Tag: Dronų atakos

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo mažiausiai trys žmonės, sužeista daugiau nei 20

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo mažiausiai trys žmonės, sužeista daugiau nei 20

    Per Rusijos smūgius Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai trys žmonės, o daugiau nei 20 buvo sužeista, pranešė šalies institucijos.

    Kaip skelbia „Euronews“, daugiausia pranešimų apie nukentėjusius gauta iš Odesos, Zaporižios srities ir Charkivo regiono, kur fiksuoti smūgiai dronais ir apšaudymai.

    Odesoje žuvo du žmonės, dar penki buvo sužeisti. Teigiama, kad atakos metu apgadintas gyvenamasis pastatas ir keli automobiliai.

    Zaporižios srityje pranešta apie dar vieną žuvusįjį po smūgio pramonės objektui Kosmičnyj rajone, o netoliese esančiame gyvenamajame kvartale sužeisti devyni žmonės.

    Smūgiai Zaporižioje ir Charkivo regione

    Zaporižios srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Mychailas Semikinas teigė, kad per ataką buvo apgadinti butai trijuose aukštuose.

    Pasak jo, antrame ir trečiame aukštuose kilo gaisrai, o kieme užsidegė ir automobiliai.

    Tuo metu Charkivo regione, vietos prokuratūros duomenimis, per Rusijos smūgius buvo sužeisti dar septyni žmonės, tarp jų – vaikai.

    Skelbiama, kad apie 4 valandą ryto lapkričio 13 dieną Rusijos kariuomenė dronu atakavo Malynivkos kaimą Čuhujivo rajone. Per smūgį buvo sugriauti ir apgadinti namai, sužeisti trys moterys, du vyrai bei du berniukai – 16 ir 11 metų.

    Ukraina praneša smogusi Rusijos teritorijoje

    Ukrainos pajėgos taip pat pranešė naktį surengusios atsakomąsias atakas Rusijos Samaros ir Volgogrado regionuose.

    Rusijos vietos institucijų teigimu, drono ataka pramonės objektui Samaros srityje nusinešė keturių žmonių gyvybes, dar keturi žuvo per smūgį Volgograde.

    Socialiniuose tinkluose plito nepatikrinti vaizdo įrašai, kuriuose esą matyti didelis gaisras Volgogrado naftos perdirbimo gamykloje.

    Zelenskis Airijoje susitiko su JAV pasiuntiniais

    Šios atakos įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Airijoje baigė susitikimą su JAV specialiaisiais pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu.

    Nurodoma, kad amerikiečių delegacija į Airiją atvyko po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

    Taip pat pranešta apie atsinaujinusias diplomatines pastangas šią savaitę: Kyjivas ir Maskva esą susitarė dėl „didžiausių belaisvių mainų“ nuo karo pradžios, o tai, kaip teigiama, galėjo priartinti galimybę Europai dalyvauti būsimose taikos derybose.

  • Ukraina smogė antrai pagal dydį Rusijos naftos perdirbyklai, plečiasi degalų normavimas

    Ukraina smogė antrai pagal dydį Rusijos naftos perdirbyklai, plečiasi degalų normavimas

    Ukrainos dronai pirmadienį smogė Kirišių naftos perdirbimo gamyklai KINEF Leningrado srityje Rusijoje – kilo dideli gaisrai, apgadinti trys pagrindiniai naftos perdirbimo įrenginiai.

    Apie tai praneša „Euronews“. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka teigė, kad oro gynyba regione numušė 113 dronų, tačiau vieno nuolaužos pataikė į daugiabučio stogą Vsevoložske ir pražudė vieną gyventoją.

    KINEF yra didžiausia naftos perdirbykla šiaurės vakarų Rusijoje ir antra pagal dydį šalyje po Omsko įmonės. Ji priklauso „Surgutneftegaz“ grupei ir per metus perdirba apie 18 mln. tonų naftos – maždaug 7 proc. visų Rusijos perdirbimo pajėgumų.

    Gamykla gamina benziną, dyzeliną, aviacinį žibalą, mazutą, bitumą ir kitus naftos chemijos produktus, taip pat tiekia aviacinį kurą Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostui.

