Tag: Dual-use

  • Gamyba kariuomenei ir civilinei rinkai viename: dual use stabdo ilgi bandymai ir leidimai

    Dual use gamyba įgauna pagreitį

    Katovicuose surengtoje antrojoje konferencijoje Pramonė gynybai daug dėmesio skirta vadinamajai dual use gamybai, kai tie patys produktai ir technologijos pritaikomi tiek civiliniams klientams, tiek kariuomenei. Diskusijų dalyviai sutiko, kad tokia kryptis spartina inovacijas, tačiau reikalauja daugiau laiko ir investicijų.

    Konferencijoje akcentuota, kad gynybos sektorius vis dažniau remiasi pramonės sprendimais, kurie gimsta civilinėje rinkoje, o vėliau papildomai adaptuojami saugumo ir patikimumo reikalavimams. Tuo pat metu įmonėms svarbu išlaikyti konkurencingumą ir užsakymų stabilumą ne vienoje rinkoje.

    „Gynybos pramonėje reikia didelių investicijų į tyrimus, bandymus ir sertifikavimą“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Hidraulikos sprendimus kurianti „Ponar Wadowice“ atstovo teigimu, įėjimas į gynybos segmentą įvyko palaipsniui, o sukaupta patirtis civilinėje pramonėje leido greičiau prisitaikyti prie naujų užduočių. Jis pabrėžė, kad įmonė, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje 2022 metais, jau turėjo parengtus produktus.

    Pasak pranešėjo, gynybai skirti komponentai turi veikti itin skirtingomis sąlygomis, nuo labai žemų iki itin aukštų temperatūrų. Tokie reikalavimai reiškia ilgesnius bandymus, papildomą patikrą ir daugiau formalių procedūrų nei daugelyje civilinių sričių.

    Procedūros tampa realia kliūtimi

    Diskusijoje akcentuota, kad vien technologinio pasirengimo nepakanka, jei administraciniai procesai užsitęsia. Įmonės gali turėti gamybinius pajėgumus ir inžinerinius sprendimus, tačiau be leidimų, patikrų ir priėmimų tiekimo grandinė stringa.

    Skambėjo argumentas, kad karo sąlygomis veikiančiose valstybėse procedūros dažnai sutrumpinamos iki būtino minimumo, nes to reikalauja situacija. Tuo tarpu taikos metu administraciniai terminai linkę ilgėti, o tai pramonėje didina rizikas ir kaštus.

    „Galime pagaminti greitai, bet procedūros dažnai užtrunka per ilgai“, – sakė Piotras Rosikovskis.

    Reguliacinė našta gynybos sektoriuje paprastai apima ne tik sertifikavimą, bet ir licencijavimą, patikras bei eksportą ribojančias taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad net ir parengtas produktas ne visada greitai pasiekia užsakovą, ypač kai kalbama apie tarptautines tiekimo grandines.

    Kosmoso technologijos ir žaliavos tampa strateginės

    Kosmoso pramonės atstovai priminė, kad kosmoso technologijos istoriškai glaudžiai susijusios su saugumu ir gynyba, o šis ryšys dabar tik stiprėja. „Creotech Instruments“ vadovas pabrėžė, kad perėjimas prie gynybos projektų taip pat reiškia papildomas prievoles dėl licencijų ir eksporto kontrolės.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į palydovinę Žemės stebėseną, kuri gynybos planavime tampa vis svarbesnė dėl žvalgybos, situacijos vertinimo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos. Tokie projektai yra brangūs, ilgalaikiai ir jautrūs reguliacinei aplinkai, todėl įmonėms būtina užsitikrinti aiškias taisykles ir stabilų finansavimą.

    „Perėjimas į gynybos sektorių reiškia papildomus reguliacinius reikalavimus, įskaitant licencijas ir eksporto kontrolę“, – sakė Maciejus Misiura.

    Kitoje diskusijos dalyje priminta, kad gamyba neatsiejama nuo žaliavų, ypač kai kalbama apie strateginius metalus ir komponentus. Įvardyta ir didėjanti kritinių žaliavų tema, kai tiekimo saugumas tampa ne mažiau svarbus nei pačios gamybos apimtys.

