CP v2

Tag: Druskininkai

  • Druskininkuose parodys, kaip gauti 100 proc. kompensaciją automobilio pritaikymui ir judumo priemonėms

    Druskininkuose rugpjūčio 22 dieną vyks automobilių pritaikymo ir judumo priemonių demonstracija, skirta žmonėms, susiduriantiems su judėjimo sunkumais, ir jų artimiesiems. Renginyje bus galima gyvai pamatyti, išbandyti ir aptarti sprendimus, padedančius keliauti saugiau ir savarankiškiau.

    Organizatoriai žada atsakyti į dažniausius klausimus, kaip pritaikomas automobilis individualiems poreikiams, kai sudėtinga įlipti į saloną, persikelti iš vežimėlio ar įkelti mobilumo priemones. Taip pat bus teikiamos konsultacijos dėl galimų valstybės kompensacijų automobilio pritaikymui ir judumo priemonėms.

    Praktiškai tokie sprendimai dažniausiai apima sėdynių pasukimo ar nuleidimo mechanizmus, įvažiavimo rampas, keltuvus, vežimėlio tvirtinimo sistemas, rankinio valdymo įrangą ar kitus valdymo pritaikymus. Tikslus komplektas priklauso nuo žmogaus funkcinių galimybių, automobilio tipo ir to, ar asmuo vairuoja pats, ar yra vežamas.

    Renginio metu į Druskininkus atvyks demonstracinis automobilis su įdiegtais pritaikymo sprendimais, todėl žmonės galės įvertinti, kaip veikia įranga realiomis sąlygomis. Tokios gyvos demonstracijos dažnai padeda aiškiau suprasti, kas iš tiesų palengvina kasdienes keliones, o kas lieka tik teoriškai patrauklu.

    Demonstracija vyks Nemuno pakrantėje priešais viešbutį „Europa Royale“ Druskininkuose, nuo 11 iki 18 valandos. Organizatoriai kviečia atvykti žmones su negalia, šeimas, auginančias vaikus su negalia, bei artimuosius, kurie ieško sprendimų patogesniam ir saugesniam judėjimui.

  • Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų savivaldybės taryba patvirtino Druskininkų aerodromo infrastruktūros vystymo koncepciją, kuri apibrėžia ilgalaikę beveik 47 hektarų teritorijos viziją. Dokumentas sudaro pagrindą nuosekliam aerodromo atnaujinimui ir platesniam jo pritaikymui ne vien aviacijai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad aerodromas laikomas unikalia erdve kurorto centre, galinčia aptarnauti mažąją aviaciją ir aviaturizmą. Kartu siekiama, kad teritorija veiktų visus metus ir nebūtų naudojama tik fragmentiškai.

    „Druskininkų aerodromas – unikali vieta pačiame kurorto centre. Tai patraukli erdvė mažajai aviacijai, aviaturizmui, sportui, mokymams, renginiams, aktyviam laisvalaikiui ir norime, kad ji būtų naudojama ne fragmentiškai, o visapusiai ir taptų moderniu daugiafunkciu turizmo ir pramogų kompleksu“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, aerodromas neplanuojamas kaip didelis oro uostas, orientuotas į nuolatinius keleivinių lėktuvų skrydžius. Akcentuojama, kad prioritetas teikiamas mažajai aviacijai, mokymams, sporto ir rekreacijos veikloms bei renginių infrastruktūrai.

    Patvirtintoje koncepcijoje numatyta plėtoti devynias funkcines zonas: nuo aviacijos ir orlaivių aptarnavimo infrastruktūros iki sporto, rekreacijos, kultūros renginių, mokymų, turizmo, komercinių paslaugų ir bendruomenei skirtų erdvių. Tokia struktūra savivaldybei leidžia planuoti teritorijos vystymą etapais, derinant skirtingus naudojimo scenarijus.

    Koncepcija įvardijama kaip strateginis dokumentas, nustatantis pagrindines teritorijos vystymo kryptis ir rėmus tolimesniems sprendimams. Praktikoje tai reiškia, kad tolesni projektai gali būti detalizuojami per atskirus techninius sprendinius, investicinius pasiūlymus ir teritorijų planavimo procedūras.

