CP v2

Tag: DTEK

  • Kijevas ruošiasi dar vienai žiemai: kaip Rusijos dronai ir raketos bando pralaužti gynybą

    Kijevas ruošiasi dar vienai žiemai: kaip Rusijos dronai ir raketos bando pralaužti gynybą

    Karas virš galvų

    Kijevo gyventojams karas seniai vyksta ne tik fronto linijoje, bet ir danguje: oro pavojaus sirenos, priešlėktuvinės gynybos garsai ir sprogimai tapo kasdienybe. Ukrainos sostinė, esanti toli nuo kai kurių intensyviausių sausumos mūšių zonų, vis tiek reguliariai patiria masines atakas.

    Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo dar vienas Rusijos taktikos bruožas: smūgiai planuojami taip, kad būtų sudėtinga prognozuoti kryptį ir laiką. Tai didina riziką civiliams ir apkrauna oro gynybos sistemas, kurios privalo reaguoti per minutes ar net sekundes.

    Ukrainos oro gynybos pozicijose darbas prasideda dar iki pasirodant taikiniams. Kariai parengia ginkluotę, stebi dangų ir vertina grėsmes, kurios gali artėti skirtingu greičiu ir iš skirtingų krypčių.

    Atakos vis dažniau būna mišrios: didelės „Shahed“ tipo atakos dronų bangos derinamos su balistinėmis raketomis, o taip pat naudojami greitesni dronai, kurie sumažina reakcijos laiką. Tikslas paprastas: rasti silpną vietą ir perkrauti daugiasluoksnę miesto gynybą.

    Priešlėktuvinės baterijos vadas Pavlo Tsugunovas sako, kad pastarosiomis savaitėmis atakos prieš Kijevą ir aplinkines teritorijas kartojosi nuolat. Jo vertinimu, spaudimas civiliams yra ne atsitiktinis šalutinis poveikis, o sąmoninga strategijos dalis.

    „Pastarosios kelios savaitės atnešė nuolatines atakas prieš Kijevą, jo priemiesčius, miesto centrą ir aplinkinius regionus. Kitaip tariant, prieš namus, kuriuose gyvena mūsų artimieji“, – sakė Pavlo Tsugunovas.

    Jo teigimu, atakomis siekiama palaužti visuomenės valią remti kariuomenę. Tokia logika sutampa su anksčiau fiksuotu Rusijos spaudimo modeliu, kai smūgiai civilių infrastruktūrai naudojami kaip priemonė kelti socialinę įtampą ir išsekinti valstybės atsparumą.

    Kai smūgiai pasiekia taikinį

    Net ir efektyvi oro gynyba negarantuoja, kad visi taikiniai bus numušti. Kijeve tai matyti iš apgadintų pastatų ir išgyventų naktų, kai smūgiai pasiekia gyvenamuosius rajonus ar viešąją infrastruktūrą.

    Kai ginklas prasimuša, prasideda kita, ne mažiau svarbi, lenktynė žemėje: gelbėtojai, komunalinės tarnybos ir energetikai privalo atkurti svarbiausias paslaugas, dažnai dirbdami esant naujų atakų grėsmei.

    Vienas pagrindinių Rusijos taikinių išlieka Ukrainos energetikos sistema. Kijevo regione dirbančios brigados atstato pažeistas linijas ir įrangą, tačiau į objektus gali patekti tik tada, kai saugumo situacija leidžia ir gaunamas atsakingų tarnybų leidimas.

    Remonto technikas Serhijus pasakoja, kad gyventojai laukia, kada sugrįš elektra, tačiau nuolatiniai oro pavojaus signalai lėtina darbus. Be to, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai rizika kyla ir patiems remontininkams, nes smūgiai gali kartotis tomis pačiomis kryptimis.

    „Žmonės prašo įjungti šviesą, bet mes to negalime padaryti, nes aliarmas kaukia nuolat, kasdien ir beveik visą dieną“, – sakė Serhijus.