    Degalų pardavimai ribojami regionuose

    Tuo pat metu Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ paskelbė apribojanti benzino ir dyzelino pardavimus savo degalinėse. Rusijos žiniasklaida nurodo, kad ribojimai įsigaliojo Karelijoje, Buriatijoje, Užbaikalės krašte, taip pat Novosibirsko, Archangelsko ir Penzos srityse.

    Miestuose vieno apsipirkimo metu pirkėjams leidžiama įsigyti iki 30 litrų benzino, o magistralėse nustatyta 50 litrų riba. Krasnojarsko krašte taikomi atskiri limitai: iki 30 litrų AI-95, iki 50 litrų AI-92 ir iki 100 litrų dyzelino vienam klientui.

    Leningrado srities valdžia taip pat rekomendavo degalinėms riboti benzino pardavimą iki 30 litrų, o dyzelino – iki 50 litrų per vieną operaciją.

    KINEF, kaip ir kiti strateginiai objektai, ne kartą buvo atakuota nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį. „Surgutneftegaz“ 2025 metais buvo įtraukta į Europos Sąjungos, JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašus.

    Abi pusės skelbia apie naujas atakas

    Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį virš 14 regionų ir okupuoto Krymo numušė 430 Ukrainos dronų. Šių teiginių nepriklausomai patikrinti nepavyko.

    Ukrainos karinės oro pajėgos tuo metu skelbė, kad nuo pirmadienio vakaro Rusija paleido 317 „Shahed“ tipo dronų, įskaitant 105 reaktyvinius variantus, taip pat „Banderol/Dan-T“, „Gerbera“ ir imitacinius dronus. Pasak Ukrainos, 276 jų buvo numušti.

    Ukrainos duomenimis, smūgių padariniai fiksuoti 31 vietoje, dar devyniose vietose žalą sukėlė krentančios nuolaužos. Odesoje drono smūgis į maisto sandėlį pirmadienio rytą nusinešė trijų žmonių gyvybes, vienas žmogus buvo sunkiai sužeistas.

    Dar du žmonės žuvo ir septyni buvo sužeisti per atakas Dnipropetrovsko srityje, o Charkivo srityje per naktines atakas sužeisti devyni žmonės, tarp jų ir vaikai. Zaporižios mieste ir apylinkėse sužeisti šeši asmenys, tarp jų – vienas vaikas.

    Poltavos srityje, Kremenčuke, per drono ataką sužeisti septyni žmonės, tarp jų – 16-metis, o atakoje sunaikintas vaikų su negalia reabilitacijos centras. Sumuose per smūgį, pataikiusį į jų automobilį, sužeisti trys energetikai.

    Taip pat pranešta, kad Kamyšivachoje gelbėtojų komandos dronais buvo atakuotos tris kartus, kai tvarkė lapkričio 2 dieną įvykusio smūgio padarinius. Šiame incidente žuvo 55 žmonės, o po griuvėsiais dar gali būti įstrigę iki 19 asmenų.

  • Dronų atakos Ust Lugoje ir ribotas tranzitas: gali vėluoti Kazachstano anglies tiekimas Lenkijai

    Lenkijos šilumos ūkiui artėjant šildymo sezonui daug dėmesio skiriama akmens anglies tiekimo stabilumui. Pastarosiomis savaitėmis rinką pasiekė signalai, kad Kazachstano anglies srautai, svarbūs daliai Lenkijos šilumos gamintojų, gali vėluoti dėl trikdžių tranzito grandinėje.

    Pagrindinės rizikos siejamos su dviem veiksniais. Viena vertus, Rusijos geležinkelių sprendimai laikinai riboti tranzitą ir dėl vėlavimų sutrikęs vagonų apyvartumas mažina transportavimo pajėgumus. Kita vertus, dronų atakos prieš infrastruktūrą Ust Lugos uoste Baltijos jūroje apsunkina krovą ir gali lėtinti laivų aptarnavimą.

    Kur stringa tiekimo grandinė

    Kazachstano anglis į Europą dažnai keliauja ilgu maršrutu, pasitelkiant Rusijos geležinkelių infrastruktūrą ir perkrovimo mazgus. Logistikos grandinėje pakanka vieno „butelio kaklelio“, kad vėlavimai persiduotų visai sistemai, ypač kai prioritetas teikiamas kitiems kroviniams.

