Tarptautinis Druskininkų menų festivalis, šiemet pasitikęs 24-ąjį sezoną, pristatė atnaujintą tapatybę ir pasivadino „Čiurlionio paliesti“. Organizatoriai sako, kad naujas vardas pabrėžia Druskininkų ryšį su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir siekį jo idėjas tęsti šiuolaikiškai.
Šio sezono programa buvo sudėliota taip, kad vienoje erdvėje susitiktų klasika, lietuvių folkloras, džiazas, elektroninė muzika, fotografija ir socialinė iniciatyva „Nepyk“. Festivalio renginiai vyko ne tik tradicinėse salėse, bet ir netikėtose vietose, kurios, pasak rengėjų, keitė klausymosi patirtį ir kūrė artimesnį ryšį su miestu.
Festivalyje koncertavo aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio atlikėjai, tarp jų pianistai Viktoras Paukštelis ir Petras Geniušas, taip pat svečiai iš Škotijos ir Vokietijos. Anot organizatorių, tarptautiškumas išlieka viena svarbiausių festivalio krypčių, padedančių Druskininkams išlaikyti ryškų kultūrinį kalendorių.
Programoje – premjeros ir netikėti žanrai
Vienu ryškiausių akcentų tapo pirmą kartą Lietuvoje atliktas latvių kompozitoriaus Pēterio Vaskso koncertas violončelei ir orkestrui. Tai kūrinys, dažnai siejamas su šiaurietiška emocionalumo ir dvasinės įtampos estetika, todėl jo pasirodymas festivalyje laikomas reikšmingu įvykiu klausytojams, besidomintiems šiuolaikine akademine muzika.
Švendubrės miške skambėjo choro Vilnius Voices aranžuotos lietuvių liaudies dainos, pritaikytos erdvėms, kuriose garsas susilieja su gamtos fonu. Tokie koncertai pastaraisiais metais vis labiau populiarėja Europoje, nes klausytojai ieško ne tik repertuaro, bet ir išskirtinės patirties.
Audiovizualiniame pasirodyme „Čiurlionio sapnai“ kūrėjai Adas Gecevičius ir Vytautas Žarnauskas derino džiazo būgnus, elektroniką ir vaizdo projekcijas ant medžių, perkeldami Čiurlionio idėjas į šiuolaikinę formą. Organizatorių teigimu, tai buvo bandymas ne iliustruoti kūrinius, o pratęsti jų vaizduotės principą.
Festivalis išsiplėtė per sezonus
Festivalio meno vadovė pianistė Guoda Gedvilaitė-Goehle pabrėžia, kad pokyčiai susiję ne tik su pavadinimu, bet ir su struktūra. Šiemet renginiai neapsiribojo vien vasara: festivalis prasidėjo pavasarį ir tęsėsi iki spalio vidurio, leidžiant programai natūraliai skleistis per metų laikus.
Pasak organizatorių, toks ritmas padeda išvengti renginių susigrūdimo ir kiekvienam koncertui suteikia daugiau dėmesio. Kartu tai atliepia platesnę kultūros sektoriaus kryptį, kai regioniniai festivaliai vis dažniau plečia sezonus, siekdami pritraukti auditorijas ne vien piko metu.
„Mes, druskininkiečiai, visi esame vienaip ar kitaip Čiurlionio paliesti“, – sakė Guoda Gedvilaitė-Goehle.
Ji aiškina, kad festivalio idėja remiasi ne vien Čiurlionio muzikos atlikimu, bet ir jo kūrybine laisve, skirtingų menų dialogu bei drąsa peržengti žanrų ribas. Organizatorių tikslas – kad į renginius ateitų įvairaus amžiaus klausytojai, o netikėti deriniai taptų tiltu tarp skirtingų muzikinių skonių.
Festivalį „Čiurlionio paliesti“ organizuoja Druskininkų kultūros centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė. Tarp partnerių minimi Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Mineral SPA Draugystė ir „Mano Druskininkai“.