    Įmonė DTEK Kyiv Regional Grids nurodo, kad po Rusijos atakų regione atstatė elektros tiekimą daugiau nei 700 000 namų ūkių, o kai kuriais atvejais tą patį teko daryti pakartotinai. Tai atskleidžia svarbiausią karo energetikoje paradoksą: atakos ne tik išjungia elektrą, bet ir trukdo ją saugiai atkurti.

    Dėl to per kelis karo metus pasikeitė ir pasirengimo logika. Vien tik apsaugoti infrastruktūrą nebeužtenka, todėl vis daugiau dėmesio skiriama atsarginių dalių rezervams, brigadų mobilumui ir procedūroms, kurios leidžia greitai grąžinti tiekimą po smūgių.

    Žiema, kuriai ruošiasi visi

    Energetikams pasirengimas žiemai faktiškai nesibaigia. DTEK Kyiv Regional Grids skelbia, kad nuo metų pradžios sutvarkė daugiau nei 1 200 kilometrų elektros linijų ir atnaujino per 400 energetikos objektų Kijevo regione.

    Tačiau net ir didelės apimties darbai turi ribas: nė vienas elektros tinklas negali būti visiškai apsaugotas nuo raketų ir dronų. Todėl svarbia tampa ne tik prevencija, bet ir kuo greitesnis atstatymas, kai smūgiai vis dėlto pasiekia taikinį.

    Prie pasirengimo prisitaiko ir namų ūkiai. Kijevo gyventojai vis dažniau investuoja į baterijas, generatorius, išorinius įkroviklius, kai kur įsirengia inverterius ar saulės modulius, o maisto atsargos ir konservavimas vėl grįžta į kasdienius planus.

    Gyventoja Ana sako, kad po kelių karo žiemų tai tapo nauja norma, tačiau būtent ilgalaikių elektros tiekimo sutrikimų rizika gali lemti ir sunkiausius sprendimus šeimoms, auginančioms vaikus ar slaugančioms vyresnio amžiaus artimuosius.

    „Jei situacija taps tikrai labai bloga, aš išvažiuosiu. Išvažiuosiu, nes nerimauju dėl savo vaiko“, – sakė Ana.

    Kitos sostinės gyventojos Marynos kasdienybė prasideda nuo telefono garso: ji sąmoningai padidina įspėjimų garsumą, kad iš karto atskirtų pavojaus tipą. Jos teigimu, kai įspėjama apie raketas, reakcijai kartais lieka tik akimirka, todėl žmonės slepiasi koridoriuose ar voniose, jei iki slėptuvės nespėtų nubėgti.

    Marynos devynerių dukra Emma jau auga aplinkoje, kur karo žodynas tapo vaikystės dalimi. Vaikai mokosi atpažinti sprogimų pobūdį ir suprasti, ką reiškia skirtingi pavojaus signalai, nors tai turėtų būti suaugusiųjų rūpestis.

    „Skamba kaip spragėsiai“, – sakė Emma, apibūdindama, kaip girdisi oro gynybos perėmimai netoli mokyklos.

    Artėjant dar vienai žiemai, lemiamas klausimas Kijevui lieka tas pats: ar oro gynyba atlaikys mišrias atakas, o energetikos ir komunalinės tarnybos spės atkurti tai, kas bus apgadinta. Ukraina prisitaiko, tačiau prie naujų spragų ir sprendimų prisitaiko ir Rusija, todėl technologinė ir taktika paremta kova tęsiasi.

  • „D.Trading“ ir „Capalo AI“ jungiasi dėl baterijų: žada prognozuojamas pajamas Europoje

    „D.Trading“ ir „Capalo AI“ jungiasi dėl baterijų: žada prognozuojamas pajamas Europoje

    Ukrainos energetikos prekybos bendrovė „D.Trading“ ir baterijų veiklą optimizuojanti „Capalo AI“ paskelbė apie strateginę partnerystę, orientuotą į baterijų energijos kaupimo sistemas ir hibridinius atsinaujinančios energetikos projektus Europoje. Bendrovės teigia siekiančios sukurti finansuotojams patrauklias, iš anksto labiau prognozuojamas pajamų struktūras.