    Tranzito ribojimai kelias savaites reiškia ne tik mažesnį pervežimų skaičių, bet ir grandininį efektą: vėluojant sąstatams, vėluoja ir vagonų grįžimas į pakrovimo vietas. Tai mažina realų pajėgumą net ir tada, kai formaliai ribojimai atšaukiami, nes trūksta riedmenų naujoms siuntoms.

    Dronų atakų poveikis uostui

    Ust Lugos uostas yra svarbus Baltijos regiono krovos taškas, per kurį gali būti nukreipiami anglies srautai. Dronų atakos prieš uosto infrastruktūrą paprastai reiškia papildomus saugumo patikrinimus, laikinus darbo sustabdymus ir krovos grafiko perskirstymą.

    Net trumpalaikės prastovos uoste gali išbalansuoti laivybos grafiką, o tai ypač jautru šildymo sezono pradžioje, kai šilumos gamintojai siekia greitai papildyti sandėlius. Dėl to dalis krovinių gali atvykti vėliau nei planuota, o kai kuriais atvejais gali tekti ieškoti alternatyvių tiekimo maršrutų ar šaltinių.

    Ką tai reiškia šilumos gamintojams

    Lenkijos šilumos sektoriui tai yra logistinė, o ne staigi gavybos problema, tačiau poveikis gali būti apčiuopiamas, jei vėlavimai sutaps su temperatūros kritimu. Tokiais laikotarpiais ypač svarbios ne tik sutartys, bet ir realios pristatymo datos bei atsargų lygis aikštelėse.

    Viešojoje erdvėje skelbta, kad tiekėjai įspėja apie galimus pristatymų vėlavimus, o atsakingos institucijos renka informaciją apie šilumos ūkių atsargas ir neužtikrintas tiekimo sutartis. Energetikos institucijos tuo pat metu pabrėžia, kad atsargų lygis vertinamas kaip pakankamas, todėl sisteminių sutrikimų esą neturėtų būti.

    „Tiekėjai praneša apie galimus anglies pristatymo šilumos ūkiui vėlavimus, o institucijos tikslina, kurioms įmonėms gali trūkti atsargų“, – sakė vietos politikas Patrykas Białasas.

    Artimiausiomis savaitėmis situaciją lems tai, kaip greitai bus atstatytas sklandus tranzitas geležinkeliais ir ar Ust Lugos uostas galės dirbti be prastovų. Šilumos gamintojams tai signalas peržiūrėti atsargų planus ir įvertinti alternatyvių tiekimo kanalų realumą, jei logistika vėl sutriktų.

  • Liepsnos ir dūmų stulpai Rusijoje: Ukraina smogė strateginėms gamykloms, svarbioms raketoms

    Liepsnos ir dūmų stulpai Rusijoje: Ukraina smogė strateginėms gamykloms, svarbioms raketoms

    Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis surengė atakas prieš kelis Rusijos pramonės objektus, siejamus su karine pramone. Vietos šaltinių vaizduose ir pranešimuose matyti gaisrai bei dūmų stulpai, o žala, kaip teigiama, galėjo sutrikdyti gamybą.

    Pranešta, kad po smūgio „Energia“ gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o vienas iš gamybinių pastatų galėjo būti rimtai apgadintas. Kai kurie šaltiniai tvirtino, jog objektą galėjo pasiekti kelios sparnuotosios raketos, tačiau nepriklausomo patvirtinimo šiai versijai viešai nepateikta.

    Ukrainos žiniasklaida ir situaciją stebintys kanalai skelbė, kad sunaikinimo mastas gali būti didelis. Cituoti analitikai vertino, jog įmonė laikinai gali būti nepajėgi vykdyti veiklos, o tai reikštų papildomą spaudimą Rusijos ginkluotės tiekimo grandinei.

    „Energia“ siejama su komponentais, naudojamais raketų sistemose, valdomose aviacijos bombose ir kariniuose orlaiviuose. Tarp viešai minimų gaminių nurodomi maitinimo mazgai ir baterijos, siejami su „Iskander-K“ naudojamomis 9M727 sparnuotosiomis raketomis, taip pat sprendimai, minimi „Iskander-M“ ir kitų ginklų sistemų kontekste.

