Rusija Ukrainoje vis dažniau naudoja greitesnius ir sunkiau numušamus atakos dronus, kurie teoriškai galėtų kelti grėsmę ir kaimyninėms NATO valstybėms. Kalbama apie reaktyvinį „Geraň-5“ – naujesnę, greitesnę vadinamųjų „Shahed“ tipo dronų versiją, skirtą smūgiams bangomis prieš miestus ir infrastruktūrą.
Šis dronas iš esmės yra hibridas tarp bepilotės platformos ir sparnuotosios raketos, nes naudoja turborreaktyvinį variklį. Atvirai skelbiamais vertinimais, jo greitis gali siekti apie 450–600 kilometrų per valandą, o nuotolis – arti 1 000 kilometrų, todėl nuo paleidimo vietos iki taikinio jis gali atskrieti gerokai greičiau nei lėtesni sraigtiniai dronai.
Lenkijai svarbiausias veiksnys yra geografinis atstumas ir reakcijos laikas. Palyginti su lėtesniais dronais, reaktyvinė platforma tą patį kelią įveikia kelis kartus greičiau, todėl oro gynybos grandinė turi mažiau laiko aptikti, identifikuoti taikinį ir priimti sprendimą dėl numušimo.
Pastaraisiais metais Lenkijos rytuose ne kartą fiksuotos su karu Ukrainoje susijusios rizikos, įskaitant į šalies teritoriją nukritusius objektus. Tokie incidentai primena, kad net ir be tiesioginės atakos prieš NATO, nuolaužos ar nukrypę taikiniai gali sukelti realių pasekmių, o greitesnės priemonės trumpina laiką, per kurį galima sureaguoti.
Ukrainiečių atsakas – dronas perėmėjas
Ukrainoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien brangiems priešlėktuviniams kompleksams, bet ir pigesnėms, masiškai pritaikomoms priemonėms. Viena tokių – dronas perėmėjas STING, kurį kuria „Wild Hornets“ ir kuris, ukrainiečių teigimu, jau buvo panaudotas ore sunaikinti reaktyvinį „Geraň-5“.
Viešai skelbiama, kad atnaujinta perėmėjo versija su galingesne pavara sukurta tam, kad galėtų pavyti greitesnius taikinius. Kūrėjai taip pat mini nuotolinio valdymo ir ryšio sprendimus, leidžiančius valdyti perėmėją didesniu atstumu, kai tradiciniai, lėtesni perėmimo dronai nebespėja.
Kodėl tai gali būti svarbu NATO šalims
Esminė tokio sprendimo logika – kaina ir mastelis. Brangių priešlėktuvinių raketų atsargos yra ribotos, o masiniai dronų antskrydžiai siekia priversti gynybą eikvoti brangius resursus, todėl pigesni perėmėjai gali tapti papildomu sluoksniu tarp oro gynybos ir taikinio.
Jei perėmėjai įrodys efektyvumą realiomis sąlygomis, tokios priemonės galėtų papildyti klasikinę oro gynybą ir mažinti spaudimą raketiniams kompleksams. Kartu tai stiprina bendrą tendenciją, kai mūšio lauke sparčiai plečiasi DI ir automatizacijos vaidmuo aptikime, taikinių atpažinime bei perėmimo sprendimuose.
Lenkijai ir kitoms regiono šalims tai yra signalas, kad grėsmės pobūdis keičiasi: svarbus tampa ne vien atstumas, bet ir sekundėmis matuojamas sprendimų priėmimo greitis. Tokiose situacijose didžiausią efektą dažnai duoda ne viena sistema, o kelių sluoksnių gynyba, kurioje atsiranda vietos ir pigiems, greitai gaminamiems perėmėjams.