    Mokslinių tyrimų ir pramonės atstovai akcentavo, kad vis svarbesnį vaidmenį įgauna perdirbimas ir žaliavų susigrąžinimas, nes tai mažina priklausomybę nuo importo. Ši kryptis ypač aktuali gynybos pramonei, kur sutrikus tiekimui rizikuojama ne tik ekonominiais rezultatais, bet ir valstybės saugumu.

    „Gamyba neegzistuoja be žaliavų, o perdirbimas tampa vis svarbesnis“, – sakė Joanna Pauly.

  • Geopolitinė įtampa keičia projektus: keliai ir geležinkeliai vis dažniau kuriami dual-use principu

    Augantis geopolitinis neapibrėžtumas keičia požiūrį į transporto infrastruktūrą: keliai, tiltai ir geležinkeliai vis dažniau planuojami kaip dual-use, tai yra tinkami ir civiliniams, ir krizinio laikotarpio poreikiams. Ekspertai pabrėžia, kad tokia infrastruktūra turi užtikrinti ne tik patogų judėjimą kasdien, bet ir greitą kariuomenės, technikos bei gelbėjimo tarnybų mobilumą.

    Praktiškai tai reiškia griežtesnius projektavimo reikalavimus ir platesnį scenarijų vertinimą dar planavimo stadijoje. Daugiau dėmesio skiriama tiltų laikomajai galiai, sankryžų geometrijai ir eismo juostų parametrams, kad prireikus būtų įmanomas sunkiosios technikos judėjimas ir sklandesnės evakuacijos.

    Kas keičiasi keliuose ir tiltuose

    Dual-use požiūris kelių infrastruktūroje dažniausiai atsispindi detalėse, kurios iki šiol būdavo vertinamos kaip nišinės. Pavyzdžiui, kai kuriose vietose projektuojamos erdvesnės žiedinės sankryžos, kad jos būtų pritaikytos negabaritiniams kroviniams ir specialiajai technikai.

    Taip pat vis dažniau siekiama mažinti konfliktinius taškus tarp skirtingų transporto rūšių. Viena iš krypčių yra patikimesnis eismo tęstinumas per plėtojamus skirtingų lygių susikirtimus, kurie krizių metu gali tapti kritiškai svarbūs, kad judėjimas nesustotų dėl vieno incidento ar avarijos.

    Geležinkeliui svarbiausia sistemos atsparumas

    Geležinkelyje dual-use logika pirmiausia remiasi sisteminiu atsparumu, kai vertinama ne vien atskirų elementų patikimumas, o visos linijos gebėjimas veikti sutrikimų metu. Tai apima bėgių ir sankasos tvirtumą, energijos tiekimo sprendimus, ryšio infrastruktūrą bei eismo valdymo organizavimą.

    Didžiausia rizika kyla ten, kur sistemoje yra sudėtingi mazgai ir nestandartiniai sprendimai, kurių komponentai turi ilgus pristatymo terminus. Tokiais atvejais rekomenduojama mažinti priklausomybę nuo unikalių dalių ir užtikrinti, kad prie kritinių vietų būtų patogus privažiavimas, leidžiantis operatyviai atlikti remontą ir greitai atkurti eismą.

    Ne tik gynyba: klimato rizikos tampa standartu

    Dual-use samprata vis dažniau apima ne vien karines grėsmes, bet ir ekstremalias klimato situacijas, kurios trikdo susisiekimą ir logistiką. Dėl to projektuose daugiau vietos užima modernios vandens nuvedimo sistemos, didesnio pajėgumo pralaidos, taip pat vandens sulaikymo sprendimai, skirti sumažinti staigių liūčių ir potvynių pasekmes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atsparumo stiprinimas dažnai reiškia didesnes investicijas pradžioje, tačiau mažesnę sutrikimų kainą vėliau. Kuo greičiau infrastruktūra grįžta į įprastą režimą po avarijos ar stichijos, tuo mažesni tiekimo grandinių nuostoliai ir didesnis viso regiono saugumas.

    Toks pokytis yra ir strateginis signalas investicijų planuotojams: modernizacijos tempas tampa ne vien ekonomikos, bet ir valstybės atsparumo klausimu. Todėl, vertinant didžiuosius kelių ir geležinkelių projektus, vis dažniau keliami reikalavimai, kad infrastruktūra būtų parengta veikti įvairiuose, iš anksto numatytuose krizės scenarijuose.