CP v2

Tag: Dronų atakos

  • Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Rusijos nauja taktika Kyjive: tiltų negriauna, bet paralyžiuoja miestą grandininiu efektu

    Kyjivo kasdienybę galima paralyžiuoti negriaunant tiltų ar elektrinių iki pamatų. Pastaruoju metu vis dažniau taikomasi į atskirus infrastruktūros „mazgus“, kurių laikinas išjungimas sukelia grandininį efektą visame mieste.

    Ukrainos sostinėje po kelių smūgių buvo apribotas arba laikinai sustabdytas eismas per kelias svarbias Dnipro upės perėjas. Vienu atveju pranešta apie apgadintą tilto dangą ir troleibusų kontaktinį tinklą, dėl ko dalis judėjimo buvo nukreipta kitais maršrutais.

    Didžiausia problema Kyjive yra miesto geografinė struktūra: dvi didelės dalys atskirtos plačia upe, o tiltai tampa kritiniais srautų vartais. Kai nustoja veikti viena perėja, apkrova persikelia kitoms, o uždarius kelias iš karto, spūstys ir vėlavimai tampa sisteminiai.

    Tokiais atvejais poveikis neapsiriboja vien transportu. Sutrikęs judėjimas reiškia lėtesnį greitosios pagalbos, ugniagesių ir kitų tarnybų atvykimą, sudėtingesnį žmonių evakavimą ir vėluojančias pagrindinių prekių tiekimo grandines.

    Kaip veikia grandininis efektas

    Kritinė infrastruktūra yra tarpusavyje susieta, todėl smūgis vienai grandžiai gali išbalansuoti kelias kitas. Jei mieste sutrinka elektros tiekimas, tai paliečia ne tik apšvietimą ar buitinį komfortą, bet ir vandentiekio siurbles, šilumos punktus, ryšio įrangą bei dalį viešojo transporto.

    Vandens tiekimo ar nuotekų sistemų trikdžiai taip pat greitai tampa platesne krize, ypač tankiai apgyvendintuose rajonuose. Jei tuo pat metu kyla problemų su eismu, remontininkų ir avarinių brigadų darbas sulėtėja, o gedimai šalinami ilgiau.

    Tokia taktika ypač pavojinga todėl, kad miestui tenka pereiti prie laikinių sprendimų, perskirstyti srautus ir dirbti „ant ribos“. Pakanka kelių atakų per trumpą laiką, kad atsarginiai pajėgumai išsektų ir net nepažeistos sistemos pradėtų veikti prasčiau.

    Energetika, ryšys ir žiemos faktorius

    Tarptautinės organizacijos fiksuoja šimtus atakų prieš Ukrainos energetikos objektus ir infrastruktūrą, susijusią su elektros gamyba, perdavimu ir skirstymu, taip pat šilumos ūkiu. Praktikoje tai reiškia ne tik elektros tiekimo pertraukas, bet ir šildymo bei karšto vandens sutrikimus, vandens tiekimo problemas bei papildomą spaudimą ligoninėms ir mokykloms.

    Atskira rizika yra ryšio infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir mobiliojo ryšio mazgus. Tokie sutrikimai gali apsunkinti perspėjimų apie pavojų sklaidą, koordinavimą ir kritinių paslaugų veikimą, ypač kai mieste tuo pat metu kyla transporto problemų.

    Artėjant šaltajam sezonui grandininio efekto logika tampa dar grėsmingesnė: net trumpalaikiai išjungimai turi didesnes pasekmes, nes šildymo ir elektros poreikis išauga. Dėl to tikėtina, kad infrastruktūros „paralyžiavimo“ scenarijai išliks vienu svarbiausių Kyjivo saugumo iššūkių.

    Ką sako tarptautinė teisė

    Rusijos institucijos tokius smūgius neretai grindžia teiginiais, kad infrastruktūra esą naudojama kariniams tikslams, pavyzdžiui, logistikai ar kariuomenės judėjimui. Tačiau tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja aiškiai atskirti karinius taikinius nuo civilių objektų ir imtis priemonių civiliams apsaugoti.

