CP v2

Tag: Dronų atakos

  • Zelenskis skelbia smūgį Rusijos kosmoso centrui: taikiniais tapo bazė ir naftos objektas

    Zelenskis skelbia smūgį Rusijos kosmoso centrui: taikiniais tapo bazė ir naftos objektas

    Smūgis į objektą Samar os srityje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 15 dieną pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė „Progress“ raketų ir kosmoso centrui Rusijos Samaros srityje. Šis objektas siejamas su kosminių nešėjų gamyba ir eksploatavimu, o taip pat, pasak Ukrainos, su elektronikos komponentais.

    Zelenskis teigė, kad smūgiui panaudotos sparnuotosios raketos FP-5 „Flamingo“. Nepriklausomas pataikymų masto ir padarytos žalos įvertinimas iš karto nebuvo pateiktas.

    Ukraina mini ir kitus taikinius

    Pasak Zelenskio, papildomi smūgiai suduoti Savasleikos aviacijos bazei Žemutinio Naugardo srityje. Ukraina tvirtina, kad iš šios bazės naudojami orlaiviai, dalyvaujantys raketų atakose prieš Ukrainą.

    Taip pat pranešta apie ataką prieš naftos infrastruktūros objektą Ust Lugos rajone, netoli sienos su Estija. Ukrainos vadovas paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti dūmų stulpai ir liepsnos tolimuose objektuose.

    „Mūsų planas dėl tolimojo nuotolio spaudimo Rusijai šiame kare yra įgyvendinamas, ir svarbu mažinti Rusijos karo potencialą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką sako Ukrainos kariuomenė

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas vėliau paskelbė daugiau detalių apie operaciją ir žvalgybinį vertinimą. Jų teigimu, pataikymai užfiksuoti tiek „Progress“ centro teritorijoje, tiek Savasleikos bazėje, o taikiniuose kilo gaisrai.

    Generalinis štabas nurodė, kad „Progress“ gaminami nešėjai, Ukrainos vertinimu, naudojami į orbitą kelti Rusijos kariniams, žvalgybiniams ir ryšių palydovams. Dėl Savasleikos bazės teigiama, kad joje veikia MiG-31K naikintuvai, siejami su raketomis „Kh-47M2 Kinzhal“.

    Fonas: tolimojo nuotolio atakų logika

    Pastaraisiais metais Ukraina vis dažniau atakuoja taikinius giliai Rusijos teritorijoje, siekdama mažinti Rusijos karinius pajėgumus ir didinti ekonominį spaudimą. Strategijoje ypač dažnai minimi energetikos objektai, nes naftos perdirbimas, terminalai ir sandėliavimas yra svarbūs tiek kariuomenės logistikai, tiek biudžeto pajamoms.

    Tokios atakos paprastai sukelia ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir grandininį efektą: priverstinį gamybos stabdymą, papildomas saugumo priemones, logistikos trikdžius ir didesnes išlaidas infrastruktūros apsaugai. Kartu Ukraina pabrėžia, kad jos tikslas yra mažinti Rusijos gebėjimą tęsti karą, o ne plėsti konfliktą.

    Rusijos atakos prieš Ukrainą tęsiasi

    Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad per naktį Rusija paleido 152 dronus ir vadinamąsias klaidžiojančias kovines galvutes. Pirminiais duomenimis, iki 9 valandos ryto oro gynyba numušė arba neutralizavo 124 priešo bepiločius orlaivius, o smūgiai fiksuoti 16 vietų.

    Tuo pat metu regionų valdžia skelbė apie civilių aukas ir sužeistuosius. Chersono srityje per parą, vietos administracijos duomenimis, sužeisti 28 žmonės, tarp jų vaikas, o Dnipropetrovsko srityje pranešta apie žuvusį vaiką ir 11 sužeistųjų.

    Dar keturi žmonės, pasak vietos pareigūnų, sužeisti Sumų srityje, o Donecko, Zaporižios ir Charkivo regionuose fiksuoti papildomi sužeidimai. Situacija išlieka įtempta, o abiejų pusių smūgiai rodo, kad karas vis labiau persikelia į infrastruktūros ir logistikos taikinių erdvę.

