed“ investiciją, skirtą pigesnių dronų aptikimo sprendimų plėtrai.

    Apie šį etapą pranešta „EU-Startups“, nurodant, kad investicijų raundui vadovavo „Keen Venture Partners“ ir „360 Capital“, prisidėjo „Omnes Capital“ ir „Polytechnique Ventures“.

    Bendrovė teigia, kad daugiau nei 80 proc. kritinės infrastruktūros objektų ir karinių pajėgumų vis dar lieka pažeidžiami šiuolaikinių dronų keliamoms grėsmėms, nes trūksta prieinamų ir realioms sąlygoms pritaikytų radarų.

    „Gallium Defence“ tikslas – padaryti aukšto našumo radarus pigesnius ir lengviau diegiamus, kad jie galėtų būti naudojami tiek oro saugai, tiek oro gynybai.

    Kas yra „GDS-10“ radaras

    Pagrindinis bendrovės produktas – „GDS-10“, apibūdinamas kaip X juostos AESA tipo radaras su programiškai apibrėžiama, DI pagrįsta architektūra.

    Skelbiama, kad sprendimas kuriamas dvigubai paskirčiai ir turės dvi versijas: kritinės infrastruktūros operatoriams ir ginkluotosioms pajėgoms.

    Pasak įmonės, „GDS-10“ gali aptikti 1 klasės ir FPV tipo dronus iki 10 km atstumu, užtikrina 360 laipsnių azimuto ir 90 laipsnių aukščio aprėptį, be „aklųjų zonų“.

    Taip pat teigiama, kad radaras gali sekti kelis dronus vienu metu, įskaitant spiečiaus situacijas, veikti dieną ir naktį bei įvairiomis oro sąlygomis, o dėl programiškai apibrėžtos sandaros jo galimybės gali būti atnaujinamos atsirandant naujoms grėsmėms.

    Kada planuojama pradėti užsakymus

    „Gallium Defence“ įkurta 2026 metų balandį – ją įsteigė Eric Fournier, Florian Lemoine ir Robin Mandel, turintys gynybos, pramonės ir konsultavimo patirties.

    Bendrovė nurodo, kad praėjus vos keturiems mėnesiams po „Seed“ raundo uždarymo surengė pirmuosius atvirus bandymus lauko sąlygomis.

    Gautos lėšos, kaip teigiama, bus naudojamos pirmųjų produktų gamybai industrializuoti, komandai stiprinti, DI modeliams apmokyti ir demonstracijoms civiliniams bei kariniams operatoriams skirtingose šalyse.

    Įmonė planuoja atverti „GDS-10“ užsakymus 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

  • „MyDefence“ pristatė Wingman Edge: DI valdomas dronų detektorius sveria mažiau nei 1 kg

    Danijos bendrovė „MyDefence“ spalio 6 dieną pristatė Wingman Edge – naujos kartos asmeninį dronų aptikimo įrenginį, skirtą kariams ir saugumo tarnyboms. Gamintojas pabrėžia, kad sprendimas remiasi DI analize ir realiuoju laiku vertina radijo dažnių aplinką.

    Įrenginys sveria mažiau nei 1 kilogramą ir, pasak bendrovės, yra apie 17 proc. lengvesnis už ankstesnės kartos sprendimus. Toks formatas svarbus ne tik patogumui, bet ir praktiniam panaudojimui, kai įrangą tenka nešiotis visą parą.

    Wingman Edge paskirtis – aptikti dronų valdymo ir ryšio signalus net tada, kai jie dar neįtraukti į iš anksto sudarytas grėsmių bibliotekas. Tai aktualu sparčiai kintant dronų taktikai ir dažnių naudojimui, kai priešas gali keisti nustatymus greičiau, nei atnaujinamos duomenų bazės.

    „Dronų keliamos grėsmės evoliucionuoja ir nelaukia, kol bus atnaujinta duomenų bazė apie jas“, – sakė „MyDefence“ vadovas Danas D. S. Hermansenas.

    Bendrovės teigimu, signalų apdorojimas vyksta pačiame įrenginyje, todėl analizė atliekama vietoje ir nereikalauja nuolatinio ryšio su išorinėmis sistemomis. Tokia architektūra svarbi aplinkoje, kur ryšys gali būti ribotas, o sprendimus reikia priimti per kelias sekundes.

    Dar viena akcentuojama savybė – pasyvus veikimas: stebėdamas elektromagnetinę aplinką įrenginys pats neskleidžia radijo bangų. Praktikoje tai reiškia mažesnę tikimybę būti aptiktam pagal emisijas, lyginant su aktyviais sprendimais, kurie „apšviečia“ erdvę savo signalu.