    „D.Trading“ yra „DTEK“ prekybos padalinys ir viena didžiausių privačių energetikos įmonių Ukrainoje. Partnerystėje ši bendrovė numatoma kaip sutartinė sandorio šalis ir energijos supirkėja, galinti pasiūlyti fiksuotų pajamų garantijas, minimalios grąžos grindis ir kredito užtikrinimą.

    „Capalo AI“ į partnerystę įneša automatizuotą optimizavimo platformą „Capalo Zeus Virtual Power Plant“, skirtą valdyti baterijų dalyvavimą keliose rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad baterijų pajėgumai gali būti nukreipiami į dienos išankstinę, vidinę bei balansavimo ir kitas pagalbines paslaugų rinkas, ieškant didžiausios vertės konkrečiu metu.

    Toks modelis sprendžia vieną didžiausių baterijų projektų plėtros problemų Europoje: pajamų nepastovumą, kuris apsunkina bankų ir kitų finansuotojų sprendimus. Baterijų verslo logika dažnai remiasi kainų svyravimais, todėl, net ir esant aukštam potencialiam pelningumui, be aiškesnių garantijų gali būti sudėtinga užtikrinti ilgalaikį finansavimą.

    Pagal bendrovių pristatomą schemą vienoje komercinėje sutartyje derinamas prognozuojamumas ir galimybė uždirbti iš rinkos pakilimų. Tai aktualu tiek atskiriems BESS projektams, tiek kartu su saulės ar vėjo elektrinėmis vystomiems hibridiniams sprendimams, kai kaupimas padeda geriau panaudoti pagamintą energiją ir išlyginti gamybos netolygumus.

    „Ši partnerystė sprendžia realią baterijų rinkos problemą“, – sakė „Capalo AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Henri Taskinen.

    „Per dažnai projektai turi rinktis tarp pažangios kelių rinkų optimizacijos ir tokio pajamų užtikrintumo, kurio reikalauja skolintojai. Sujungę „D.Trading“ finansinę stiprybę ir supirkimo struktūras su „Zeus“ optimizavimu dienos išankstinėje, vidinėje ir pagalbinių paslaugų rinkose, šį kompromisą panaikiname“, – sakė jis.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos sistemoje baterijų kaupimas tampa vis svarbesnis dėl sparčiai augančios saulės ir vėjo generacijos dalies. Kuo daugiau nepastovios gamybos, tuo didesnis poreikis lankstumui: greitai reaguojančioms baterijoms, kurios gali absorbuoti energijos perteklių ir tiekti ją piko metu bei teikti sistemos stabilumui reikalingas paslaugas.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien technologijos nebeužtenka: investuotojai vis dažniau vertina, ar projektas turi aiškų pajamų modelį ir patikimą sutartinį pagrindą. Dėl to Europoje daugėja hibridinių komercinių modelių, kai optimizavimas keliose rinkose derinamas su rizikos mažinimo priemonėmis, panašiomis į minimalios grąžos grindis ar fiksuotų pajamų komponentus.

  • „D.Trading“ ir „Capalo AI“ baterijų sandoris: kaip žadamos stabilesnės pajamos BESS projektams Europoje

    „D.Trading“ ir „Capalo AI“ baterijų sandoris: kaip žadamos stabilesnės pajamos BESS projektams Europoje

    Kas sutarta ir kodėl tai svarbu

    Energetikos prekybos bendrovė „D.Trading“ ir baterijų valdymo sprendimų kūrėja „Capalo AI“ paskelbė apie strateginę partnerystę, skirtą baterijų energijos kaupimo sistemoms ir hibridiniams atsinaujinančios energetikos projektams Europoje.

    Abi įmonės teigia siekiančios pasiūlyti vadinamąsias bankams priimtinas pajamų struktūras, kurios padėtų lengviau finansuoti BESS projektus ir sumažintų riziką vystytojams bei skolintojams.

    Kaip veiks modelis

    Pagal susitarimą „D.Trading“ tampa sutarties šalimi ir elektros supirkėju, užtikrindama fiksuotų pajamų garantijas, kainos grindų mechanizmus ir kredito palaikymą.

    „Capalo AI“ rūpinsis fizine prieiga prie rinkų ir optimizuos baterijų darbą keliuose segmentuose, įskaitant prekybą išankstinėje, einamosios dienos ir balansavimo paslaugų rinkose, pasitelkdama DI.

