Tag: Druska mityboje

  • Kuri „Campbell’s“ sriuba mažiausiai sūri? Šie 2 skoniai turi vos 50 mg natrio

    Konservuotos sriubos daugeliui yra greitas ir patogus sprendimas, tačiau mitybos specialistai nuolat primena: didžiausias jų trūkumas dažnai būna druskos kiekis. Įprastoje porcijoje neretai susikaupia reikšminga dalis suaugusiesiems rekomenduojamos maksimalios 2 300 miligramų natrio paros normos.

    Ieškantiems mažiau sūrių pasirinkimų „Campbell’s“ turi kelias aiškiai pažymėtas alternatyvas. Mažiausiai natrio turinčios yra dvi „unsalted“ linijos sriubos, kurių porcijoje yra vos 50 miligramų natrio.

    Tai „Campbell’s“ „Unsalted Cream of Mushroom“ ir „Campbell’s“ „Unsalted Tomato“ sriubos. Trečiasis tos pačios serijos variantas „Campbell’s“ „Unsalted Cream of Chicken“ turi šiek tiek daugiau, apie 60 miligramų natrio porcijoje, tačiau vis tiek išlieka vienas „lengviausių“ pasirinkimų lentynoje.

    „Campbell’s“ mažiau sūrių produktų kryptį plėtoja jau ne vienerius metus. Bendrovė yra skelbusi, kad dar 2004 metais, keisdama receptūras ir pereidama prie kitokios druskos naudojimo, daliai produktų sumažino natrio kiekį, o 2009 metais pristatė mažesnio natrio „Condensed Tomato“ versiją.

    Kodėl svarbu mažinti druską?

    Per didelis natrio kiekis mityboje siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir didesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Dėl to sveikatos institucijos daugelyje šalių rekomenduoja riboti druską ir rinktis produktus, kuriuose natrio mažiau.

    Praktikoje tai reiškia, kad konservuotos sriubos gali tapti kasdieniu druskos šaltiniu, net jei jos atrodo nekaltas užkandis. Mažesnio natrio pasirinkimai leidžia geriau kontroliuoti bendrą dienos suvartojimą, ypač jei kartu valgomi ir kiti sūrūs produktai.

    Kritika dėl skonio ir kaip ją sprendžia pirkėjai

    Mažiau sūrios sriubos ne visus įtikino skoniu, o socialiniuose tinkluose netrūko komentarų, kad jos prėskos. Kita vertus, dalis pirkėjų pabrėžia, kad tokie produktai vertingi kaip bazė, kai norisi patiems reguliuoti prieskonius.

    „Didžiausias pliusas yra tai, kad druską galiu susireguliuoti pats“, – sakė vienas mažo natrio mitybos šalininkas, dalindamasis patirtimi apie „unsalted“ sriubas.

    Namų virtuvėse šios sriubos dažnai naudojamos ne kaip galutinis patiekalas, o kaip ingredientas troškiniams, apkepams ar padažams, kur skonį papildo česnakas, svogūnai, salierai, džiovintos žolelės ar kiti prieskoniai. Taip išlaikomas mažas natrio kiekis, bet patiekalas tampa sodresnis.

    Renkantis konservuotą sriubą verta atidžiai perskaityti maistingumo lentelę ir įvertinti natrio kiekį vienoje porcijoje, nes skardinėje jų gali būti daugiau nei viena. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems gydytojai rekomenduoja riboti druską dėl kraujospūdžio ar kitų sveikatos priežasčių.

  • Protėviai karštyje gėrė burokėlių girą: gaivina ir palaiko žarnyną, bet yra svarbi taisyklė

    Burokėlių gira dažniau siejama su barščiais, tačiau atšaldyta ji gali tapti ryškaus skonio vasaros gėrimu. Rūgštokas, šiek tiek sūrus skonis ir burokėlių aromatas dažnai maloniai numalšina troškulį. Vis dėlto ji nėra vandens pakaitalas, todėl geriausia ją vertinti kaip įvairovę kasdieniam skysčių vartojimui.

    Burokėlių rauginimas Vidurio ir Rytų Europoje turi senas tradicijas: raugas naudotas ir gėrimui, ir sriuboms, ir šaltibarščių tipo patiekalams. Pastaraisiais metais jis vėl atrandamas dėl fermentuotų produktų populiarumo ir didesnio dėmesio žarnyno mikrobiotai. Parduotuvėse daugėja tiek pasterizuotų, tiek nepasterizuotų variantų, tačiau jų savybės gali skirtis.

    Ar tikrai gerai drėkina?

    Karštomis dienomis organizmui svarbiausia gauti pakankamai skysčių, o pagrindinis pasirinkimas išlieka vanduo. Burokėlių gira skysčių balansą gali papildyti, tačiau dėl druskos kiekio ji netinka gerti neribotai visą dieną, kaip dažnas daro su vandeniu. Ypač atsargiems reikėtų būti tiems, kurie riboja druską dėl padidėjusio kraujospūdžio ar kitų sveikatos būklių.

    Raugintų gėrimų rūgštumas kai kuriems žmonėms gali dirginti skrandį ar sustiprinti refliukso simptomus. Jei jaučiate nemalonius pojūčius, verta mažinti kiekį, skiesti vandeniu arba rinktis kitus gėrimus. Taip pat svarbu atsižvelgti į individualų toleravimą, nes fermentuoti produktai ne visiems tinka vienodai.

    Kas lemia skonį ir naudą?

    Klasikinė gira gaminama iš žalių burokėlių, vandens, druskos, česnako ir prieskonių, o skonį suformuoja pieno rūgšties fermentacija. Natūralios nuosėdos butelio dugne yra įprastos, kaip ir specifinis rūgštokas fermentacijos kvapas. Jei produktas pirktinis, verta pasižiūrėti sudėtį ir atkreipti dėmesį, ar jis pasterizuotas, nes kaitinimas paprastai sumažina gyvų mikroorganizmų kiekį.

    Namuose gaminant svarbiausia higiena ir tinkamos sąlygos, kad fermentacija vyktų saugiai. Indas turi būti švarus ir išplikytas, o burokėliai tvirti, be pelėsio ar pažeidimų. Dar viena taisyklė, kurios nereikėtų ignoruoti: visi burokėlių gabalėliai privalo būti apsemti sūrymu, kad nesusidarytų nepageidaujami mikroorganizmai.

    Kada gėrimo nebegerti?

    Jei paviršiuje atsiranda pūkuotas, spalvotas pelėsis arba kvapas tampa aitrus, nemalonus, primenantis gedimą, gėrimo ragauti nereikėtų. Tokiu atveju saugiausia išmesti visą turinį, o indą kruopščiai išplauti ir dezinfekuoti. Vasarą patiekimui dalį giros galima skiesti šaltu vandeniu ir patiekti gerai atvėsintą, tačiau saikas išlieka svarbiausias.