    Kontekstą, kodėl tokie įrenginiai tampa paklausūs, rodo ir pastarųjų metų tendencijos: dronai vis dažniau naudojami žvalgybai, artilerijos koregavimui ir tiksliems smūgiams, o jų kainos bei prieinamumas išaugo. Dėl to kariuomenėms ir kritinės infrastruktūros apsaugai vis svarbesni tampa ankstyvo aptikimo ir situacinio suvokimo sprendimai.

    „MyDefence“ taip pat nurodo, kad per pastaruosius 18 mėnesių JAV kariuomenė įsigijo bendrovės asmeninių dronų aptikimo įrenginių maždaug už 71 000 000 eurų. Tai rodo, kad rinka juda link ne tik stacionarių sistemų, bet ir individualių, lauke naudojamų priemonių.

    Nors gamintojas kol kas viešai nedetalizuoja visų techninių parametrų ir konkrečių aptikimo ribų skirtingiems dronų tipams, pati kryptis aiški: DI pagrįstas radijo dažnių stebėjimas ir analizė tampa vienu svarbiausių būdų aptikti greitai prisitaikančias grėsmes. Tokie sprendimai ypač vertingi ten, kur reikia mobilumo ir tylos eteryje.

  • Švedijos dronų aptikimo įmonė „Freya Industries“ pritraukė 533 000 eurų plėtrai Europoje

    Švedijos saugumo ir gynybos sensorius kurianti bendrovė „Freya Industries“ pranešė užbaigusi 533 000 eurų investicijų raundą. Įmonė teigia, kad raundas buvo perviršytas, o lėšos bus nukreiptos klientų užsakymams įgyvendinti, komandai stiprinti ir plėtrai Europoje.

    Pasak bendrovės, investicijose dalyvavo keli fondai ir organizacijos, tarp jų Foundry Ventures, Longswan Ventures, Propel Capital, Saminvest, „Schyssta Änglar“ bei „Sting“, taip pat privatūs investuotojai. Įmonė detalių apie vertinimą ar tikslius finansavimo terminus nepateikė.

    Plėtra, paremta programine logika

    „Freya Industries“ kuria sensorius, kurių pagrindinė vertė, bendrovės teigimu, slypi programinėje įrangoje. Tokia kryptis leidžia mažinti įrangos kainą ir diegti sprendimus platesniame objektų bei scenarijų spektre, nuo infrastruktūros apsaugos iki individualaus saugumo.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai skirti ne vien duomenims fiksuoti, bet ir situacijai įvertinti realiuoju laiku. Tai ypač aktualu objektams, kuriuose saugumo komandoms reikia greitai atskirti realią grėsmę nuo klaidingų aliarmų.

    „Mūsų sensoriai ne tik įrašo informaciją, jie aktyviai supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Intelektas yra programinėje įrangoje, todėl sprendimai gali būti pakankamai pigūs, kad juos būtų galima diegti plačiai“, – sakė „Freya Industries“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Åström.

    Dronų aptikimas ir piloto lokalizavimas

    Vienas pagrindinių „Freya Industries“ vystomų produktų segmentų yra dronų aptikimas. Bendrovė teigia, kad jos detektoriai gali nustatyti ne tik patį droną, bet ir piloto buvimo vietą, derindami kelis aptikimo metodus su išmaniąja analitika.

    Įmonės vertinimu, kainos aspektas šioje rinkoje tampa lemiamas, nes grėsmės kyla ne vien didelės svarbos objektams. Mažesnė vieneto kaina, pasak bendrovės, leidžia apsaugoti daugiau vietų, kurios anksčiau tokių sistemų negalėjo sau leisti.

    Europos gynybos investicijų kontekstas

    „Freya Industries“ finansavimo raundas vyksta platesnių Europos investicijų į gynybos, stebėsenos ir sensorių technologijas fone. Pastaraisiais metais ypač didėja dėmesys sprendimams, kurie gali būti greitai diegiami, lengvai plečiami ir paremti duomenų sujungimu bei automatizuota analitika.

    Bendrovė nurodo, kad jos produktai jungiami prie analitikos platformos, kurioje saugos tarnybos ir klientai gali matyti bendrą situacijos vaizdą. Taip pat akcentuojami reikalavimai patikimumui, atsparumui ir saugumui, kad sprendimai būtų tinkami darbui sudėtingomis sąlygomis.

    „Freya Industries“ teigimu, pritrauktas kapitalas turėtų paspartinti užsakymų įgyvendinimą ir suteikti pagrindą intensyvesnei komercinei plėtrai Europos rinkose.