    Smūgis titanui ir aviacijai

    Spalio 25 dieną Ukrainos pajėgos, kaip skelbta, atakavo ir chemijos bei metalurgijos gamyklą AVISMA Bereznikuose Permės krašte. Tai vienas svarbiausių titano kempinės gamintojų Rusijoje, o ši žaliava naudojama metalinio titano ir lydinių gamybai.

    Atakos įrašą paskelbė su karo stebėsena siejama bendruomenė, o vietos valdžia patvirtino smūgį pramonės objektui šiaurinėje regiono dalyje. Permės krašto gubernatorius Dmitrijus Machoninas teigė, kad oro gynyba numušė 11 dronų, o vienas pramonės objektas patyrė nedidelių pažeidimų; pirminiais duomenimis, sužeisti penki darbuotojai.

    AVISMA reikšmė, remiantis tarptautiniais žaliavų rinkos vertinimais, peržengia regiono ekonomiką. JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2024 metais VSMPO-AVISMA pagamino apie 33 500 tonų titano kempinės, tai sudarė apie 96 proc. visos Rusijos šios medžiagos gamybos.

    Titanas ir jo lydiniai plačiai naudojami aviacijoje, ypač orlaivių konstrukcijose ir variklių komponentuose, taip pat kitose aukštųjų technologijų pramonės srityse. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys gamybos trikdžiai gali atsiliepti tiek karinei aviacijai, tiek raketų programoms.

    Ką rodo ši taktika?

    Atakos prieš gynybos pramonei svarbius objektus rodo Ukrainos pastangas mažinti Rusijos galimybes atkurti ar didinti ginkluotės gamybą. Tokiais smūgiais siekiama ne tik fizinės žalos, bet ir ilgalaikių pasekmių, kai sutrinka tiekimas, remontas, logistika bei kvalifikuotos darbo jėgos darbas.

    Nepriklausomai įvertinti kai kurių pranešimų detales sudėtinga, tačiau tendencija aiški: abiejų pusių kare vis dažniau taikomasi į kritinius pramonės pajėgumus. Tai didina ir ekonominį, ir technologinį spaudimą, ypač tose srityse, kur reikalingi specifiniai komponentai bei sudėtingos gamybos grandinės.

  • Ukrainos dronai smogė Rusijos duomenų centrams: kodėl tai trikdo ekonomiką ir kelia teisės klausimų

    Ukrainos dronų smūgiai Rusijos duomenų centrams išryškino naują karo frontą – skaitmeninę infrastruktūrą, kuri maitina ne tik kariuomenės, bet ir civilinį gyvenimą. Po atakų kai kuriuose regionuose fiksuoti debesijos paslaugų sutrikimai, o jų poveikį pajuto tiek įmonės, tiek gyventojai.

    Pranešama, kad buvo taikytasi į „Yandex“ duomenų centrus skirtinguose Rusijos miestuose, o tai galėjo sukelti vėlavimus ir trikdžius paslaugoms, kurios priklauso nuo šios bendrovės debesijos. Tokiose situacijose nukenčia e. prekybos, skaitmeninių atsiskaitymų ir pristatymo programėlių veikla, nes vienas infrastruktūros mazgas aptarnauja tūkstančius klientų.

    Taip pat skelbta apie smūgį į „Sberbank“ duomenų centrą Saratovo srityje, nors banko atstovai viešai teigė, kad veikla nebuvo sutrikdyta. Vis dėlto net ir be visiško veiklos sustabdymo tokie incidentai didina riziką, kad įmonės turės perskirstyti apkrovas, aktyvuoti atsarginius pajėgumus ir trumpuoju laikotarpiu patirti papildomų kaštų.

    Kas pasikeičia, kai taikinys – serveriai?

    Duomenų centrai šiandien atlieka panašų vaidmenį kaip elektros pastotės ar ryšių mazgai: juose sutelkti skaičiavimo resursai, duomenų saugyklos ir tinklo įranga, kuri palaiko kasdienes paslaugas. Smūgis tokiai infrastruktūrai gali apsunkinti priešininko karinį planavimą ir ryšius, tačiau kartu paralyžiuoti civilines paslaugas – nuo mokėjimų iki logistikos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį ir į atstatymo sudėtingumą. Duomenų centrams reikalinga specializuota įranga – serveriai, tinklo komutatoriai, aušinimo sistemos, atsarginiai generatoriai – o dalis komponentų yra importuojami ir gali būti sunkiau prieinami dėl sankcijų bei pasaulinės paklausos.