    Jei atakos nukreipiamos į objektus, nuo kurių priklauso civilių išgyvenimas ir būtinosios paslaugos, jų poveikis gali būti vertinamas kaip neproporcingas ar keliantis papildomų klausimų dėl teisėtumo. Kyjivo atvejis rodo, kad taikomasi ne vien į konkrečius tiltus, o į viso miesto funkcionavimo stabilumą.

  • Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Rugsėjo 19–20 naktį Ukraina surengė didelę dronų ir raketų ataką prieš taikinius Maskvos srityje. Pranešta apie gaisrus logistikos parke Sofjino ir naftos perdirbimo objektuose Kapotnios rajone, maždaug 15 kilometrų nuo Kremliaus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakoje panaudota naujausia šalies arsenalo ginkluotė – sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“, kurią kuria bendrovė „Fire Point“. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose esą matyti raketos nuolaužos, rastos apie 25 kilometrus nuo Maskvos centro.

    Nepriklausomai patvirtinti, kokią žalą padarė smūgiai ir ar visi taikiniai buvo pasiekti, kol kas sudėtinga. Tokiais atvejais informacija dažnai skiriasi: dalis pranešimų remiasi vietos gyventojų liudijimais, o dalis – oficialių institucijų pareiškimais, kurie karo metu paprastai būna riboti.

    Kas žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ pristatoma kaip pirmasis Ukrainoje pagamintas sunkesnės klasės tolimojo nuotolio raketinis sprendimas. Pasak gamintojo, raketos sparnų mojis siekia apie 6 metrus, startinė masė – apie 6 000 kilogramų, o kovinė apkrova – iki 1 150 kilogramų.

    Gamintojo nurodomas nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o maksimalus greitis – apie 950 kilometrų per valandą. Specialistai pažymi, kad tokie skaičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis, o reali skrydžio sparta gali skirtis priklausomai nuo profilio ir aukščio.

    Vokietijos raketinės ginkluotės analitikas Fabianas Hoffmannas anksčiau yra vertinęs, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Ukraina galėjo panaudoti apie 50 tokio tipo raketų, o patvirtintų pataikymų skaičius galėjo būti gerokai mažesnis. Tačiau tikslus efektyvumas viešai lieka neaiškus dėl ribotos patikimos vaizdinės ir techninės informacijos.

    Technologijos ir partnerystės klausimas

    Raketa, kaip skelbiama, naudoja turboventiliatorinį variklį AI-25TL. Toks sprendimas būdingas sparnuotosioms raketoms, kurių pagrindinis pranašumas – didelis nuotolis ir galimybė skristi žemiau, apsunkinant aptikimą radarais.

    Prancūzijos leidinyje skelbta, kad FP-5 gali būti integruota prancūzų koncerno „Safran“ sukurta navigacijos ir taikymo sistema, apie tai esą kalbėta gynybos parodoje Paryžiuje. Jei tokia integracija iš tiesų įvyko, ji galėtų reikšmingai didinti pataikymo tikslumą, ypač ilgo nuotolio skrydžiuose.

    Ši ataka dar kartą parodo tendenciją, kai Ukraina siekia perkelti karo dinamiką į tolimą Rusijos užnugarį ir spausti logistikos bei energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu tokie smūgiai kelia vis daugiau klausimų dėl oro gynybos efektyvumo aplink Maskvą ir dėl to, kaip greitai abi pusės prisitaiko prie besikeičiančių technologijų.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Smūgis netoli Odesos

    Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uosto dronais buvo atakuotas vilkikas, per smūgį žuvo du Azerbaidžano piliečiai jūreiviai. Apie žūtis pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, patvirtinusi, kad tarp aukų yra Aslanas Alijevas ir Asimas Gasimovas.

    Pasak pranešimų, vilkikas buvo atakuotas ne vieną kartą: pirmasis smūgis fiksuotas prie Odesos, o vėliau laivas per naktį dar du kartus pateko į dronų atakas. Laivas plaukė Rumunijos Konstancos uosto kryptimi.

    Sužeistieji ir įgula

    Azerbaidžano institucijos nurodė, kad dar du Azerbaidžano piliečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę Ukrainos Čornomorsko mieste, jiems diagnozuoti nudegimai. Dar šešiems įgulos nariams pagalba suteikta vietoje.