    Savivaldybė taip pat teigia, kad Druskininkų aerodromo įveiklinimo galimybėmis domisi investuotojai, svarstantys įvairius projektus. Lūkesčiai siejami su didesniais turistų srautais, papildomomis paslaugomis kurorte ir platesniu Pietų Lietuvos regiono patrauklumu.

  • Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų savivaldybės mokyklų antrokai mokslo metus šiemet užbaigė kitaip nei įprasta – Druskininkų Snow Arenoje jiems įteikti kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto programos baigimo pažymėjimai. Programa visus mokslo metus suteikė galimybę vaikams reguliariai ir nemokamai mokytis žiemos sporto pagrindų.

    Užsiėmimų metu mokiniai susipažino su kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto technika, mokėsi saugaus elgesio trasose, lavino koordinaciją ir ištvermę. Tokios ankstyvos praktinės pamokos, specialistų teigimu, padeda vaikams ugdyti judėjimo įgūdžius ir formuoja įprotį rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Metų pabaiga trasoje

    Programos kulminacija tapo varžybos, kuriose antrokai galėjo pademonstruoti per mokslo metus įgytus gebėjimus. Renginys buvo skirtas ne tik rezultatams, bet ir motyvacijai: vaikams tai tapo proga patirti varžybinę atmosferą ir išmokti susikaupimo bei taisyklių laikymosi.

    Mokinius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Naruckienė ir Druskininkų sporto centro direktorius Gintaras Šikšnys. Jie pabrėžė, kad tokios iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą bendruomenei, nes vaikai anksčiau atranda sportą ir drąsiau išbando naujas veiklas.

    „Džiaugiuosi matydama tiek daug aktyvių, smalsių ir sportiškų vaikų. Ne kiekvienas Lietuvos antrokas turi galimybę dar mokykloje išmokti slidinėti ar važiuoti snieglente, o Druskininkuose tai jau tapo gražia tradicija“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown.

    Šventinę nuotaiką sustiprino ir Druskininkų Snow Arenos staigmena – visų mokyklų mokiniai buvo pavaišinti tortu. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie simboliniai akcentai vaikams tampa papildomu paskatinimu ir kuria pozityvią patirtį, kuri dažnai lemia norą sportuoti ir ateityje.

    Geriausiai pasirodę dalyviai

    Kalnų slidinėjimo varžybose geriausiai pasirodė Sofija Drozdova, Alicija Levkovič ir Darija Jaskevičiūtė mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Vaškevičius, Lukas Bakanauskas ir Matas Kulbokas. Varžybų formatas leido vaikams išbandyti tiek greitį, tiek trasos įveikimo tikslumą.

    Snieglenčių sporto varžybose prizines vietas iškovojo Fadetė Rapnikaitė, Barbora Karpijūtė ir Marija Melnikova mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Leminskas, Ihor Kozak ir Paul Memphis Jessen. Pasak trenerių, ši sporto šaka vaikams ypač patraukli dėl dinamiškumo, tačiau svarbiausia joje išlieka saugumas ir taisyklinga technika.

    Druskininkuose nemokamos moksleivių pamokos, skirtos supažindinti su žiemos sportu, pradėtos 2014 metais rugsėjį. Savivaldybė tikisi, kad programa ir toliau išliks tęstinė, o augantis vaikų įsitraukimas taps impulsu plėsti sporto ugdymo galimybes bei stiprinti fizinio aktyvumo kultūrą.

  • Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Posėdis Leipalingio dvare

    Leipalingio dvare Druskininkų savivaldybėje į posėdį susirinko Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos taryba. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo tęstinumą ir sklaidą ne tik Druskininkuose, bet ir visame Dzūkijos regione.

    Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, tarybos atstovai, Druskininkų savivaldybės specialistai, etninės kultūros puoselėtojai, tautodailininkai ir kūrėjai. Daug dėmesio skirta tam, kaip tradicijas išlaikyti gyvas kasdienybėje, o ne vien šventiniuose renginiuose.

