CP v2

Tag: Druskininkai

  • Druskininkai–Vilnius liko vienas reisas: svarbūs pokyčiai Varėnos ir Kabelių maršrutuose

    Druskininkai–Vilnius liko vienas reisas: svarbūs pokyčiai Varėnos ir Kabelių maršrutuose

    UAB „Druskininkų autobusų parkas“ sumažino reisų skaičių maršrute Druskininkai–Varėna–Vilnius. Nuo šiol lieka vienas reisas: iš Druskininkų autobusų stoties autobusas išvyksta 5.50 val., o iš Vilniaus – 13.05 val.

    Dėl šių pokyčių koreguojamas ir UAB „Varėnos autobusų parkas“ tvarkaraštis, kad susisiekimas regione išliktų kuo patogesnis. Savivaldybės ir vežėjai pabrėžia, kad tvarkaraščių derinimas su kitomis transporto rūšimis tampa būtinas mažėjant reisų pasiūlai.

    Darbo dienomis keleiviai, traukiniu iš Vilniaus atvykę į Marcinkonių geležinkelio stotį, galės persėsti į „Varėnos autobusų parko“ autobusą ir pasiekti Kabelius bei kitas pakeliui esančias gyvenvietes. Traukinys atvyksta 16.36 val., o autobusas maršrutu Varėna–Kabeliai–Varėna išvyksta 16.40 val. ir lauks traukiniu atvykstančių keleivių.

    Nuo 2026 metais spalio 1 dienos antradieniais bus įvedamas papildomas rytinis reisas maršrutu Varėna–Matuizos–Valkininkai–Dargužiai. Autobusas iš Varėnos autobusų stoties išvyks 8.30 val., o iš Dargužių – 9.25 val.

    Kartu keičiamas ir popietinis vietinio susisiekimo maršrutas Varėna–Krūminiai. Autobusas iš Varėnos autobusų stoties išvyks 15.10 val., o iš Krūminių suks į Dargužius ir, važiuodamas per Valkininkus bei Matuizas, grįš į Varėną.

    Skelbiama, kad šie pakeitimai turi užtikrinti paprastesnį keliavimą gyventojams, kurie ryte atvyksta į Varėną, o po pietų nori grįžti namo. Taip pat pažymima, kad tai bandomieji maršrutai, kurie kursuos vieną mėnesį, o vėliau bus vertinamas jų poreikis ir keleivių srautai.

    Gyventojams primenama, kad ir toliau kursuos keli vietinio susisiekimo maršrutai: Varėna–Valkininkai per Matuizas penktadieniais, Varėna–Dargužiai per Matuizas sekmadieniais, taip pat Varėna–Musteika–Marcinkonys–Druskininkai penktadieniais.

    Vežėjai ragina prieš kelionę pasitikslinti atnaujintus grafikus autobusų stotyse ir oficialiuose vežėjų kanaluose, nes bandomuoju laikotarpiu tvarkaraščiai gali būti tikslinami. Keleivių srautai ir realus poreikis dažniausiai lemia, ar laikini sprendimai tampa nuolatiniais.

  • Keičiasi Druskininkai–Vilnius autobuso grafikas: nauji laikai ir svarbi jungtis su traukiniu

    Keičiasi Druskininkai–Vilnius autobuso grafikas: nauji laikai ir svarbi jungtis su traukiniu

    Nuo rugsėjo 12 dieną laikinai keičiamas tolimojo susisiekimo maršruto Druskininkai–Varėna–Vilnius važiavimo laikas. Kaip praneša UAB „Druskininkų autobusų parkas“, pakeitimai galios du mėnesius.

    Pagal atnaujintą grafiką autobusas iš Druskininkų autobusų stoties išvyks 5.50 valandos. Iš Vilniaus tuo pačiu maršrutu autobusas išvažiuos 13.05 valandos.

    Maršrutas ir toliau drieksis per Varėnos rajono gyvenvietes Marcinkonis, Matuizą ir Valkininkus. Vežėjas ragina keleivius prieš kelionę pasitikrinti galiojančius išvykimo laikus, nes laikini pokyčiai gali paveikti įprastus persėdimus.

    Darbo dienomis numatyta patogi jungtis keleiviams, atvykstantiems traukiniu į Marcinkonių geležinkelio stotį. Traukinys į Marcinkonis atvyksta 16.36 valandos, o UAB „Varėnos autobusų parkas“ autobusas maršrutu Varėna–Kabeliai–Varėna išvyksta 16.40 valandos.