  • „Wildberries“ svarsto dalį logistikos perkelti į Kirgistaną: po dronų atakų ieško saugesnio kelio

    Kirgistano valdžia pasiūlė Rusijos e. prekybos platformai „Wildberries“ perkelti dalį sandėlių ir logistikos infrastruktūros į Kirgistaną. Idėja pristatyta Kirgistanui ir Rusijai skirtoje verslo taryboje, pabrėžiant siekį auginti prekybą ir sumažinti riziką, kai kritinė infrastruktūra sutelkta vienoje šalyje.

    Siūlymą iškėlė Kirgistano prekybos ir pramonės struktūroms artimi atstovai, akcentuodami, kad dalies sandėliavimo pajėgumų išskaidymas leistų lanksčiau valdyti tiekimo grandinę. Tai ypač aktualu dabar, kai „Wildberries“ objektai Rusijoje pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniais.

    Kas verčia ieškoti alternatyvų?

    Pastaruoju metu pranešama apie virtinę smūgių „Wildberries“ logistikos objektams skirtinguose Rusijos regionuose. Tarptautinė žiniasklaida skelbė, kad per atakas buvo apgadinta arba sunaikinta reikšminga sandėliavimo infrastruktūros dalis, o tai neišvengiamai paveikė pristatymų greitį ir atsargų valdymą.

    Dėl tokių incidentų rizika tampa ne tik operacinė, bet ir finansinė: sutrinka prekių judėjimas, didėja draudimo bei saugumo kaštai, o smulkieji pardavėjai, priklausomi nuo platformos sandėliavimo ir paskirstymo tinklo, susiduria su užsakymų vėlavimu ir pajamų kritimu.

    Kodėl pasirinkimas gali kristi ant Kirgistano?

    Kirgistanas siūlomas kaip vieta, kur būtų galima išskaidyti sandėliavimo ir logistikos grandis, sumažinant priklausomybę nuo vieno geografinio taško. Šalia to skaičiuojama ir ekonominė nauda: auganti prekybos apimtis, papildomos darbo vietos ir didesnis regiono vaidmuo tranzito bei paskirstymo schemose.

    „Prekės neturėtų būti laikomos vienoje vietoje, tai yra ir ekonomikos, ir rizikų valdymo klausimas“, – sakė Kirgistano pusės atstovas, pristatydamas idėją verslo taryboje.

    Platesnis kontekstas: Centrinė Azija kaip atsarginis planas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo signalai, kad „Wildberries“ ieško alternatyvių krypčių už Rusijos ribų, tarp jų minėtas ir Kazachstanas. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai didelės e. prekybos ir logistikos bendrovės, susidūrusios su geopolitinėmis rizikomis, dalį infrastruktūros perkelia ar dubliuoja kaimyninėse valstybėse.

    Kremliaus institucijos ir pati „Wildberries“ viešai neigia teiginius, kad platforma būtų naudojama Rusijos kariuomenei aprūpinti. Tuo metu Ukrainos pusė teigia, kad e. prekybos kanalais gali būti platinamos prekės, turinčios karinį ar dvejopos paskirties pritaikymą, todėl logistikos infrastruktūra tampa taikiniu.

    Kol kas nėra aišku, ar pasiūlymas perkelti dalį logistikos į Kirgistaną virs konkrečiais sprendimais ir investicijomis. Tačiau pats signalas rodo, kad didžiausi regiono e. prekybos žaidėjai vis dažniau logistiką planuoja ne tik pagal kaštus, bet ir pagal saugumo bei atsparumo kriterijus.

  • Satelitai atskleidė vaizdą Engels-2: rusai neteko Tu-95MS bombonešio uodegos po dronų smūgio

    Satelitai atskleidė vaizdą Engels-2: rusai neteko Tu-95MS bombonešio uodegos po dronų smūgio

    Naujos palydovinės nuotraukos iš Engels-2 karinės aviacijos bazės Saratovo srityje rodo akivaizdžius Rusijos strateginės aviacijos nuostolius. Vaizduose matyti smarkiai apgadintas Tu-95MS bombonešis be uodegos sekcijos ir gaisro pėdsakai vietoje, kur, tikėtina, įvyko smūgis.

    Analitikų vertinimu, rugpjūčio 1 dieną bazės aikštelėje buvo užfiksuoti penki orlaiviai: vienas Tu-95MS, du Tu-160M, transporto lėktuvas Il-76MD ir degalų papildymo ore lėktuvas Il-78M. Tokia sudėtis rodo, kad bazė ir toliau išlieka svarbiu Rusijos tolimojo nuotolio aviacijos mazgu.