    Iš viso laive buvo 10 žmonių, tarp jų – Azerbaidžano, Turkijos, Vokietijos ir Ukrainos piliečiai. Diplomatinės tarnybos teigė koordinuojančios veiksmus su atsakingomis institucijomis dėl sužeistųjų pargabenimo ir žuvusiųjų dokumentų sutvarkymo.

    Kas kaltas ir kodėl tai svarbu

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija atsakomybės dėl atakos viešai nepriskyrė nė vienai pusei. Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ir transporto srityje dirbančios institucijos pareiškė, kad smūgį įvykdė Rusija, ir tai esą yra platesnės kampanijos prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą dalis.

    Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog atakavo du į Odesą plaukusius krovininius laivus ir vilkiką, teigdama, kad laivai gabeno karines siuntas. Kyjivas viešai nekomentavo šių teiginių.

    Čornomorskas yra vienas svarbiausių Ukrainos komercinių uostų Juodojoje jūroje ir reikšmingas grūdų eksporto terminalas. Po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais grūdų gabenimas kurį laiką vyko pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau Rusijai iš jos pasitraukus 2023 metais uostų ir laivybos saugumo rizikos regione padidėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais smūgiai civilinei laivybai Juodojoje jūroje padažnėjo, o incidentai su trečiųjų šalių vėliavas keliančiais laivais kelia vis didesnį nerimą dėl jūrininkų saugumo. Ši ataka – ne pirmas atvejis, kai per išpuolius regione nukenčia Azerbaidžano piliečiai: anksčiau buvo pranešta ir apie žūtis Azovo jūroje.

  • Ukrainos prezidento patarėjas ramina: po dronų atakų bado nebus, prekes prireikus atveš Europa

    Ukrainoje netylant kalboms, kad po dronų atakų šaliai gali pritrūkti maisto produktų, prezidento patarėjas ir ryšių bei elektroninės kovos ekspertas Serhijus Beskrestnovas, dar žinomas „Флеш“ slapyvardžiu, ragina nepasiduoti panikai. Pasak jo, šiandien situacija labiau susijusi su logistika ir tiekimo grandinių persitvarkymu, o ne su realia grėsme, kad parduotuvių lentynos ištuštės.

    Jis teigia, kad gamintojai ir prekybininkai jau peržiūri tiekimo maršrutus ir ieško alternatyvų, kad prisitaikytų prie padidėjusios rizikos. Toks persigrupavimas, anot jo, gali sukelti laikinų trikdžių atskirose grandyse, tačiau tai nereiškia neišvengiamo maisto stygiaus.

    „Jei bus poreikis, Europa su džiaugsmu užpildys bet kurią maisto nišą eksportu“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Pasak jo, Ukraina prireikus gali kompensuoti trūkumus importu iš Europos Sąjungos rinkos, todėl kalbos apie neišvengiamą deficitą tėra spekuliacijos. Jis taip pat pabrėžia, kad žmonėms svarbu remtis patikima informacija ir nesidalinti nepatikrintais pranešimais socialiniuose tinkluose.

    „Draugai, mes nemirsime iš bado. Nepasiduokite gandams, dezinformacijai ir panikai“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Taikinys yra verslas ir logistika

    Atskirai patarėjas atkreipė dėmesį į tai, ką, jo vertinimu, iš tiesų siekia paveikti Rusijos atakos. Jo teigimu, tiesioginis taikinys nėra pats maistas, o dideli verslai ir infrastruktūra, kuri užtikrina gamybą, sandėliavimą, perdirbimą ir prekių judėjimą.

    „Mūsų priešas nepuola maisto. Jis puola didelį verslą, kuris moka mokesčius ir kuria darbo vietas“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Ekspertai Europoje ne kartą pabrėžė, kad karas didžiausią įtaką daro būtent tiekimo grandinėms: energetikai, sandėliams, transporto koridoriams ir draudimo kaštams. Dėl to dažniau kyla ne absoliutus prekių trūkumas, o kainų svyravimai, pristatymo terminų pailgėjimas ir regioniniai sutrikimai, kuriuos verslai sprendžia nukreipdami srautus į saugesnius maršrutus.

    Todėl Beskrestnovas ragina gyventojus nekurti atsargų ir nesiremti gandais apie tariamai neišvengiamą maisto krizę. Jo vertinimu, svarbiausia šiuo metu yra visuomenės atsparumas dezinformacijai ir gebėjimas atskirti realius, oficialiai patvirtintus faktus nuo emocinių interpretacijų.