    Skelbiama, kad autobusas palauks traukiniu atvykstančių keleivių, todėl kelionė į Kabelius ir kitas pakeliui esančias gyvenvietes turėtų būti sklandesnė. Tokios suderintos jungtys yra svarbios regionams, kur alternatyvų ne visada daug, ypač darbo dienomis.

  • Druskininkai ir Kaunas rodo pavyzdį: kaip laisvalaikio idėjos virsta regionų verslais

    Aktyvaus laisvalaikio paslaugos Lietuvos regionuose vis dažniau tampa ne tik hobiu, bet ir tvariu verslu. Vis daugiau žmonių ieško patirčių, kurios derina judėjimą, bendruomeniškumą ir saugų užimtumą vaikams bei suaugusiems.

    Pradedant veiklą dažnai pritrūksta ne idėjų, o verslo žinių, rinkodaros supratimo ir aiškaus veiklos modelio. Dėl to svarbų vaidmenį įgauna mentorystė ir praktinės konsultacijos, padedančios greičiau priimti sprendimus ir išvengti brangių klaidų.

    Druskininkuose ekstremalaus sporto entuziastas Mantas Leminskas plėtoja VšĮ „Judantys Druskininkai“ projektą JUDRU. Idėja paprasta, bet ambicinga: kurti Pietų Lietuvos lentų sporto centrą, kuriame vyksta riedlenčių, riedučių, snieglenčių ir balansinių lentų užsiėmimai skirtingo amžiaus grupėms.

    Pasak iniciatoriaus, regione iki šiol trūko nuoseklių mokymų, orientuotų į saugų judėjimą ir technikos pagrindus. Druskininkams tam palankios sąlygos: rekreacinės erdvės, ilgi dviračių takai ir aktyvi bendruomenė, kuri palaiko naujas iniciatyvas.

    „Ne tik Druskininkuose, bet ir visame Pietų Lietuvos regione trūko vietos, kur žmonės galėtų sistemingai mokytis lentų sporto pagrindų“, – sakė Mantas Leminskas.

    Nors JUDRU veikia kaip ne pelno siekianti organizacija, jai vis tiek būtina ugdyti verslumo įgūdžius. Klientų pritraukimas, paslaugos struktūra, komunikacija ir finansinis tvarumas tampa kasdieniais klausimais, be kurių iniciatyva sunkiai augtų.

    Kaune naują auditoriją traukia ir drifto kartingų pasivažinėjimus vystantis verslas „Momentum Vibe“, kurį kuria Agnė Mažeikienė. Verslininkė sako, kad pradžioje teko greitai mokytis visko nuo pagrindų: nuo veiklos planavimo iki rinkodaros ir socialinių tinklų logikos.

    „Tai buvo pirmasis mano verslas, todėl iššūkių netrūko, o konsultacijos padėjo susidėlioti aiškesnį veiklos pagrindą“, – sakė Agnė Mažeikienė.

    Augant susidomėjimui, ryškėja ir plėtros kryptys, orientuotos į vaikus ir jaunimą. Tarp planų minimi neformaliojo ugdymo būreliai bei specializuotos stovyklos, kurios derintų pramogą su kryptingu įgūdžių ugdymu ir saugaus vairavimo elementais.

    Tokius verslus regionuose stiprina Inovacijų agentūros regioninio verslo plėtros programa „Verslo skrydis“, suteikianti mentorystę, ekspertines konsultacijas ir praktinius mokymus. Inovacijų agentūra nurodo, kad šiais metais programa pasinaudojo daugiau nei 140 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų skirtingose savivaldybėse.

    „Pirmieji žingsniai verslo kelyje dažniausiai būna sunkiausi, todėl ekspertų pagalba tampa svarbiu postūmiu“, – sakė Inovacijų agentūros atstovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Programa „Verslo skrydis“ įgyvendinama trečią kartą ir šiemet apima kelias Lietuvos savivaldybes, o projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių regionuose gimstančioms paslaugoms greičiau pasiekti klientą, sustiprinti veiklos modelį ir planuoti augimą.

  • Druskininkuose parodys, kaip gauti 100 proc. kompensaciją automobilio pritaikymui ir judumo priemonėms

    Druskininkuose rugpjūčio 22 dieną vyks automobilių pritaikymo ir judumo priemonių demonstracija, skirta žmonėms, susiduriantiems su judėjimo sunkumais, ir jų artimiesiems. Renginyje bus galima gyvai pamatyti, išbandyti ir aptarti sprendimus, padedančius keliauti saugiau ir savarankiškiau.