    Kokios priemonės veikia, o kur stringa?

    Susitikimo metu pristatyta etninės kultūros situacija Druskininkų savivaldybėje, apžvelgtos vykdomos edukacijos ir renginiai, taip pat tradicijų išsaugojimo iniciatyvos. Aptarti iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria bendruomenės ir organizatoriai: kartų kaita, mažėjantis nuoseklus įsitraukimas ir riboti žmogiškieji ištekliai.

    Diskusijose pabrėžta, kad etninės kultūros sklaidą vis dažniau lemia praktiniai sprendimai: aiškus edukacijų turinys, bendradarbiavimas su mokyklomis, muziejais ir vietos bendruomenėmis, taip pat tradicijų pateikimas šiuolaikiškai, neprarandant autentiškumo. Dalyviai akcentavo, jog svarbu ne tik renginių gausa, bet ir jų kokybė bei tęstinumas.

    Heraldika ir regiono tapatybė

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių įteisinimas. Tokie sprendimai, pasak posėdžio dalyvių, prisideda prie aiškesnės regiono tapatybės ir atpažįstamumo, o simboliai tampa ne vien formalumu, bet ir edukacine priemone.

    Taip pat aptarti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso prioritetai bei Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai. Šios iniciatyvos vertintos kaip svarbūs būdai įtraukti tiek jaunimą, tiek turizmo sektorių, kad tradicijos būtų ne tik saugomos, bet ir taptų vietos ekonomikos bei švietimo dalimi.

    Posėdžio dalyviai susipažino su Leipalingio dvaro istorija ir aplankė A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Susitikimą užbaigė pažintinė edukacija Druskininkuose, kurios metu gilintasi į vietos kultūros ir istorijos paveldą.

  • Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis prasideda 10 valandą: kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Druskininkų savivaldybė informuoja, kad šiandien 10 valandą vyks savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomi miestui ir gyventojams aktualūs klausimai. Savivaldybė kviečia gyventojus posėdį stebėti nuotoliu, kad sprendimų priėmimo procesas būtų kuo atviresnis ir suprantamesnis.

    Tarybos posėdžiai yra viena svarbiausių savivaldos darbo formų: jų metu priimami sprendimai dėl savivaldybės biudžeto, vietinės infrastruktūros, viešųjų paslaugų organizavimo, švietimo, kultūros ir kitų sričių. Nuo tarybos balsavimų priklauso ir tai, kaip bus įgyvendinami strateginiai Druskininkų plėtros planai bei projektai.

    Kur stebėti posėdį?

    Kaip nurodo savivaldybė, posėdžio transliacija bus prieinama internetu per Druskininkų savivaldybės administracijos „Youtube“ kanalą. Toks transliavimo būdas leidžia posėdį stebėti tiek Druskininkų gyventojams, tiek išvykusiems kraštiečiams ar kurorto svečiams.

    Gyventojams, kurie nori suprasti sprendimų kontekstą, pravartu iš anksto susipažinti su posėdžio darbotvarke ir sprendimų projektais. Šie dokumentai paprastai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, o po posėdžio dažnai pateikiami ir priimtų sprendimų tekstai.

    Kodėl tokios transliacijos svarbios?

    Tiesioginės tarybos posėdžių transliacijos vis dažniau tampa įprasta savivaldybių praktika, nes jos didina skaidrumą ir pasitikėjimą vietos valdžia. Gyventojai gali matyti, kaip vyksta diskusijos, kokie argumentai pateikiami ir kaip balsuoja jų išrinkti tarybos nariai.

    Be to, viešas posėdžių stebėjimas padeda geriau suprasti, kodėl vieni ar kiti klausimai atsiduria darbotvarkėje, kokie yra sprendimų terminai ir kokią įtaką jie gali turėti kasdieniams gyventojų poreikiams. Savivaldybė ragina aktyviai domėtis savivaldos darbu ir sekti priimamus sprendimus.

  • Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Gegužės mėnuo daugeliui siejasi su mokslo metų pabaiga, tačiau finišo tiesiąją pasiekia ne tik mokyklų abiturientai. Savivaldybėse vis aktyviau įsitvirtina ir Trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis vyresnio amžiaus žmones mokytis, judėti ir kurti bendruomenę.

    Šiemet mokslo metus užbaigė daugiau kaip 200 Lazdijų, Seirijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Renginys tapo proga susitikti skirtingų vietovių bendruomenėms ir pasidžiaugti metų veiklomis, kurios daugeliui dalyvių yra svarbi kasdienybės dalis.

    Sveikinimai ir bendruomenių susitikimas

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, taip pat Veisiejų ir Seirijų seniūnai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti ryšius tarp vietos bendruomenių ir skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    Renginyje dalyvavo ir bičiuliai iš Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto, prisidėję prie bendros šventinės nuotaikos. Tokie tarpusavio vizitai tampa vis dažnesni, nes leidžia dalintis patirtimis, idėjomis bei įvairių veiklų organizavimo praktika.

    Veiklos, kurios įtraukia

    Šventės metu dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas, skirtas judėjimui ir turiningam laisvalaikiui. Gerą nuotaiką ir energiją dovanojo mankštos, o bendram šokiui visus subūrė Joana Bartaškienė.

    Be šokių ir fizinių užsiėmimų, dalyviai išbandė lauko žaidimus, dalyvavo pažintiniuose užsiėmimuose gamtoje ir kūrybinėse veiklose. Tokia programa atliepia vieną svarbiausių Trečiojo amžiaus universiteto idėjų: mokymasis gali vykti ne tik auditorijoje, bet ir per patirtį, bendravimą bei judėjimą.

    Kodėl Trečiojo amžiaus universitetai svarbūs?

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje dažniausiai veikia kaip neformalaus švietimo ir bendruomeniškumo iniciatyvos, kuriose dalyviai renkasi pagal interesus. Tokios veiklos prisideda prie aktyvaus senėjimo, mažina socialinę atskirtį ir skatina savanorystę bei tarpusavio pagalbą.

    Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į mokymąsi ir bendras veiklas taip pat siejamas su geresne emocine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Mokslo metų užbaigimo šventė tapo simboliniu įvertinimu, kad žingeidumas ir noras būti bendruomenės dalimi neturi amžiaus ribų.

  • Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Susitikimas Druskininkuose subūrė vadovus

    Druskininkuose surengtas Švietimo vadovų klubo susitikimas, į kurį atvyko mokyklų vadovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginio ašis – šiuolaikinė lyderystė mokykloje, bendruomenės telkimas ir praktiniai sprendimai, padedantys reaguoti į sparčiai kintančius ugdymo poreikius.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes mokykloms tenka derinti kelias kryptis vienu metu: atnaujintas ugdymo programas, mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimą, įtraukties stiprinimą ir mokytojų trūkumo problemą. Vadovų gebėjimas susitarti dėl bendrų taisyklių ir palaikyti komandą tampa ne mažiau reikšmingas nei formali administravimo patirtis.

    Savivaldybės kryptys ir mokyklos patirtis

    Susitikimo metu Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pristatė savivaldybės švietimo kryptis, vykdomus pokyčius ir prioritetus, susijusius su ugdymo kokybe. Akcentuota, kad bendruomeniškumas ir mokyklos kultūra yra viena iš sąlygų, leidžiančių nuosekliai gerinti rezultatus ir mažinti įtampas kasdienėje veikloje.

    Savo patirtimi dalijosi Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė, pristačiusi vadovavimo strategijas, kurios padeda išlaikyti aiškią kryptį net esant pokyčių nuovargiui. Aptarta, kaip planuojami sprendimai virsta realiais susitarimais mokytojų kambaryje ir klasėje, o ne lieka dokumentuose.

    Lyderystės iššūkiai: nuo motyvacijos iki kultūros

    Diskusijose daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokyklų vadovai gali motyvuoti komandas ir išlaikyti profesinį atsparumą, kai didėja administracinė našta ir lūkesčiai rezultatams. Dalyviai aptarė, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neveikia, o ilgalaikį pokytį kuria nuoseklūs susitarimai, aiškūs prioritetai ir reguliarus grįžtamasis ryšys.