  • Rusijoje vasarą benzino gamyba smuko iki 70 proc. poreikio: dronų smūgiai spaudžia rinką

    Rusijoje vasaros pabaigoje benzino gamyba sumažėjo iki maždaug 70 proc. vidutinio vidaus rinkos poreikio šiltuoju sezonu. Remiantis „Reuters“ cituojamais šaltiniais degalų sektoriuje, vasarą Rusijos rinkai vidutiniškai reikia apie 115 000 tonų benzino per parą.

    Agentūros duomenimis, dienos benzino gamyba rugpjūčio pabaigoje krito nuo maždaug 90 000 tonų iki apie 80 000 tonų. Toks lygis reikštų, kad reikšminga paklausos dalis turi būti dengiama atsargomis, importu arba ribojant pasiūlą atskirose teritorijose.

    Pagrindine smukimo priežastimi įvardijama besitęsianti Ukrainos dronų atakų banga prieš energetikos objektus Rusijoje, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas. Tokie smūgiai periodiškai sutrikdo atskirų įrenginių darbą, o prastovos greitai atsispindi degalų gamybos statistikoje.

    Pastaraisiais mėnesiais atakų ir techninių sustabdymų fone Rusijos regionuose jau buvo fiksuojami epizodai, kai degalinių tinklai ribojo pardavimus ar taikė kiekybinius limitus. Tokios priemonės dažniausiai naudojamos tada, kai vietinė logistika nebespėja perkelti degalų srautų iš kitų šalies dalių.

    Maskva taip pat ėmėsi eksporto ribojimų, kad daugiau benzino liktų vidaus rinkoje. „Reuters“ nurodo, kad draudimas eksportuoti benziną, kuris iš pradžių buvo taikytas ribotą laiką, vėliau pratęstas iki 2027 metų sausio 31 dienos.

    Vidaus rinkos deficitas, kaip teigiama, paskatino didinti importą: naftos produktų srautai augo iš Azijos, o benzinas buvo vežamas ir iš Baltarusijos. Tai neįprasta situacija valstybei, kuri paprastai yra viena didžiausių naftos ir naftos produktų eksportuotojų, tačiau ji parodo, kaip greitai infrastruktūros sutrikimai gali pakeisti rinkos balansą.

    Šaltiniai taip pat mini, kad dėl pastarųjų atakų darbą buvo priverstos stabdyti ar riboti kelios stambios benzino gamybos aikštelės, tarp jų ir Sławnieft-JANOS Jaroslavlio srityje. Tokie sustojimai paprastai didina spaudimą didmeninėms kainoms ir verčia valdžią rinktis tarp tiekimo stabilizavimo bei eksporto pajamų.

    Ekspertų vertinimu, jei infrastruktūros trikdžiai tęsis, Rusijai gali tekti dažniau remtis atsargomis ir importu, o regionuose didės rizika vėl grįžti prie pardavimo ribojimų. Vidaus rinkos įtampa taip pat gali paveikti kaimynines rinkas per logistiką ir prekybos srautus, ypač jei ribojimai eksporte išliks ilgą laiką.

  • Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusijos pareigūnai paviešino vaizdus iš smarkiai apgadintų „Wildberries“ logistikos sandėlių Leningrado srityje, kurie, Maskvos teigimu, pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniu. Pranešama, kad į vietą buvo įleisti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai, turėję įvertinti smūgių pasekmes.

    Vizitą aprašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis pasiuntinys Rodionas Mirošnikas. Rusijos institucijos tvirtina, kad ekspertams buvo siekiama parodyti, jog sandėlių teritorijoje ir aplink ją nėra karinių objektų, o taikiniai esą buvę išimtinai civiliniai.

    Pasak pateikiamos informacijos, delegacija bendravo ir su administracija bei darbuotojais, kurie atakų metu buvo objekte. Minimi sandėliai Šušaruose ir kompleksas Krasnyj Bore, o nuotraukose iš vidaus matyti sudegusių prekių krūvos.