    Organizatoriai žada atsakyti į dažniausius klausimus, kaip pritaikomas automobilis individualiems poreikiams, kai sudėtinga įlipti į saloną, persikelti iš vežimėlio ar įkelti mobilumo priemones. Taip pat bus teikiamos konsultacijos dėl galimų valstybės kompensacijų automobilio pritaikymui ir judumo priemonėms.

    Praktiškai tokie sprendimai dažniausiai apima sėdynių pasukimo ar nuleidimo mechanizmus, įvažiavimo rampas, keltuvus, vežimėlio tvirtinimo sistemas, rankinio valdymo įrangą ar kitus valdymo pritaikymus. Tikslus komplektas priklauso nuo žmogaus funkcinių galimybių, automobilio tipo ir to, ar asmuo vairuoja pats, ar yra vežamas.

    Renginio metu į Druskininkus atvyks demonstracinis automobilis su įdiegtais pritaikymo sprendimais, todėl žmonės galės įvertinti, kaip veikia įranga realiomis sąlygomis. Tokios gyvos demonstracijos dažnai padeda aiškiau suprasti, kas iš tiesų palengvina kasdienes keliones, o kas lieka tik teoriškai patrauklu.

    Demonstracija vyks Nemuno pakrantėje priešais viešbutį „Europa Royale“ Druskininkuose, nuo 11 iki 18 valandos. Organizatoriai kviečia atvykti žmones su negalia, šeimas, auginančias vaikus su negalia, bei artimuosius, kurie ieško sprendimų patogesniam ir saugesniam judėjimui.

  • Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų savivaldybės taryba patvirtino Druskininkų aerodromo infrastruktūros vystymo koncepciją, kuri apibrėžia ilgalaikę beveik 47 hektarų teritorijos viziją. Dokumentas sudaro pagrindą nuosekliam aerodromo atnaujinimui ir platesniam jo pritaikymui ne vien aviacijai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad aerodromas laikomas unikalia erdve kurorto centre, galinčia aptarnauti mažąją aviaciją ir aviaturizmą. Kartu siekiama, kad teritorija veiktų visus metus ir nebūtų naudojama tik fragmentiškai.

    „Druskininkų aerodromas – unikali vieta pačiame kurorto centre. Tai patraukli erdvė mažajai aviacijai, aviaturizmui, sportui, mokymams, renginiams, aktyviam laisvalaikiui ir norime, kad ji būtų naudojama ne fragmentiškai, o visapusiai ir taptų moderniu daugiafunkciu turizmo ir pramogų kompleksu“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, aerodromas neplanuojamas kaip didelis oro uostas, orientuotas į nuolatinius keleivinių lėktuvų skrydžius. Akcentuojama, kad prioritetas teikiamas mažajai aviacijai, mokymams, sporto ir rekreacijos veikloms bei renginių infrastruktūrai.

    Patvirtintoje koncepcijoje numatyta plėtoti devynias funkcines zonas: nuo aviacijos ir orlaivių aptarnavimo infrastruktūros iki sporto, rekreacijos, kultūros renginių, mokymų, turizmo, komercinių paslaugų ir bendruomenei skirtų erdvių. Tokia struktūra savivaldybei leidžia planuoti teritorijos vystymą etapais, derinant skirtingus naudojimo scenarijus.

    Koncepcija įvardijama kaip strateginis dokumentas, nustatantis pagrindines teritorijos vystymo kryptis ir rėmus tolimesniems sprendimams. Praktikoje tai reiškia, kad tolesni projektai gali būti detalizuojami per atskirus techninius sprendinius, investicinius pasiūlymus ir teritorijų planavimo procedūras.

    Savivaldybė taip pat teigia, kad Druskininkų aerodromo įveiklinimo galimybėmis domisi investuotojai, svarstantys įvairius projektus. Lūkesčiai siejami su didesniais turistų srautais, papildomomis paslaugomis kurorte ir platesniu Pietų Lietuvos regiono patrauklumu.

  • Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų antrokai baigė slidinėjimo ir snieglenčių programą: finalą vainikavo varžybos Snow Arenoje

    Druskininkų savivaldybės mokyklų antrokai mokslo metus šiemet užbaigė kitaip nei įprasta – Druskininkų Snow Arenoje jiems įteikti kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto programos baigimo pažymėjimai. Programa visus mokslo metus suteikė galimybę vaikams reguliariai ir nemokamai mokytis žiemos sporto pagrindų.