    Tačiau didžiausią dėmesį patraukė būtent Tu-95MS būklė: lėktuvo fiuzeliažas buvo patrauktas į kitą vietą, o smūgio zonoje matyti tamsūs degėsių pėdsakai. Šalia, kaip nurodoma, paliktos nuplėštos konstrukcijos dalys, įskaitant uodegą ir variklių sraigtus.

    Skelbiama, kad šis konkretus Tu-95MS galėjo būti apgadintas per Ukrainos dronų ataką liepos 16 dieną, kai bazėje kilo gaisras, o dūmai buvo fiksuojami liudininkų vaizdo įrašuose. Nauji palydoviniai kadrai sustiprina prielaidą, kad smūgis sukėlė rimtą žalą vienam iš Rusijai strategiškai svarbiausių orlaivių tipų.

    Kas yra Tu-95MS ir kodėl tai svarbu

    Tu-95MS yra vienas pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio aviacijos bombonešių, pritaikytas sparnuotosioms raketoms gabenti ir paleisti iš didelio atstumo. Tai didelis turbopropelerinis lėktuvas, kurio sparnų mojis siekia apie 50 metrų, o maksimalus skrydžio aukštis gali artėti prie 12 000 metrų.

    Šis bombonešis gali gabenti reikšmingą ginkluotės masę, įskaitant sparnuotąsias raketas, kurios naudojamos smūgiams prieš taikinius Ukrainoje. Dėl to kiekvienas patvirtintas tokio tipo orlaivio praradimas ar ilgalaikis išėmimas iš rikiuotės mažina Rusijos galimybes palaikyti reguliarių tolimojo nuotolio smūgių tempą.

    Judėjimas tarp bazių ir smūgių logistika

    Palydoviniai duomenys taip pat leidžia spręsti apie strateginių bombonešių rotaciją. Nurodoma, kad vienas Tu-160M rugpjūčio 1 dieną po raketų pakrovimo buvo permestas į Ukrainka bazę Amūro srityje, o rugpjūčio 4 dieną vienas Tu-160M iš Ukrainka grįžo į Engels-2 naujam pakrovimui.

    Toks judėjimas gali reikšti, kad tas pats orlaivis dalyvavo keliuose cikluose, susijusiuose su raketų pakrovimu ir galimu panaudojimu. Karo sąlygomis logistika ir bazavimas tampa esminiu veiksniu, ypač kai aviacijos infrastruktūra vis dažniau tampa dronų atakų taikiniu.

  • Juodojoje jūroje per 4 dienas apšaudyti naftos tanklaiviai: Kazachstanas įspėja dėl rinkų

    Juodojoje jūroje per 4 dienas apšaudyti naftos tanklaiviai: Kazachstanas įspėja dėl rinkų

    Juodojoje jūroje per keturias dienas dronais atakuoti keturi tanklaiviai, kurie turėjo pakrauti Kazachstano naftą Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) jūriniame terminale. Astana pareiškė, kad tokie smūgiai kelia grėsmę pasauliniam energetiniam saugumui ir teisėtai tarptautinei prekybai.

    Kazachstano užsienio reikalų ir energetikos ministerijos nurodė, kad atakuoti laivai yra civiliniai, vykdę komercinį naftos gabenimą, o incidentai gali paveikti ne tik šalies pajamas, bet ir platesnę tiekimo grandinių stabilumo situaciją. Dėl įvykių, kol vertinamos pasekmės, naftos krovos operacijos terminale buvo sustabdytos.

    „Tokius išpuolius laikome nepriimtinu Kazachstano ekonominių interesų pažeidimu ir tyčiniais veiksmais, nukreiptais į tarptautinės prekybos bei pasaulinių energijos rinkų destabilizavimą“, – teigiama Kazachstano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

    Pagal Kazachstano institucijų pateiktą informaciją, išpuoliai fiksuoti keliais etapais. Pirmiausia dronas smogė tanklaiviui „Nordic Zenith“, o vėliau, tanklaiviams „ASIA“ ir „NISSOS IOS“ kraunant naftą terminale, kilo gaisrai, kuriuos įgulos užgesino.

    Pirmadienį CPC pranešė apie dar vieną ataką prieš tanklaivį „NELSA“, kuris krovė naftą prie vieno iš vieno taško švartavimo įrenginių. Skelbta, kad kilo gaisras, evakuoti 22 įgulos nariai, tačiau laivas išliko ant vandens, o naftos išsiliejimo pavyko išvengti.