    Skelbiama, kad tarp sunaikinto turto dominuoja buitinės prekės: puodai, keptuvės, dangčiai ir kiti virtuvės reikmenys. Tai atitinka „Wildberries“ veiklos modelį, kai didžiulėse halėse prekės komplektuojamos ir išsiunčiamos į atsiėmimo punktus visoje šalyje.

    Šis epizodas išryškina platesnę karo tendenciją, kai smūgiai vis dažniau nutaikomi į logistiką ir tiekimo grandines. Tokie objektai civilinėje ekonomikoje laikomi kritiškai svarbiais, tačiau karo sąlygomis jų vaidmuo tampa ginčytinas, ypač jei per platformas ar sandėlius juda dvejopo panaudojimo prekės.

    Ukraina, Rusijos teigimu, tokius smūgius grindžia argumentu, kad logistikos tinklas netiesiogiai prisideda prie karo pastangų, o per prekybos kanalus gali būti įsigyjama ir kariuomenei naudinga įranga. Tuo metu Rusija atakas vadina teroro veiksmais prieš civilinę infrastruktūrą.

    „Ekspertai turėjo įsitikinti, kad sandėliuose ir jų apylinkėse nėra karinių objektų“, – sakė Rodionas Mirošnikas.

    Nepriklausomai patikrinti visų pateikiamų teiginių šiame etape sudėtinga, nes viešai prieinami duomenys apie konkrečių objektų naudojimą yra riboti. Vis dėlto paviešinti vaizdai rodo reikšmingą žalą civilinėms atsargoms ir pabrėžia, kad karas vis labiau persikelia į ekonomikos ir logistikos infrastruktūrą.

  • Zelenskis skelbia smūgį Rusijos kosmoso centrui: taikiniais tapo bazė ir naftos objektas

    Zelenskis skelbia smūgį Rusijos kosmoso centrui: taikiniais tapo bazė ir naftos objektas

    Smūgis į objektą Samar os srityje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 15 dieną pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė „Progress“ raketų ir kosmoso centrui Rusijos Samaros srityje. Šis objektas siejamas su kosminių nešėjų gamyba ir eksploatavimu, o taip pat, pasak Ukrainos, su elektronikos komponentais.

    Zelenskis teigė, kad smūgiui panaudotos sparnuotosios raketos FP-5 „Flamingo“. Nepriklausomas pataikymų masto ir padarytos žalos įvertinimas iš karto nebuvo pateiktas.

    Ukraina mini ir kitus taikinius

    Pasak Zelenskio, papildomi smūgiai suduoti Savasleikos aviacijos bazei Žemutinio Naugardo srityje. Ukraina tvirtina, kad iš šios bazės naudojami orlaiviai, dalyvaujantys raketų atakose prieš Ukrainą.

    Taip pat pranešta apie ataką prieš naftos infrastruktūros objektą Ust Lugos rajone, netoli sienos su Estija. Ukrainos vadovas paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti dūmų stulpai ir liepsnos tolimuose objektuose.

    „Mūsų planas dėl tolimojo nuotolio spaudimo Rusijai šiame kare yra įgyvendinamas, ir svarbu mažinti Rusijos karo potencialą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką sako Ukrainos kariuomenė

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas vėliau paskelbė daugiau detalių apie operaciją ir žvalgybinį vertinimą. Jų teigimu, pataikymai užfiksuoti tiek „Progress“ centro teritorijoje, tiek Savasleikos bazėje, o taikiniuose kilo gaisrai.

    Generalinis štabas nurodė, kad „Progress“ gaminami nešėjai, Ukrainos vertinimu, naudojami į orbitą kelti Rusijos kariniams, žvalgybiniams ir ryšių palydovams. Dėl Savasleikos bazės teigiama, kad joje veikia MiG-31K naikintuvai, siejami su raketomis „Kh-47M2 Kinzhal“.

    Fonas: tolimojo nuotolio atakų logika

    Pastaraisiais metais Ukraina vis dažniau atakuoja taikinius giliai Rusijos teritorijoje, siekdama mažinti Rusijos karinius pajėgumus ir didinti ekonominį spaudimą. Strategijoje ypač dažnai minimi energetikos objektai, nes naftos perdirbimas, terminalai ir sandėliavimas yra svarbūs tiek kariuomenės logistikai, tiek biudžeto pajamoms.