    Užsiėmimų metu mokiniai susipažino su kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto technika, mokėsi saugaus elgesio trasose, lavino koordinaciją ir ištvermę. Tokios ankstyvos praktinės pamokos, specialistų teigimu, padeda vaikams ugdyti judėjimo įgūdžius ir formuoja įprotį rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Metų pabaiga trasoje

    Programos kulminacija tapo varžybos, kuriose antrokai galėjo pademonstruoti per mokslo metus įgytus gebėjimus. Renginys buvo skirtas ne tik rezultatams, bet ir motyvacijai: vaikams tai tapo proga patirti varžybinę atmosferą ir išmokti susikaupimo bei taisyklių laikymosi.

    Mokinius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Švietimo skyriaus vedėja Jurgita Naruckienė ir Druskininkų sporto centro direktorius Gintaras Šikšnys. Jie pabrėžė, kad tokios iniciatyvos kuria ilgalaikę naudą bendruomenei, nes vaikai anksčiau atranda sportą ir drąsiau išbando naujas veiklas.

    „Džiaugiuosi matydama tiek daug aktyvių, smalsių ir sportiškų vaikų. Ne kiekvienas Lietuvos antrokas turi galimybę dar mokykloje išmokti slidinėti ar važiuoti snieglente, o Druskininkuose tai jau tapo gražia tradicija“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown.

    Šventinę nuotaiką sustiprino ir Druskininkų Snow Arenos staigmena – visų mokyklų mokiniai buvo pavaišinti tortu. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie simboliniai akcentai vaikams tampa papildomu paskatinimu ir kuria pozityvią patirtį, kuri dažnai lemia norą sportuoti ir ateityje.

    Geriausiai pasirodę dalyviai

    Kalnų slidinėjimo varžybose geriausiai pasirodė Sofija Drozdova, Alicija Levkovič ir Darija Jaskevičiūtė mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Vaškevičius, Lukas Bakanauskas ir Matas Kulbokas. Varžybų formatas leido vaikams išbandyti tiek greitį, tiek trasos įveikimo tikslumą.

    Snieglenčių sporto varžybose prizines vietas iškovojo Fadetė Rapnikaitė, Barbora Karpijūtė ir Marija Melnikova mergaičių grupėje, o berniukų grupėje – Vėjas Leminskas, Ihor Kozak ir Paul Memphis Jessen. Pasak trenerių, ši sporto šaka vaikams ypač patraukli dėl dinamiškumo, tačiau svarbiausia joje išlieka saugumas ir taisyklinga technika.

    Druskininkuose nemokamos moksleivių pamokos, skirtos supažindinti su žiemos sportu, pradėtos 2014 metais rugsėjį. Savivaldybė tikisi, kad programa ir toliau išliks tęstinė, o augantis vaikų įsitraukimas taps impulsu plėsti sporto ugdymo galimybes bei stiprinti fizinio aktyvumo kultūrą.

  • Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Posėdis Leipalingio dvare

    Leipalingio dvare Druskininkų savivaldybėje į posėdį susirinko Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos taryba. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo tęstinumą ir sklaidą ne tik Druskininkuose, bet ir visame Dzūkijos regione.

    Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, tarybos atstovai, Druskininkų savivaldybės specialistai, etninės kultūros puoselėtojai, tautodailininkai ir kūrėjai. Daug dėmesio skirta tam, kaip tradicijas išlaikyti gyvas kasdienybėje, o ne vien šventiniuose renginiuose.

    Kokios priemonės veikia, o kur stringa?

    Susitikimo metu pristatyta etninės kultūros situacija Druskininkų savivaldybėje, apžvelgtos vykdomos edukacijos ir renginiai, taip pat tradicijų išsaugojimo iniciatyvos. Aptarti iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria bendruomenės ir organizatoriai: kartų kaita, mažėjantis nuoseklus įsitraukimas ir riboti žmogiškieji ištekliai.

    Diskusijose pabrėžta, kad etninės kultūros sklaidą vis dažniau lemia praktiniai sprendimai: aiškus edukacijų turinys, bendradarbiavimas su mokyklomis, muziejais ir vietos bendruomenėmis, taip pat tradicijų pateikimas šiuolaikiškai, neprarandant autentiškumo. Dalyviai akcentavo, jog svarbu ne tik renginių gausa, bet ir jų kokybė bei tęstinumas.