    Kazachstano energetikos ministerija teigė, kad vieno taško švartavimo infrastruktūra nebuvo pažeista ir išsiliejimų neužfiksuota, tačiau bet kokie pasikartojantys incidentai didina riziką logistikai. Tuo pačiu pabrėžiama, kad CPC terminalas yra kritinis mazgas, todėl net laikini darbo sutrikimai gali greitai persiduoti tiekimo grafikams.

    Atakos viešojoje erdvėje siejamos su Ukraina, kuri nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios yra surengusi ne vieną smūgį Rusijos naftos infrastruktūrai, siekdama mažinti Maskvos pajamas. Vis dėlto CPC oficialiai nepriskyrė atsakomybės nė vienam incidentui, o Ukraina viešai jų neprisiėmė.

    Kazachstanas taip pat pareiškė, kad išpuoliai gali būti vertinami kaip anksčiau sutartų informacijos apsikeitimo procedūrų dėl civilinės laivybos Juodojoje jūroje pažeidimas. Astana ragina partnerius viešai pasmerkti atakas ir nurodo pasiliekanti teisę siekti kompensacijos pagal tarptautinę teisę.

    CPC maršrutas yra pagrindinis Kazachstano naftos eksporto kelias, kuriuo gabenama apie 80 proc. šalies naftos eksporto. Vamzdynas driekiasi apie 1 510 kilometrų nuo didžiausių telkinių, įskaitant Tengizą, Kašaganą ir Karačaganaką, iki Novorosijsko uosto Rusijoje, iš kur nafta išplukdoma į tarptautines rinkas.

    Pagal CPC duomenis, 2025 metais konsorciumas išgabeno apie 70,5 mln. tonų naftos, o daugiau nei trys ketvirtadaliai apimčių priklausė užsienio akcininkams. Tarp didžiausių gamintojų, kurių nafta keliauja šiuo maršrutu, minimos „Chevron“, „ExxonMobil“, „KazMunayGas“, „Eni“ ir „Shell“.

    Rinkoms svarbu tai, kad CPC koridoriumi, kaip skelbiama, teka daugiau nei 1 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas gali prisidėti prie kainų nepastovumo. Kazachstanui tai reikštų mažesnes eksporto pajamas, spaudimą biudžetui ir potencialiai didesnį jautrumą valiutos svyravimams.

    „Pabrėžiame, kad tai jau penktas tiesioginės agresijos prieš grynai civilinę CPC infrastruktūrą atvejis, kurią saugo tarptautinė teisė“, – pareiškė CPC.

    Konsorciumas taip pat akcentuoja, kad CPC nėra taikomos sankcijos ir jis atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant pasaulinį energetinį saugumą. CPC narių struktūroje yra Rusija, Kazachstanas, JAV bei kelios Vakarų Europos šalys, todėl incidentai neišvengiamai tampa ir platesnės geopolitinės įtampos dalimi.

  • Ukraina smogė Krymui: SBU skelbia sunaikinusi 7 Rusijos lėktuvus, Maskva kol kas tyli

    Ukraina smogė Krymui: SBU skelbia sunaikinusi 7 Rusijos lėktuvus, Maskva kol kas tyli

    Smūgis į Saki aerodromą

    Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė dronais smogusi kariniam Saki aerodromui Kryme, kurį Rusija yra okupavusi nuo 2014 metų. Pasak SBU, taikiniu tapo angarai, kuriuose laikyta Rusijos karinė aviacija.

    SBU teigimu, tiksliai pataikyta į septynis angarus, o per ataką sunaikinta arba smarkiai apgadinta mažiausiai septyni orlaiviai. Minimi daugiafunkciai naikintuvai Su-30SM ir Su-30 bei fronto bombonešiai Su-24.

    Ataka tęsiama keliuose taškuose

    Tą pačią operaciją, kaip skelbia SBU, ukrainiečių dronai smogė ir Hvardijskės aerodromui. Ten, SBU vertinimu, apgadinti arba sunaikinti du angarai, kuriuose galėjo būti laikomi Shahed tipo smogiamieji dronai ir specializuota aviacijos įranga.