    Tokios atakos paprastai sukelia ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir grandininį efektą: priverstinį gamybos stabdymą, papildomas saugumo priemones, logistikos trikdžius ir didesnes išlaidas infrastruktūros apsaugai. Kartu Ukraina pabrėžia, kad jos tikslas yra mažinti Rusijos gebėjimą tęsti karą, o ne plėsti konfliktą.

    Rusijos atakos prieš Ukrainą tęsiasi

    Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad per naktį Rusija paleido 152 dronus ir vadinamąsias klaidžiojančias kovines galvutes. Pirminiais duomenimis, iki 9 valandos ryto oro gynyba numušė arba neutralizavo 124 priešo bepiločius orlaivius, o smūgiai fiksuoti 16 vietų.

    Tuo pat metu regionų valdžia skelbė apie civilių aukas ir sužeistuosius. Chersono srityje per parą, vietos administracijos duomenimis, sužeisti 28 žmonės, tarp jų vaikas, o Dnipropetrovsko srityje pranešta apie žuvusį vaiką ir 11 sužeistųjų.

    Dar keturi žmonės, pasak vietos pareigūnų, sužeisti Sumų srityje, o Donecko, Zaporižios ir Charkivo regionuose fiksuoti papildomi sužeidimai. Situacija išlieka įtempta, o abiejų pusių smūgiai rodo, kad karas vis labiau persikelia į infrastruktūros ir logistikos taikinių erdvę.

  • „Wildberries“ svarsto dalį logistikos perkelti į Kirgistaną: po dronų atakų ieško saugesnio kelio

    Kirgistano valdžia pasiūlė Rusijos e. prekybos platformai „Wildberries“ perkelti dalį sandėlių ir logistikos infrastruktūros į Kirgistaną. Idėja pristatyta Kirgistanui ir Rusijai skirtoje verslo taryboje, pabrėžiant siekį auginti prekybą ir sumažinti riziką, kai kritinė infrastruktūra sutelkta vienoje šalyje.

    Siūlymą iškėlė Kirgistano prekybos ir pramonės struktūroms artimi atstovai, akcentuodami, kad dalies sandėliavimo pajėgumų išskaidymas leistų lanksčiau valdyti tiekimo grandinę. Tai ypač aktualu dabar, kai „Wildberries“ objektai Rusijoje pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniais.

    Kas verčia ieškoti alternatyvų?

    Pastaruoju metu pranešama apie virtinę smūgių „Wildberries“ logistikos objektams skirtinguose Rusijos regionuose. Tarptautinė žiniasklaida skelbė, kad per atakas buvo apgadinta arba sunaikinta reikšminga sandėliavimo infrastruktūros dalis, o tai neišvengiamai paveikė pristatymų greitį ir atsargų valdymą.

    Dėl tokių incidentų rizika tampa ne tik operacinė, bet ir finansinė: sutrinka prekių judėjimas, didėja draudimo bei saugumo kaštai, o smulkieji pardavėjai, priklausomi nuo platformos sandėliavimo ir paskirstymo tinklo, susiduria su užsakymų vėlavimu ir pajamų kritimu.

    Kodėl pasirinkimas gali kristi ant Kirgistano?

    Kirgistanas siūlomas kaip vieta, kur būtų galima išskaidyti sandėliavimo ir logistikos grandis, sumažinant priklausomybę nuo vieno geografinio taško. Šalia to skaičiuojama ir ekonominė nauda: auganti prekybos apimtis, papildomos darbo vietos ir didesnis regiono vaidmuo tranzito bei paskirstymo schemose.

    „Prekės neturėtų būti laikomos vienoje vietoje, tai yra ir ekonomikos, ir rizikų valdymo klausimas“, – sakė Kirgistano pusės atstovas, pristatydamas idėją verslo taryboje.

    Platesnis kontekstas: Centrinė Azija kaip atsarginis planas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo signalai, kad „Wildberries“ ieško alternatyvių krypčių už Rusijos ribų, tarp jų minėtas ir Kazachstanas. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai didelės e. prekybos ir logistikos bendrovės, susidūrusios su geopolitinėmis rizikomis, dalį infrastruktūros perkelia ar dubliuoja kaimyninėse valstybėse.