    Heraldika ir regiono tapatybė

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių įteisinimas. Tokie sprendimai, pasak posėdžio dalyvių, prisideda prie aiškesnės regiono tapatybės ir atpažįstamumo, o simboliai tampa ne vien formalumu, bet ir edukacine priemone.

    Taip pat aptarti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso prioritetai bei Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai. Šios iniciatyvos vertintos kaip svarbūs būdai įtraukti tiek jaunimą, tiek turizmo sektorių, kad tradicijos būtų ne tik saugomos, bet ir taptų vietos ekonomikos bei švietimo dalimi.

    Posėdžio dalyviai susipažino su Leipalingio dvaro istorija ir aplankė A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Susitikimą užbaigė pažintinė edukacija Druskininkuose, kurios metu gilintasi į vietos kultūros ir istorijos paveldą.

  • Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis prasideda 10 valandą: kur stebėti tiesioginę transliaciją

    Druskininkų savivaldybė informuoja, kad šiandien 10 valandą vyks savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomi miestui ir gyventojams aktualūs klausimai. Savivaldybė kviečia gyventojus posėdį stebėti nuotoliu, kad sprendimų priėmimo procesas būtų kuo atviresnis ir suprantamesnis.

    Tarybos posėdžiai yra viena svarbiausių savivaldos darbo formų: jų metu priimami sprendimai dėl savivaldybės biudžeto, vietinės infrastruktūros, viešųjų paslaugų organizavimo, švietimo, kultūros ir kitų sričių. Nuo tarybos balsavimų priklauso ir tai, kaip bus įgyvendinami strateginiai Druskininkų plėtros planai bei projektai.

    Kur stebėti posėdį?

    Kaip nurodo savivaldybė, posėdžio transliacija bus prieinama internetu per Druskininkų savivaldybės administracijos „Youtube“ kanalą. Toks transliavimo būdas leidžia posėdį stebėti tiek Druskininkų gyventojams, tiek išvykusiems kraštiečiams ar kurorto svečiams.

    Gyventojams, kurie nori suprasti sprendimų kontekstą, pravartu iš anksto susipažinti su posėdžio darbotvarke ir sprendimų projektais. Šie dokumentai paprastai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, o po posėdžio dažnai pateikiami ir priimtų sprendimų tekstai.

    Kodėl tokios transliacijos svarbios?

    Tiesioginės tarybos posėdžių transliacijos vis dažniau tampa įprasta savivaldybių praktika, nes jos didina skaidrumą ir pasitikėjimą vietos valdžia. Gyventojai gali matyti, kaip vyksta diskusijos, kokie argumentai pateikiami ir kaip balsuoja jų išrinkti tarybos nariai.

    Be to, viešas posėdžių stebėjimas padeda geriau suprasti, kodėl vieni ar kiti klausimai atsiduria darbotvarkėje, kokie yra sprendimų terminai ir kokią įtaką jie gali turėti kasdieniams gyventojų poreikiams. Savivaldybė ragina aktyviai domėtis savivaldos darbu ir sekti priimamus sprendimus.

  • Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Trečiojo amžiaus universiteto mokslo metų pabaiga Lazdijuose: per 200 studentų ir bendrystės šventė

    Gegužės mėnuo daugeliui siejasi su mokslo metų pabaiga, tačiau finišo tiesiąją pasiekia ne tik mokyklų abiturientai. Savivaldybėse vis aktyviau įsitvirtina ir Trečiojo amžiaus universitetas, suburiantis vyresnio amžiaus žmones mokytis, judėti ir kurti bendruomenę.

    Šiemet mokslo metus užbaigė daugiau kaip 200 Lazdijų, Seirijų ir Veisiejų Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Renginys tapo proga susitikti skirtingų vietovių bendruomenėms ir pasidžiaugti metų veiklomis, kurios daugeliui dalyvių yra svarbi kasdienybės dalis.

    Sveikinimai ir bendruomenių susitikimas

    Šventėje sveikinimo žodžius tarė merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, taip pat Veisiejų ir Seirijų seniūnai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda stiprinti ryšius tarp vietos bendruomenių ir skatina vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    Renginyje dalyvavo ir bičiuliai iš Druskininkų Trečiojo amžiaus universiteto, prisidėję prie bendros šventinės nuotaikos. Tokie tarpusavio vizitai tampa vis dažnesni, nes leidžia dalintis patirtimis, idėjomis bei įvairių veiklų organizavimo praktika.

