Budlėja Dovydo, dar vadinama drugelių krūmu, žiedynus formuoja ant šių metų ūglių, todėl jos žydėjimas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek pavasarį ir vasaros pradžioje užaugina stiprių naujų šakelių. Jei žiedų mažai arba krūmas greitai nustoja žydėti, dažniausiai kaltos ne veislės savybės, o augimo sąlygos ir priežiūros klaidos.
Viena dažniausių priežasčių – per mažai saulės. Budlėjai reikia šiltos, nuo vėjų apsaugotos vietos ir bent 6 valandų tiesioginės saulės per dieną, o pusiau pavėsyje ji išaugina ilgesnius, silpnesnius ūglius ir užmezga mažiau žiedynų.
Kodėl budlėja menkai žydi?
Žydėjimą slopina ir per sunkus, užmirkstantis dirvožemis: šaknims trūksta oro, lapai gali gelsti, o naujų ūglių augimas lėtėja. Kita kraštutinė problema – ilgalaikė sausra per karščius, kai augalas numeta neišsiskleidusius pumpurus, o žiedynai pradeda džiūti.
Ne mažiau svarbios ir priežiūros klaidos: jei pavasarį krūmas neapgenimas, jis užaugina mažiau jaunų stiprių ūglių, o palikti peržydėję žiedynai nukreipia augalo energiją į sėklų brandinimą. Žydėjimą taip pat silpnina per daug azoto turinčios trąšos, ypač vasaros pabaigoje.
Verta prisiminti, kad jaunas arba neseniai persodintas krūmas pirmiausia gali stiprinti šaknų sistemą, todėl pirmais metais žydėjimas neretai būna kuklesnis. Jei budlėja sveika, o vieta tinkama, jos žydėjimas dažniausiai ryškiai sustiprėja kitą sezoną.
Praktika, kuri prailgina žydėjimą
Patikimiausias būdas prailginti budlėjos žydėjimą iki šalnų – reguliariai šalinti peržydėjusius žiedynus visą rugpjūtį ir rugsėjį. Nereikia laukti, kol visa žiedyno šluotelė visiškai nudžius: pakanka, kai didžioji dalis žiedų praranda spalvą, o viršus ima ruduoti.
Žiedyną kirpkite švariu ir aštriu sekatoriumi virš gerai išsivysčiusios lapų poros arba virš matomų šoninių ūglių. Iš šių vietų augalas dažnai išleidžia naujus ūglius su pumpurais, o vėlesni žiedynai būna smulkesni, tačiau jų susiformuoja daugiau.
Vasaros pabaigoje nereikėtų imtis radikalaus formavimo ir trumpinti visų ūglių, nes tai silpnina krūmą. Stipresnis genėjimas planuojamas pavasarį, kai praeina didesnių šalčių rizika, nes būtent tuomet budlėja geriausiai atsinaujina.
Laistymas, tręšimas ir kenkėjai per karščius
Per sausras budlėją laistykite rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius dirvos sluoksnius. Kasdienis paviršinis drėkinimas skatina seklų šaknyną ir neapsaugo augalo nuo ilgesnio lietaus stokos, o laistant geriausia vandenį pilti ant dirvos, ne ant žiedynų.
Drėgmę padeda išlaikyti kelių centimetrų mulčio sluoksnis iš komposto, žievės ar skiedrų, tačiau jis neturi liestis prie stiebų pagrindo. Tai ypač aktualu permainingu oru, kai naktimis vėsu, o dirvos perteklinei drėgmei užsilaikius prie stiebų didėja puvinių rizika.
Tręšiant vasaros pabaigoje svarbiausia riboti azotą: jis skatina minkštų, vandeningų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir vėliau lengviau nukenčia nuo šalnų. Jei dirva skurdi, labiau tinka rudeninės trąšos su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, naudojamos pagal gamintojo normą ir tik ant drėgnos dirvos.
Karšti ir sausi periodai palankūs voratinklinėms erkėms, kurios dažniausiai slepiasi lapų apačioje. Jei lapai ima pilkėti, matyti smulkūs šviesūs taškeliai ar vos pastebimas voratinklis, krūmą būtina apžiūrėti ir imtis tikslinių priemonių, tačiau purkšti žydinčios budlėjos profilaktiškai nereikėtų, nes ją gausiai lanko apdulkintojai.
Net ir laikantis visų rekomendacijų, žydėjimas turi natūralią ribą: trumpėjant dienai ir krentant temperatūrai augalas lėtina augimą. Rudenį verta palikti sveikus ūglius beveik netrumpintus, o prie pagrindo supilti žemių ar komposto kauburėlį, kuris padeda budlėjai saugiau peržiemoti.