    Tarptautinė teisė: kada objektas laikomas kariniu?

    Pagrindinė diskusija sukasi apie tai, ar duomenų centrai gali būti laikomi teisėtais kariniais taikiniais. Pagal tarptautinės humanitarinės teisės principus objektas paprastai turi realiai prisidėti prie karinių veiksmų, o jo sunaikinimas turi suteikti aiškų karinį pranašumą.

    Problema ta, kad duomenų centrai dažnai yra dvejopo naudojimo: jie vienu metu aptarnauja ir valstybines, ir privačias sistemas, o taip pat – kasdienes civilines paslaugas. Dėl to kiekvienu atveju kyla klausimas, ar smūgis yra proporcingas ir ar galima patikimai atskirti karinę funkciją nuo civilinės.

    „Tai signalas, kad skaitmeninė infrastruktūra tapo tokia pat svarbi kaip energetika ar transportas, todėl jos pažeidžiamumas bus vertinamas iš naujo“, – sakė vienas saugumo politikos tyrėjas.

    Platesnės pasekmės: nuo NATO planavimo iki informacinės erdvės

    Vakarų saugumo struktūros vis dažniau vertina duomenų centrus kaip kritinę infrastruktūrą, kurios sutrikdymas galėtų turėti grandininį poveikį ekonomikai. Didėjant priklausomybei nuo debesijos, incidentai su serverių ūkių veikla gali paveikti viešąsias paslaugas, verslo procesus ir finansinius atsiskaitymus.

    Kartu daugėja diskusijų, ar tokie smūgiai gali netiesiogiai paveikti informacinę erdvę – pavyzdžiui, sumažinti automatizuotų paskyrų aktyvumą, jei jos valdomos iš paveiktų pajėgumų. Vis dėlto nepriklausomi tyrėjai pabrėžia, kad tokį ryšį įrodyti sunku, o išvados dažnai būna spekuliatyvios.

    Šis atakų etapas rodo, kad karas persikelia į infrastruktūrą, kuri anksčiau buvo laikoma „už fronto“. Kuo labiau ekonomika remiasi debesija, tuo didesnė tikimybė, kad duomenų centrai bus vertinami kaip strategiškai svarbūs objektai – ir tuo aštresni bus klausimai, kur baigiasi karinis tikslas ir prasideda civilinės visuomenės žala.

  • Ukrainos dronai smogė „Yandex“ duomenų centrams: sutriko paslaugos, nerimas dėl DI superkompiuterių

    Ukrainos dronai smogė „Yandex“ duomenų centrams: sutriko paslaugos, nerimas dėl DI superkompiuterių

    Rusijoje po dronų smūgių sutriko „Yandex“ duomenų centrų veikla: pranešama apie incidentą Riazanės srityje esančiame Sasove ir dar vieną ataką Kalugos srityje, pietvakariuose nuo Maskvos. Dėl to daliai klientų laikinai galėjo strigti debesijos paslaugos ir su jomis susiję verslo procesai.

    Pirmieji sutrikimus pajuto įmonių vartotojai, kurie naudoja „Yandex Cloud“ infrastruktūrą ir susietas paslaugas. Tokiais atvejais dažniausiai nukenčia el. paštas, failų saugyklos, dokumentų bendradarbiavimo įrankiai ir įvairios verslo integracijos.

    Rusijos žiniasklaida skelbė, kad trikdžiai fiksuoti ir kai kurių kitų platformų veikloje, įskaitant e. prekybos ir finansų sektoriaus paslaugas, taip pat dalį valstybinių ar regioninių interneto sistemų. Vis dėlto „Yandex“ teigė, kad pagrindinės vartotojams skirtos paslaugos veikė be esminių sutrikimų.

    Kas galėjo atsidurti pavojuje?

    Daugiausia klausimų kelia tai, kad Sasovo aikštelėje, kaip skelbta anksčiau, buvo įrengti „Yandex“ superkompiuteriai, naudojami neuroninių tinklų treniravimui ir DI sprendimų vystymui, įskaitant kalbos modelį „YandexGPT“. Tarp minimų sistemų yra „Lapunov“ ir „Chervonenkis“.