    Abu aerodromai laikomi svarbiais Rusijos taktinės aviacijos taškais Kryme, iš kurių vykdomi smūgiai į Ukrainos teritoriją ir remiamos operacijos pietų kryptimi. Dėl to tokie objektai Ukrainos pajėgoms yra prioritetiniai taikiniai, siekiant mažinti Rusijos galimybes veikti ore.

    Ką žinome ir ko dar trūksta

    SBU pabrėžia, kad smūgiai yra platesnės, 40 dienų kampanijos dalis, kuria siekiama sistemingai silpninti Rusijos karinį potencialą. Anot Ukrainos pusės, tokius veiksmus yra patvirtinęs prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „SBU sistemingai mažina Rusijos karines galimybes. Kiekviena operacija reiškia mažiau priešo aviacijos, logistikos, sandėlių, technikos ir infrastruktūros, palaikančios agresiją“, – sakė SBU vadovas.

    Kol kas nepateikta palydovinių nuotraukų ar vaizdo įrašų, kurie nepriklausomai patvirtintų pranešamus nuostolius. Informacija remiasi SBU pareiškimu, o Rusijos pusė viešai į šiuos teiginius kol kas nereagavo.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos prieš aerodromus, degalų ir amunicijos sandėlius bei oro gynybos infrastruktūrą tapo viena ryškiausių karo tendencijų. Tokie smūgiai gali laikinai paralyžiuoti bazės veiklą ir priversti perkelti techniką toliau nuo fronto, didinant logistikos apkrovą.

  • Zelenskis perspėja apie galimą didelę Rusijos oro ataką šiąnakt: akcentuoja „Patriot“ trūkumą

    Zelenskis perspėja apie galimą didelę Rusijos oro ataką šiąnakt: akcentuoja „Patriot“ trūkumą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą perspėjo, kad pagal žvalgybos duomenis Rusija gali surengti dar vieną plataus masto raketų ir dronų ataką jau šiąnakt. Jo teigimu, šalis dar atsigauna po ankstesnio smūgių ciklo, per kurį, Ukrainos institucijų vertinimu, žuvo mažiausiai 22 žmonės.

    V. Zelenskis paragino gyventojus ypač atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus ir, jiems pasigirdus, nedelsti slėptis. Kartu jis dar kartą kreipėsi į Vakarų partnerius, ragindamas didinti paramą ir griežtinti sankcijas, kad Rusijai būtų sunkiau tęsti karą.

    „Iš žvalgybos tarnybų žinome, kad dar viena didelė ataka gali įvykti ir šiąnakt“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas atkreipė dėmesį, kad net ir Rusijos gaminami ginklai, jo teigimu, priklauso nuo importuojamų komponentų, todėl sankcijų apėjimo schemos turi realią įtaką karo tęstinumui. Jis pateikė skaičius, kiek įvairių komponentų, pasak jo, reikia skirtingoms ginklų sistemoms: „Kalibr“ raketoms, „Iskander“ balistinėms raketoms ir atakos dronams.

    V. Zelenskio vertinimu, būtent sankcijų apėjimas leidžia Maskvai išlaikyti ginklų gamybos apimtis ir planuoti naujas atakas. Jis tvirtino, kad tarptautinių ribojimų spragų uždarymas yra tiesiogiai susijęs su civilių saugumu ir fronto situacija.

    Smūgių mastas ir didžiausia grėsmė

    Ukrainos duomenimis, birželio 2 dienos naktį Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau nei 70 raketų ir apie 650 dronų, o dieną atakos tęsėsi dar maždaug 100 dronų. Ukrainos oro gynyba dalį taikinių numušė, tačiau didžiausią pavojų, kaip pabrėžiama, kelia balistinės raketos.

    V. Zelenskis pripažino, kad dabartinis oro gynybos priemonių tiekimo lygis neleidžia perimti reikšmingos dalies raketų, ypač balistinių. Tokie pareiškimai skamba Rusijai didinant spaudimą iš oro ir bandant alinti Ukrainos infrastruktūrą bei miestus.

    Kodėl „Patriot“ tampa kritiniu veiksniu

    Ukrainos vadovas dar kartą akcentavo „Patriot“ sistemų svarbą, nes jos laikomos viena iš nedaugelio priemonių, galinčių efektyviai kovoti su balistinių raketų grėsme. Šios sistemos yra ypač paklausios ir kituose regionuose, todėl jų atsargų ir perėmimo raketų prieinamumas tampa ribojančiu veiksniu.