    Kalbėta ir apie mokyklos kultūros stiprinimą, kai mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir administracija veikia kaip viena komanda. Ši tema ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste, kai klasėse dažniau susitinka skirtingų poreikių ir patirčių mokiniai, o sprendimų reikia ieškoti greitai ir atsakingai.

    Kas inicijuoja klubą ir kokia jo misija

    Švietimo vadovų klubą inicijuoja organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ ir „Švietimas numeris vienas“. Klubo idėja – sukurti nuolatinę, gyvą erdvę mokyklų vadovams, kur galima tartis dėl sprendimų, dalintis patirtimi ir mokytis iš vadybos praktikų, taikomų ne tik švietime, bet ir kitose srityse.

    Klubinis formatas remiasi savitarpio parama ir praktiniu bendradarbiavimu, kai vadovai gali kartu analizuoti kylančias problemas ir ieškoti veikiančių modelių, pritaikomų skirtingose mokyklose. Druskininkuose vykęs susitikimas tapo dar vienu signalu, kad švietimo lyderystė Lietuvoje vis dažniau suprantama kaip komandinis darbas, o ne vieno žmogaus atsakomybė.

  • Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Neringoje įvyko kasmetinis kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių bei už viešąjį saugumą atsakingų institucijų susitikimas, skirtas pasirengti 2026 metų vasaros sezonui. Jame aptarta, kaip intensyviausiu turistiniu laikotarpiu bus užtikrinama viešoji tvarka ir gyventojų bei poilsiautojų saugumas.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų savivaldybių atstovai. Druskininkų savivaldybei atstovavo vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasitarimo dalyviai vertino praėjusio sezono pamokas ir situacijas, kurios dažniausiai kelia riziką kurortuose: dideli žmonių srautai renginiuose, eismo intensyvėjimas, incidentai prie vandens telkinių, taip pat gaisrų prevencijos ir greito reagavimo klausimai. Akcentuota, kad saugumo planavimas turi prasidėti dar iki sezono, kad tarnybų ir savivaldybių veiksmai būtų suderinti.

    „Druskininkai yra visus metus gyvas kurortas – čia nuolat vyksta renginiai, atvyksta poilsiautojai, vyksta aktyvus kultūrinis ir sporto gyvenimas. Todėl saugumo klausimai mums aktualūs ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasak jo, tokie susitikimai leidžia pasidalinti praktika ir iš anksto susitarti dėl konkrečių veiksmų, kai turistų srautai tampa didžiausi. Tai ypač svarbu kurortams, kuriuose vienu metu sutelkiama daug lankytojų, o viešosios tvarkos incidentai, eismo įvykiai ar nelaimės gamtoje reikalauja operatyvaus kelių institucijų darbo.

    Diskusijose daug dėmesio skirta prevencijai, kuri kurortuose dažnai duoda didžiausią efektą: matomam pareigūnų patruliavimui, saugaus eismo priemonėms, aiškesniam informavimui renginių metu ir rizikingose vietose. Taip pat aptartas tarpinstitucinis koordinavimas, kai į vieną planą suvedami policijos, ugniagesių gelbėtojų, sienos apsaugos ir savivaldybių veiksmai.

    Kurortų atstovai pabrėžė, kad 2026 metų vasarai svarbi ne tik reagavimo parengtis, bet ir nuoseklus darbas su vietos bendruomene bei verslais, kurie sezono metu tiesiogiai prisideda prie tvarkos ir saugios aplinkos. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų leis efektyviau paskirstyti pajėgas ir sumažinti incidentų riziką piko savaitgaliais.

  • Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose pradėjo veikti naujas dienos užimtumo centras žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centre įrengtos modernios, šviesios ir lankytojų poreikiams pritaikytos patalpos, skirtos kūrybai, bendravimui ir kasdienių įgūdžių ugdymui.