    „Chervonenkis“ anksčiau buvo minimas tarp galingiausių pasaulio superkompiuterių, tačiau vėliau jo pozicijos silpnėjo, o modernizavimą apsunkino technologinių komponentų tiekimo ir infrastruktūros atnaujinimo ribojimai. Tokiose sistemose net ir dalinis infrastruktūros pažeidimas gali reikšti ilgesnį atstatymo laiką, nes būtina atkurti ne tik įrangą, bet ir duomenų centrų inžinerinius sprendimus.

    „Yandex“ neatskleidė, ar superkompiuteriai buvo fiziškai apgadinti, taip pat nepateikė detalios žalos vertinimo. Dėl to kol kas neįmanoma tiksliai pasakyti, ar incidentai turės ilgalaikį poveikį bendrovės DI projektų vystymo tempui.

    Antras smūgis ir paslaugų rizika

    Apie antrą ataką Kalugos srityje „Yandex“ informavo nurodydama, kad keli duomenų centro moduliai buvo visiškai išjungti. Bendrovė teigė, jog sužeistų nėra, tačiau perspėjo, kad dalis paslaugų tam tikrą laiką gali veikti nestabiliai.

    Tokie incidentai ypač jautrūs debesijos rinkai, nes net trumpalaikiai trikdžiai gali paveikti klientų svetaines, mokėjimų apdorojimą, logistikos sistemas ar dokumentų valdymą. Įmonės paprastai siekia atsparumo per geografinį dubliavimą, tačiau reali apsauga priklauso nuo architektūros, atsarginių kopijų ir automatinio perjungimo į kitus regionus.

    Karo kontekstas ir infrastruktūros taikiniai

    Ukraina oficialiai neprisiėmė atsakomybės dėl atakų „Yandex“ objektams, tačiau jos vyksta platesniame abipusių smūgių infrastruktūrai kontekste. Pastaraisiais metais taikiniais vis dažniau tampa energetikos, telekomunikacijų ir duomenų apdorojimo objektai, kurie yra kritiškai svarbūs tiek ekonomikai, tiek karo logistikai.

    Pranešimuose apie tą pačią naktį vykusius dronų smūgius minimi incidentai ir kituose Rusijos regionuose, įskaitant gaisrus pramonės objektuose bei nukentėjusius civilius. Nepriklausomas šių detalių patvirtinimas dažnai būna ribotas, o informacija kinta, todėl situacija vertintina kaip dinamiška.

    Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus, ar „Yandex“ pavyks stabilizuoti paslaugas ir ar bus paskelbta daugiau techninės informacijos apie paveiktą infrastruktūrą. Debesijos paslaugų patikimumas ir DI skaičiavimo pajėgumai tampa vis svarbesniu konkurencingumo veiksniu, todėl tokio masto incidentai gali turėti ir verslo, ir technologinių pasekmių.

  • Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Kyjivo kasdienybę galima paralyžiuoti negriaunant tiltų ar elektrinių iki pamatų. Pastaruoju metu vis dažniau taikomasi į atskirus infrastruktūros „mazgus“, kurių laikinas išjungimas sukelia grandininį efektą visame mieste.

    Ukrainos sostinėje po kelių smūgių buvo apribotas arba laikinai sustabdytas eismas per kelias svarbias Dnipro upės perėjas. Vienu atveju pranešta apie apgadintą tilto dangą ir troleibusų kontaktinį tinklą, dėl ko dalis judėjimo buvo nukreipta kitais maršrutais.

    Didžiausia problema Kyjive yra miesto geografinė struktūra: dvi didelės dalys atskirtos plačia upe, o tiltai tampa kritiniais srautų vartais. Kai nustoja veikti viena perėja, apkrova persikelia kitoms, o uždarius kelias iš karto, spūstys ir vėlavimai tampa sisteminiai.

    Tokiais atvejais poveikis neapsiriboja vien transportu. Sutrikęs judėjimas reiškia lėtesnį greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų atvykimą, sudėtingesnį žmonių evakavimą ir vėluojančias pagrindinių prekių tiekimo grandines.