    Tekste pabrėžiama, kad perėmimo raketų atsargos yra jautrios dėl intensyvaus naudojimo kituose konfliktuose, o gamybos tempai nėra tokie, kad greitai kompensuotų sunaudojimą. V. Zelenskis taip pat yra nurodęs, jog mėnesinė gamyba, jo vertinimu, siekia apie 60–65 raketas geriausiu atveju, o vien per pastarąsias 10 dienų Rusija paleido per 60 balistinių raketų į Ukrainą.

  • JAE tiria drono ataką prieš Barakah atominę elektrinę: nurodyta kryptis, bet kaltininkas neįvardytas

    JAE tiria drono ataką prieš Barakah atominę elektrinę: nurodyta kryptis, bet kaltininkas neįvardytas

    Kas įvyko Barakah elektrinėje

    Jungtiniai Arabų Emyratai praėjus parai po drono atakos prieš Barakah atominę elektrinę pranešė tebetiriantys incidentą, kurį pavadino neprovokuota teroristine ataka. Pareigūnų teigimu, dronas į šalies teritoriją įskrido iš vakarinės krypties.

    Ši formuluotė sustiprino nežinomybę dėl užpuolimo organizatorių, nes oficialiame pranešime nebuvo įvardyta valstybė ar grupuotė. JAE taip pat akcentavo, kad tai precedento neturintis išpuolis prieš branduolinį objektą šalyje.

    Kokie padariniai ir ką sako institucijos

    JAE teigia, kad per ataką užsidegė elektrinis generatorius elektrinės perimetre, tačiau sužeistųjų nėra. Pasak šalies institucijų, radiacinės saugos rodikliai nepakito, o branduolinės saugos sistemos veikė taip, kaip numatyta.

    Pasaulinė branduolinės energetikos asociacija World Nuclear Association nurodė, kad elektrinė veikia saugiai. Organizacija ragino visas puses vengti bet kokios karinės veiklos netoli branduolinių ir kitų civilinės energetikos objektų, primindama tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Kodėl kaltininkas neįvardytas

    Incidento fone išsiskyrė tai, kad nei JAE, nei dalis Persijos įlankos regiono valstybių viešai neapkaltino Irano. Kai kurie analitikai tai sieja su tuo, kad įlankos šalys nuolat stebi oro erdvę dėl galimų grėsmių, todėl neatmetama ir kitokia drono kilmė.

    JAE pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis netoleruos grėsmių savo saugumui ir suverenitetui bei pasilieka teisę atsakyti diplomatinėmis ir karinėmis priemonėmis. Tuo pat metu regione skambėjo raginimai vengti eskalacijos, nes atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali turėti platesnių pasekmių.

    „Barakah taikymasis yra teroristinis išpuolis prieš taikų projektą, pastatytą pagal aukščiausius saugos standartus, aprūpinantį namus, ligonines ir pramonę visoje šalyje“, – sakė JAE pramonės ir pažangiųjų technologijų ministras dr. Sultan Ahmed Al Jaber.

    Tarptautiniu mastu ataka buvo įvertinta kaip pavojingas precedentas, keliantis riziką civilinei infrastruktūrai ir regioniniam stabilumui. Artimiausiomis dienomis dėmesys kryps į tyrimo išvadas, drono trajektorijos duomenis ir tai, ar bus pateikta daugiau techninių detalių apie panaudotą platformą.

  • Rusija smogė beveik 300 dronų: žuvo žmonės, Ukraina atsiėmė 528 karių kūnus

    Rusija smogė beveik 300 dronų: žuvo žmonės, Ukraina atsiėmė 528 karių kūnus

    Naktinė ataka visoje Ukrainoje

    Rusijos pajėgos per naktį surengė plataus masto dronų ataką prieš Ukrainą. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad buvo paleisti 294 bepiločiai orlaiviai, iš kurių 269, kaip teigiama, pavyko numušti.

    Vis dėlto fiksuota ir tiesioginių smūgių: apie 20 dronų pataikė į 15 vietovių. Dalis taikinių buvo civilinė ir kritinė infrastruktūra, todėl kai kuriose teritorijose sutriko paslaugų teikimas.

    Chersone – žuvęs ir dešimtys sužeistų

    Chersono srityje per apšaudymą buvo apgadinti penki daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 19 privačių namų. Srities vadovas Oleksandras Prokudinas pranešė, kad žuvo vienas žmogus, dar 23 buvo sužeisti.