    Centro atidaryme simbolinę juostelę perkirpo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovė Rūta Vasiliauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės paramos skyriaus atstovai, socialinių įstaigų darbuotojai ir bendruomenės nariai.

    „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio centro atsiradimo, kurie rūpinasi, kad jame būtų įdomių užsiėmimų, įtraukiančių veiklų, ir linkiu, kad tai būtų jauki, šilta vieta, kur norisi ateiti, būti, bendrauti“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dienos užimtumo centrai yra viena svarbiausių bendruomeninių paslaugų formų: jie padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina savarankiškumą, o šeimos nariams suteikia daugiau galimybių derinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais. Druskininkų savivaldybėje, kaip nurodyta atidarymo metu, šiuo metu veikia trys asmenų su negalia dienos užimtumo centrai ir penki vaikų dienos užimtumo centrai.

    Naujasis centras įrengtas daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto erdvėse. Jose numatyti siuvimo, siuvinėjimo, tekstilės dekoravimo, makramė ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, taip pat įrengta virtuvėlė, kuri leis lavinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Pasak „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovės Rūtos Vasiliauskienės, didesnės ir geriau pritaikytos patalpos leis aktyviau telkti bendruomenę ir pasiūlyti daugiau veiklų, kurios padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą. Anot jos, per kelerius metus Druskininkuose pavyko suburti palaikančią bendruomenę, o savivaldybės ir partnerių įsitraukimas sudaro sąlygas paslaugoms augti.

    Centro lankytojai tikisi, kad nauja erdvė spręs iki šiol jaustą ankštumo problemą ir leis daugiau dėmesio skirti kūrybai. „Anksčiau, kai vienoje erdvėje būdavome keli su vežimėliais, labai jausdavosi vietos trūkumas. Dabar, kai matau naujas patalpas, man net širdžiai gera“, – sakė centro lankytoja Emilija.

    Druskininkų savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos visoje Lietuvoje juda bendruomeniškumo kryptimi: prioritetas teikiamas aplinkai, kurioje žmogus gali mokytis, kurti, bendrauti ir gauti reikalingą pagalbą kuo arčiau namų. Savivaldybė taip pat skelbia planus šių metų pabaigoje Viečiūnuose atidaryti senjorų dienos užimtumo centrą.

  • Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Valstybės parama priedangoms

    Druskininkų savivaldybė skelbia gavusi valstybės finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu planuojama pradėti darbus keliose skirtingose savivaldybės vietose.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad investicijos skirtos tam, kad priedangos ekstremalių situacijų metu būtų funkcionalios, saugios ir lengviau pritaikomos įvairių poreikių gyventojams.

    Kur bus atnaujintos priedangos

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, modernizavimo darbai numatyti „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“ ir įmonėje „Druskininkų vandenys“. Taip pat priedangos bus atnaujintos Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje.

    Šios vietos pasirinktos siekiant, kad priedangų infrastruktūra apimtų ne tik Druskininkų miestą, bet ir platesnę savivaldybės teritoriją. Praktikoje tai reiškia geresnį pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse, ypač ten, kur susitelkia daugiau žmonių.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kokie darbai planuojami

    Savivaldybė teigia, kad atnaujinimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama inžinerinėms sistemoms ir techninei būklei. Numatyta gerinti patalpų parengtį taip, kad priedangos galėtų veikti patikimai ir tada, kai sutrinka įprastos paslaugos.

    Tarp dažniausiai diegiamų sprendimų įvardijamos vėdinimo sistemos, elektros generatoriai, evakuacinis apšvietimas ir papildomi evakuaciniai išėjimai. Taip pat dalis priedangų pritaikoma riboto judumo asmenims, kad prireikus jose būtų galima saugiai pasislėpti visiems.

    Pasak savivaldybės, tai jau antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta dar penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose, tarp jų „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre ir Sporto centre.

    Savivaldybė nurodo, kad iš viso Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos. Priedangų tinklo plėtra ir modernizavimas pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldos civilinės saugos prioritetų, vertinant ir regiono saugumo aplinką, ir gyventojų lūkesčius.