    Kaip veikia grandininis efektas

    Kritinė infrastruktūra yra tarpusavyje susieta, todėl smūgis vienai grandžiai gali išbalansuoti kelias kitas. Jei mieste sutrinka elektros tiekimas, tai paliečia ne tik apšvietimą ar buitinį komfortą, bet ir vandentiekio siurbles, šilumos punktus, ryšio įrangą bei dalį viešojo transporto.

    Vandens tiekimo ar nuotekų sistemų trikdžiai taip pat greitai tampa platesne krize, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose. Jei tuo pat metu kyla problemų su eismu, remontininkų ir avarinių brigadų darbas sulėtėja, o gedimai šalinami ilgiau.

    Tokia taktika ypač pavojinga todėl, kad miestui tenka pereiti prie laikinių sprendimų, perskirstyti srautus ir dirbti „ant ribos“. Pakanka kelių atakų per trumpą laiką, kad atsarginiai pajėgumai išsektų ir net nepažeistos sistemos pradėtų veikti prasčiau.

    Energetika, ryšys ir žiemos faktorius

    Tarptautinės organizacijos fiksuoja šimtus atakų prieš Ukrainos energetikos objektus ir infrastruktūrą, susijusią su elektros gamyba, perdavimu ir skirstymu, taip pat šilumos ūkiu. Praktikoje tai reiškia ne tik elektros tiekimo pertraukas, bet ir šildymo bei karšto vandens sutrikimus, vandens tiekimo problemas bei papildomą spaudimą ligoninėms ir mokykloms.

    Atskira rizika yra ryšio infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir mobiliojo ryšio mazgus. Tokie sutrikimai gali apsunkinti perspėjimų apie pavojų sklaidą, koordinavimą ir kritinių paslaugų veikimą, ypač kai mieste tuo pat metu kyla transporto problemų.

    Artėjant šaltajam sezonui grandininio efekto logika tampa dar grėsmingesnė: net trumpalaikiai išjungimai turi didesnes pasekmes, nes šildymo ir elektros poreikis išauga. Dėl to tikėtina, kad infrastruktūros „paralyžiavimo“ scenarijai išliks vienu svarbiausių Kyjivo saugumo iššūkių.

    Ką sako tarptautinė teisė

    Rusijos institucijos tokius smūgius neretai grindžia teiginiais, kad infrastruktūra esą naudojama kariniams tikslams, pavyzdžiui, logistikai ar kariuomenės judėjimui. Tačiau tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja aiškiai atskirti karinius taikinius nuo civilių objektų ir imtis priemonių civiliams apsaugoti.

    Jei atakos nukreipiamos į objektus, nuo kurių priklauso civilių išgyvenimas ir būtinosios paslaugos, jų poveikis gali būti vertinamas kaip neproporcingas ar keliantis papildomų klausimų dėl teisėtumo. Kyjivo atvejis rodo, kad taikomasi ne vien į konkrečius tiltus, o į viso miesto funkcionavimo stabilumą.

  • Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Rugsėjo 19–20 naktį Ukraina surengė didelę dronų ir raketų ataką prieš taikinius Maskvos srityje. Pranešta apie gaisrus logistikos parke Sofjino ir naftos perdirbimo objektuose Kapotnios rajone, maždaug 15 kilometrų nuo Kremliaus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakoje panaudota naujausia šalies arsenalo ginkluotė – sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“, kurią kuria bendrovė „Fire Point“. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose esą matyti raketos nuolaužos, rastos apie 25 kilometrus nuo Maskvos centro.

    Nepriklausomai patvirtinti, kokią žalą padarė smūgiai ir ar visi taikiniai buvo pasiekti, kol kas sudėtinga. Tokiais atvejais informacija dažnai skiriasi: dalis pranešimų remiasi vietos gyventojų liudijimais, o dalis – oficialių institucijų pareiškimais, kurie karo metu paprastai būna riboti.

    Kas žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ pristatoma kaip pirmasis Ukrainoje pagamintas sunkesnės klasės tolimojo nuotolio raketinis sprendimas. Pasak gamintojo, raketos sparnų mojis siekia apie 6 metrus, startinė masė – apie 6 000 kilogramų, o kovinė apkrova – iki 1 150 kilogramų.