    Kremliaus institucijos ir pati „Wildberries“ viešai neigia teiginius, kad platforma būtų naudojama Rusijos kariuomenei aprūpinti. Tuo metu Ukrainos pusė teigia, kad e. prekybos kanalais gali būti platinamos prekės, turinčios karinį ar dvejopos paskirties pritaikymą, todėl logistikos infrastruktūra tampa taikiniu.

    Kol kas nėra aišku, ar pasiūlymas perkelti dalį logistikos į Kirgistaną virs konkrečiais sprendimais ir investicijomis. Tačiau pats signalas rodo, kad didžiausi regiono e. prekybos žaidėjai vis dažniau logistiką planuoja ne tik pagal kaštus, bet ir pagal saugumo bei atsparumo kriterijus.

  • Satelitai atskleidė vaizdą Engels-2: rusai neteko Tu-95MS bombonešio uodegos po dronų smūgio

    Satelitai atskleidė vaizdą Engels-2: rusai neteko Tu-95MS bombonešio uodegos po dronų smūgio

    Naujos palydovinės nuotraukos iš Engels-2 karinės aviacijos bazės Saratovo srityje rodo akivaizdžius Rusijos strateginės aviacijos nuostolius. Vaizduose matyti smarkiai apgadintas Tu-95MS bombonešis be uodegos sekcijos ir gaisro pėdsakai vietoje, kur, tikėtina, įvyko smūgis.

    Analitikų vertinimu, rugpjūčio 1 dieną bazės aikštelėje buvo užfiksuoti penki orlaiviai: vienas Tu-95MS, du Tu-160M, transporto lėktuvas Il-76MD ir degalų papildymo ore lėktuvas Il-78M. Tokia sudėtis rodo, kad bazė ir toliau išlieka svarbiu Rusijos tolimojo nuotolio aviacijos mazgu.

    Tačiau didžiausią dėmesį patraukė būtent Tu-95MS būklė: lėktuvo fiuzeliažas buvo patrauktas į kitą vietą, o smūgio zonoje matyti tamsūs degėsių pėdsakai. Šalia, kaip nurodoma, paliktos nuplėštos konstrukcijos dalys, įskaitant uodegą ir variklių sraigtus.

    Skelbiama, kad šis konkretus Tu-95MS galėjo būti apgadintas per Ukrainos dronų ataką liepos 16 dieną, kai bazėje kilo gaisras, o dūmai buvo fiksuojami liudininkų vaizdo įrašuose. Nauji palydoviniai kadrai sustiprina prielaidą, kad smūgis sukėlė rimtą žalą vienam iš Rusijai strategiškai svarbiausių orlaivių tipų.

    Kas yra Tu-95MS ir kodėl tai svarbu

    Tu-95MS yra vienas pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio aviacijos bombonešių, pritaikytas sparnuotosioms raketoms gabenti ir paleisti iš didelio atstumo. Tai didelis turbopropelerinis lėktuvas, kurio sparnų mojis siekia apie 50 metrų, o maksimalus skrydžio aukštis gali artėti prie 12 000 metrų.

    Šis bombonešis gali gabenti reikšmingą ginkluotės masę, įskaitant sparnuotąsias raketas, kurios naudojamos smūgiams prieš taikinius Ukrainoje. Dėl to kiekvienas patvirtintas tokio tipo orlaivio praradimas ar ilgalaikis išėmimas iš rikiuotės mažina Rusijos galimybes palaikyti reguliarių tolimojo nuotolio smūgių tempą.

    Judėjimas tarp bazių ir smūgių logistika

    Palydoviniai duomenys taip pat leidžia spręsti apie strateginių bombonešių rotaciją. Nurodoma, kad vienas Tu-160M rugpjūčio 1 dieną po raketų pakrovimo buvo permestas į Ukrainka bazę Amūro srityje, o rugpjūčio 4 dieną vienas Tu-160M iš Ukrainka grįžo į Engels-2 naujam pakrovimui.

    Toks judėjimas gali reikšti, kad tas pats orlaivis dalyvavo keliuose cikluose, susijusiuose su raketų pakrovimu ir galimu panaudojimu. Karo sąlygomis logistika ir bazavimas tampa esminiu veiksniu, ypač kai aviacijos infrastruktūra vis dažniau tampa dronų atakų taikiniu.