    Kokią problemą tai sprendžia BESS rinkoje

    Baterijų projektų pajamos dažnai priklauso nuo kelių skirtingų rinkų, todėl finansuotojams kyla klausimų dėl stabilumo ir prognozuojamumo. Dėl to daliai projektų sunkiau gauti finansavimą arba jis tampa brangesnis.

    Partnerystė orientuota į vieną komercinę sutartį, kuri derintų pajamų nuspėjamumą su galimybe pasinaudoti rinkos „aukštyn“ potencialu, kai baterijos uždirba iš kelių pajamų šaltinių.

    „Ši partnerystė sprendžia realią BESS rinkos problemą: projektams per dažnai tenka rinktis tarp pažangios optimizacijos ir tokio pajamų užtikrintumo, kurio reikalauja skolintojai“, – sakė „Capalo AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Henri Taskinen.

    Pasak įmonių, sprendimas skirtas tiek autonominėms baterijų saugykloms, tiek hibridiniams projektams, kai baterijos įrengiamos greta saulės ar vėjo elektrinių ir padeda valdyti generacijos svyravimus bei gerinti pajamų profilį.

    Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: Europoje augant atsinaujinančios energetikos daliai, didėja poreikis lankstumui, o baterijos vis dažniau vertinamos kaip infrastruktūra, kuri padeda stabilizuoti sistemą ir efektyviau išnaudoti tinklą.

  • „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    Ukrainos energetikos grupės DTEK atsinaujinančios energetikos padalinys Europos Sąjungoje DRI gavo komercinės veiklos licenciją 126 megavatų piko galios Văcărești saulės elektrinių parkui Rumunijoje.

    Parkas, įrengtas Dâmbovița apskrityje, per metus turėtų pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų maždaug 50 000 namų ūkių poreikiui. Skaičiuojama, kad tai leistų kasmet išvengti apie 48 600 tonų anglies dioksido emisijų.

    Šis projektas taip pat tapo pagrindu vienam didžiausių iki šiol Rumunijoje sudarytų fizinių saulės energijos pirkimo–pardavimo susitarimų, dar vadinamų PPA. Nuo 2027 metų sausio 50 proc. Văcărești parke pagamintos elektros DRI parduos „OMV Petrom“.

    Văcărești parkui finansuoti buvo suformuotas iki 60 000 000 eurų negrąžintinio reikalavimo finansavimo paketas, kurį suteikė „UniCredit“ ir „Garanti BBVA“. Tokia struktūra paprastai leidžia projektą grįsti pačio objekto pinigų srautais ir aiškesne ilgalaike pajamų perspektyva.

    Pastaraisiais metais DRI Rumunijoje įjungė keturis atsinaujinančios energetikos projektus ir šalyje jau yra sukaupusi 299 megavatų veikiančių pajėgumų. Be Văcărești saulės parko, portfelyje minimi Glodeni I ir Glodeni II saulės parkai, taip pat Ruginoasa sausumos vėjo jėgainių parkas.

    Ruginoasa projektas išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų naujų vėjo projektų Rumunijoje per maždaug dešimtmetį. Tokie projektai pastaruoju metu dažnai siejami su didėjančiu poreikiu spartinti tinklų plėtrą ir balansavimo sprendimus, kad nepastovios generacijos dalis sistemoje galėtų augti.

    DRI skelbia planuojanti toliau plėsti veiklą Europoje, o Rumunijoje taip pat numato diegti baterijų energijos kaupimo sprendimus. Baterijų kaupikliai paprastai padeda efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo gamybą, mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti sistemos lankstumą.

    PPA sandoriai regione vis dažniau vertinami kaip būdas stambioms įmonėms užsitikrinti prognozuojamas elektros sąnaudas, o projektų vystytojams suteikti bankams patrauklesnį, ilgalaikėmis pajamomis paremtą modelį. „OMV Petrom“ susitarimas su DRI išryškina, kad saulės energetika Rumunijoje pereina į didesnio masto, įmonių paklausos skatinamą etapą.