    Gamintojo nurodomas nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o maksimalus greitis – apie 950 kilometrų per valandą. Specialistai pažymi, kad tokie skaičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis, o reali skrydžio sparta gali skirtis priklausomai nuo profilio ir aukščio.

    Vokietijos raketinės ginkluotės analitikas Fabianas Hoffmannas anksčiau yra vertinęs, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Ukraina galėjo panaudoti apie 50 tokio tipo raketų, o patvirtintų pataikymų skaičius galėjo būti gerokai mažesnis. Tačiau tikslus efektyvumas viešai lieka neaiškus dėl ribotos patikimos vaizdinės ir techninės informacijos.

    Technologijos ir partnerystės klausimas

    Raketa, kaip skelbiama, naudoja turboventiliatorinį variklį AI-25TL. Toks sprendimas būdingas sparnuotosioms raketoms, kurių pagrindinis pranašumas – didelis nuotolis ir galimybė skristi žemiau, apsunkinant aptikimą radarais.

    Prancūzijos leidinyje skelbta, kad FP-5 gali būti integruota prancūzų koncerno „Safran“ sukurta navigacijos ir taikymo sistema, apie tai esą kalbėta gynybos parodoje Paryžiuje. Jei tokia integracija iš tiesų įvyko, ji galėtų reikšmingai didinti pataikymo tikslumą, ypač ilgo nuotolio skrydžiuose.

    Ši ataka dar kartą parodo tendenciją, kai Ukraina siekia perkelti karo dinamiką į tolimą Rusijos užnugarį ir spausti logistikos bei energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu tokie smūgiai kelia vis daugiau klausimų dėl oro gynybos efektyvumo aplink Maskvą ir dėl to, kaip greitai abi pusės prisitaiko prie besikeičiančių technologijų.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Smūgis netoli Odesos

    Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uosto dronais buvo atakuotas vilkikas, per smūgį žuvo du Azerbaidžano piliečiai jūreiviai. Apie žūtis pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, patvirtinusi, kad tarp aukų yra Aslanas Alijevas ir Asimas Gasimovas.

    Pasak pranešimų, vilkikas buvo atakuotas ne vieną kartą: pirmasis smūgis fiksuotas prie Odesos, o vėliau laivas per naktį dar du kartus pateko į dronų atakas. Laivas plaukė Rumunijos Konstancos uosto kryptimi.

    Sužeistieji ir įgula

    Azerbaidžano institucijos nurodė, kad dar du Azerbaidžano piliečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę Ukrainos Čornomorsko mieste, jiems diagnozuoti nudegimai. Dar šešiems įgulos nariams pagalba suteikta vietoje.

    Iš viso laive buvo 10 žmonių, tarp jų – Azerbaidžano, Turkijos, Vokietijos ir Ukrainos piliečiai. Diplomatinės tarnybos teigė koordinuojančios veiksmus su atsakingomis institucijomis dėl sužeistųjų pargabenimo ir žuvusiųjų dokumentų sutvarkymo.

    Kas kaltas ir kodėl tai svarbu

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija atsakomybės dėl atakos viešai nepriskyrė nė vienai pusei. Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ir transporto srityje dirbančios institucijos pareiškė, kad smūgį įvykdė Rusija, ir tai esą yra platesnės kampanijos prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą dalis.

    Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog atakavo du į Odesą plaukusius krovininius laivus ir vilkiką, teigdama, kad laivai gabeno karines siuntas. Kyjivas viešai nekomentavo šių teiginių.

    Čornomorskas yra vienas svarbiausių Ukrainos komercinių uostų Juodojoje jūroje ir reikšmingas grūdų eksporto terminalas. Po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais grūdų gabenimas kurį laiką vyko pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau Rusijai iš jos pasitraukus 2023 metais uostų ir laivybos saugumo rizikos regione padidėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais smūgiai civilinei laivybai Juodojoje jūroje padažnėjo, o incidentai su trečiųjų šalių vėliavas keliančiais laivais kelia vis didesnį nerimą dėl jūrininkų saugumo. Ši ataka – ne pirmas atvejis, kai per išpuolius regione nukenčia Azerbaidžano piliečiai: anksčiau buvo pranešta ir apie žūtis Azovo jūroje.