    Veiklos, kurios įtraukia

    Šventės metu dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas, skirtas judėjimui ir turiningam laisvalaikiui. Gerą nuotaiką ir energiją dovanojo mankštos, o bendram šokiui visus subūrė Joana Bartaškienė.

    Be šokių ir fizinių užsiėmimų, dalyviai išbandė lauko žaidimus, dalyvavo pažintiniuose užsiėmimuose gamtoje ir kūrybinėse veiklose. Tokia programa atliepia vieną svarbiausių Trečiojo amžiaus universiteto idėjų: mokymasis gali vykti ne tik auditorijoje, bet ir per patirtį, bendravimą bei judėjimą.

    Kodėl Trečiojo amžiaus universitetai svarbūs?

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje dažniausiai veikia kaip neformalaus švietimo ir bendruomeniškumo iniciatyvos, kuriose dalyviai renkasi pagal interesus. Tokios veiklos prisideda prie aktyvaus senėjimo, mažina socialinę atskirtį ir skatina savanorystę bei tarpusavio pagalbą.

    Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į mokymąsi ir bendras veiklas taip pat siejamas su geresne emocine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Mokslo metų užbaigimo šventė tapo simboliniu įvertinimu, kad žingeidumas ir noras būti bendruomenės dalimi neturi amžiaus ribų.

  • Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Susitikimas Druskininkuose subūrė vadovus

    Druskininkuose surengtas Švietimo vadovų klubo susitikimas, į kurį atvyko mokyklų vadovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginio ašis – šiuolaikinė lyderystė mokykloje, bendruomenės telkimas ir praktiniai sprendimai, padedantys reaguoti į sparčiai kintančius ugdymo poreikius.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes mokykloms tenka derinti kelias kryptis vienu metu: atnaujintas ugdymo programas, mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimą, įtraukties stiprinimą ir mokytojų trūkumo problemą. Vadovų gebėjimas susitarti dėl bendrų taisyklių ir palaikyti komandą tampa ne mažiau reikšmingas nei formali administravimo patirtis.

    Savivaldybės kryptys ir mokyklos patirtis

    Susitikimo metu Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pristatė savivaldybės švietimo kryptis, vykdomus pokyčius ir prioritetus, susijusius su ugdymo kokybe. Akcentuota, kad bendruomeniškumas ir mokyklos kultūra yra viena iš sąlygų, leidžiančių nuosekliai gerinti rezultatus ir mažinti įtampas kasdienėje veikloje.

    Savo patirtimi dalijosi Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė, pristačiusi vadovavimo strategijas, kurios padeda išlaikyti aiškią kryptį net esant pokyčių nuovargiui. Aptarta, kaip planuojami sprendimai virsta realiais susitarimais mokytojų kambaryje ir klasėje, o ne lieka dokumentuose.

    Lyderystės iššūkiai: nuo motyvacijos iki kultūros

    Diskusijose daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokyklų vadovai gali motyvuoti komandas ir išlaikyti profesinį atsparumą, kai didėja administracinė našta ir lūkesčiai rezultatams. Dalyviai aptarė, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neveikia, o ilgalaikį pokytį kuria nuoseklūs susitarimai, aiškūs prioritetai ir reguliarus grįžtamasis ryšys.

    Kalbėta ir apie mokyklos kultūros stiprinimą, kai mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir administracija veikia kaip viena komanda. Ši tema ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste, kai klasėse dažniau susitinka skirtingų poreikių ir patirčių mokiniai, o sprendimų reikia ieškoti greitai ir atsakingai.

    Kas inicijuoja klubą ir kokia jo misija

    Švietimo vadovų klubą inicijuoja organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ ir „Švietimas numeris vienas“. Klubo idėja – sukurti nuolatinę, gyvą erdvę mokyklų vadovams, kur galima tartis dėl sprendimų, dalintis patirtimi ir mokytis iš vadybos praktikų, taikomų ne tik švietime, bet ir kitose srityse.

    Klubinis formatas remiasi savitarpio parama ir praktiniu bendradarbiavimu, kai vadovai gali kartu analizuoti kylančias problemas ir ieškoti veikiančių modelių, pritaikomų skirtingose mokyklose. Druskininkuose vykęs susitikimas tapo dar vienu signalu, kad švietimo lyderystė Lietuvoje vis dažniau suprantama kaip komandinis darbas, o ne vieno žmogaus atsakomybė.