    Smūgiai taip pat pasiekė Odesos, Charkivo ir Sumų regionus, kur taikytasi į energetikos, transporto ir kitą civilinę infrastruktūrą. Vietos tarnybos skelbė apie žalą pastatams ir transportui, o kai kur reikėjo skubiosios pagalbos.

    Odesos srityje po smūgių į energetikos infrastruktūrą be elektros liko 39 gyvenvietės, o sutrikimai palietė daugiau kaip 22 000 vartotojų. Charkive pranešta apie pažeistą svarbią transporto infrastruktūrą, įskaitant kelio atkarpą, dvi metro stotis ir kontaktinį tinklą.

    Sumų regione per smūgius buvo apgadintas biurų pastatas, greitosios pagalbos automobilis ir keli mikroautobusai bei lengvieji automobiliai, pranešta apie sužeistuosius. Tuo pat metu Rusijos Belgorodo srityje vietos valdžia skelbė apie vieną žuvusį po Ukrainos drono smūgio į transporto priemonę.

    Į Ukrainą grąžinti 528 žuvusių karių kūnai

    Atakos vyko fone, kai Rusija perdavė Ukrainai 528 žuvusių karių kūnus. Ukrainos institucijos, koordinuojančios karo belaisvių ir žuvusiųjų grąžinimą, nurodė, kad ekspertai atliks visas būtinas procedūras tapatybei nustatyti.

    „Ekspertai ir tyrėjai atliks visus reikalingus veiksmus, kad būtų identifikuoti grąžinti žuvusieji“, – pranešė Ukrainos karo belaisvių koordinavimo institucija.

    Diena anksčiau Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais, po 205 žmones iš kiekvienos pusės. Tokie apsikeitimai, taip pat žuvusiųjų kūnų grąžinimas išlieka viena iš nedaugelio sričių, kuriose karo metu įmanomas ribotas abiejų pusių koordinavimas.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos tapo vienu svarbiausių karo elementų: jos leidžia smogti toli nuo fronto linijos ir daryti spaudimą energetikos bei logistikos sistemoms. Ukrainos oro gynybos pajėgumai, anot pareigūnų, išlieka kritiškai svarbūs siekiant mažinti aukas ir infrastruktūros žalą.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Žūtys po atakų Ukrainoje

    Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainoje antradienį žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė Kyjivas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atakos tęsiasi tuo metu, kai Maskva viešai kalba apie paliaubas.

    Daugiausia aukų fiksuota Zaporižios mieste, kur, vietos valdžios teigimu, per antskrydį žuvo 12 žmonių. Apie žuvusiuosius taip pat pranešta Dnipro ir Poltavos regionuose, o gelbėjimo darbai kai kur tęsėsi ir po smūgių.

    Kramatorskas ir perspėjimas dėl aukų

    Pasak V. Zelenskio, per ataką Kramatorsko centre žuvo mažiausiai penki civiliai, o sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius dar gali didėti. Kramatorskas laikomas svarbiu Ukrainos kontroliuojamu centru Donecko srityje, todėl ši vietovė nuolat atsiduria Rusijos smūgių taikiklyje.

    „Smūgis pataikė tiesiai į miesto centrą, taikantis į civilius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad atakos buvo nukreiptos į gyvenamąsias teritorijas ir miesto infrastruktūrą. Tokie smūgiai, anot Kyjivo, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą.

    Paliaubos dėl gegužės 9-osios

    Pirmadienį Maskva paskelbė apie planuojamas paliaubas per gegužės 9-osios Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimą. Tuo metu Ukraina viešai nurodė, kad ugnį būtų pasirengusi stabdyti nuo gegužės 6 dienos, tačiau pažymėjo, jog realus paliaubų patikimumas turi būti matuojamas ne pareiškimais, o veiksmais.

    Gegužės 9-osios paradas Rusijoje tradiciškai naudojamas kaip karinės galios demonstravimas, o pastaraisiais metais retorikoje siejamas ir su plataus masto karo Ukraina kontekstu. Pranešta, kad šiemet Kremliaus sprendimu renginys planuojamas mažesnės apimties, be įprastai demonstruojamos sunkiosios karinės technikos.

    „Tai visiškas cinizmas prašyti paliaubų tam, kad būtų surengtos propagandinės šventės, ir kartu kasdien vykdyti raketų bei dronų smūgius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Atsakomieji smūgiai ir atakos Rusijoje

    Rusijos pareigūnai tuo pat metu pranešė apie Ukrainos dronų ataką Čeboksaruose Volgos regione, per kurią, jų teigimu, žuvo du žmonės. Regiono valdžia skelbė, kad sužeistųjų skaičius siekė 32, o dronas pataikė į daugiabutį namą.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, taikydamasi į energetikos ir karinės logistikos objektus. Kyjivas tai aiškina kaip atsakomąsias priemones į naktinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams.

    Poltavos regione, Ukrainos duomenimis, per naktinę ataką žuvo keturi žmonės, tarp jų valstybės energetikos įmonės Naftogaz darbuotojai ir gelbėtojai. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad dalis aukų žuvo per pakartotinį smūgį, kai į įvykio vietą atvyko gelbėtojai.

    „Du žuvusieji buvo gelbėtojai, žuvę per klastingą pakartotinį smūgį, nukreiptą į atvykusius padėti“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ukrainos pareigūnai nurodė, kad tokia taktika apsunkina pagalbą nukentėjusiems ir didina riziką civilinėms tarnyboms. Tuo metu Kyjivas kartoja, kad bet kokios paliaubos gali būti realios tik sustabdžius smūgius ir sudarius sąlygas jų laikymuisi.

  • Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Smūgiai per naktį

    Rusija ir toliau kasdien atakuoja Ukrainos miestus dronų ir raketų smūgiais, o paliaubų derybos, Ukrainos vertinimu, stringa. Šeštadienio naktį atakos fiksuotos keliuose regionuose, nukentėjo civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai.

    Ukrainos pareigūnai pranešė, kad į šiaurės rytus esančią Charkivo sritį buvo paleista dronų banga. Vienas iš smūgių pataikė į daugiabutį, apgadino pastato fasadą, sužeisti gyventojai.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad vyras patyrė skeveldrinių sužalojimų krūtinėje, kai dronas smogė aukštui, kuriame buvo jo butas. Kitas gyventojas nukentėjo nuo išdužusių stiklų šukių.

    Ataka prieš autobusą

    Chersono srityje, Dniprovskio rajone, per smūgį į civilinį viešojo transporto autobusą žuvo du žmonės. Ataka įvyko ankstyvą šeštadienio rytą.

    Vietos administracija skelbė, kad žuvo komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas ir moteris, kurios tapatybė dar tikslinama. Dar septyni keleiviai buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, jiems teikiama medikų pagalba.

    Atskirai Chersono karinė administracija pranešė apie dar vieną žuvusį žmogų ir 10 sužeistųjų per atakas visame regione. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad smūgiai dažnai tenka ne kariniams objektams, o civilinėms teritorijoms.

    Ukrainos gynyba ir atsakomosios operacijos

    Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį prieš skirtingus taikinius šalyje buvo panaudota daugiau kaip 160 dronų, atakos apėmė 12 vietovių. Pasak kariuomenės, apie 140 dronų buvo numušti arba nuslopinti elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek pasiekė taikinius.

    Kyjivas taip pat tęsia atsakomąsias dronų operacijas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas mažinti Maskvos pajamas iš naftos eksporto. Ukraina teigia, kad smūgiai naftos perdirbimo ir transportavimo grandinei ilgainiui gali riboti Rusijos galimybes finansuoti karą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad nuo metų pradžios Rusija, jo vertinimu, dėl atakų naftos sektoriui prarado mažiausiai 5,97 milijardo eurų. Anksčiau šią savaitę jis taip pat teigė, kad žvalgyba fiksuoja eksporto mažėjimą per dalį svarbiausių naftos uostų.

    Ukrainos teigimu, dronai per kiek daugiau nei dvi savaites keturis kartus smogė naftos perdirbimo objektams ir eksporto terminalui Tuapsėje prie Juodosios jūros, kilo gaisrai ir buvo vykdomos evakuacijos. Taip pat skelbta apie atakas Permės regione, kuris yra daugiau kaip 1 500 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tuo pat metu ekspertai pažymi, kad realų ekonominį poveikį vertinti sudėtinga, nes energijos kainas veikia ir platesni geopolitiniai veiksniai. Ukrainos institucijos perspėja, kad naujų smūgių rizika išlieka, o oro gynybos pajėgos išlaiko parengtį reaguoti.