Europos Sąjunga ir Jordanija siekia naujo lygio strateginės partnerystės, kuri, anot iniciatorių, galėtų tapti pagrindu didesnėms investicijoms ir stabilesniam Artimųjų Rytų regionui. Pabrėžiama, kad tvariam kapitalui reikia ne tik pinigų, bet ir patikimų partnerių bei prognozuojamos aplinkos.
Tokias mintis bendrame komentare dėsto Europos Komisijos Viduržemio jūros reikalų komisarė Dubravka Šuica ir Jordanijos investicijų ministras Tareqas Abu Ghazaleh, publikuotame „Euronews“. Jų teigimu, Jordanija europiniam verslui gali tapti patikimais vartais į platesnį regioną.
Autoriai akcentuoja, kad Jordanijos geografinė padėtis, kvalifikuota darbo jėga ir prekybiniai ryšiai suteikia prielaidų Europos įmonėms plėsti veiklą bei diversifikuoti tiekimo grandines. Tai ypač aktualu Europai ieškant atsparesnių sprendimų globalių sukrėtimų fone.
Praktinis šios partnerystės ramstis – ES ir Jordanijos strateginės ir visapusiškos partnerystės rėmai, pradėti 2025 metų sausį. Juose numatytas 3 mlrd. eurų paketas 2025–2027 laikotarpiui, apimantis dotacijas, lengvatinę makrofinansinę paramą ir papildomas mobilizuojamas investicijas.
Jordanija siūlo bazę regiono rinkoms
Tekste pateikiama, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Jordanijos pramonės eksportas pasiekė apie 5,5 mlrd. eurų (6,2 mlrd. JAV dolerių) ir buvo 8,9 proc. didesnis nei prieš metus. Taip pat nurodoma, jog 2025 metais Jordanijos pramonės produkcija pasiekė 150 pasaulio rinkų, tam pasitelkiant laisvosios prekybos susitarimų tinklą.
Kitas argumentas – jau veikiančių Europos bendrovių pėdsakas Jordanijoje. Minimas ES „žemėlapio“ tyrimas, kuriame apžvelgtas 80 Europos įmonių indėlis: apie 2,5 mlrd. eurų metinės apyvartos, beveik 230 mln. eurų pelno mokesčių ir 22 000 tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų.
Akcentas – investicijos ir darbo vietos
Autoriai pažymi, kad norint išnaudoti esamus pranašumus reikia komerciškai gyvybingų projektų, patikimos infrastruktūros, nuspėjamos verslo aplinkos ir prieigos prie finansavimo. Jordanija tai sieja su savo ekonomikos modernizavimo vizija, kurios tikslas – didinti gamybinius pajėgumus ir kurti kokybiškas darbo vietas.
Taip pat pateikiami keli makroekonominiai rodikliai: 2026 metų antrąjį ketvirtį Jordanijos ekonomika augo 3 proc. per metus. Nurodoma ir tai, kad dinaro susiejimas su JAV doleriu, galiojantis nuo 1995 metų, veikia kaip pinigų politikos „inkaras“, o „Fitch“ 2026 metų gegužę patvirtino BB- reitingą su stabilia perspektyva.
Atkreipiamas dėmesys, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Persijos įlankos šalių kapitalo valdomų užsienio įmonių registracijų augimas sudarė 23 proc., kai bendras registracijų augimas siekė 7 proc. Tai pateikiama kaip ženklas, kad investuotojai regione mato potencialą.
Kur matomos bendros kryptys
Tarp sektorių, kuriuose, autorių nuomone, Jordanijos stiprybės galėtų susitikti su Europos patirtimi, minimi atsinaujinanti energetika ir vandens infrastruktūra, skaitmeninės technologijos, logistika bei aukštos pridėtinės vertės gamyba. Teigiama, kad ES instrumentai – dotacijos, garantijos ir partnerystės su plėtros finansavimo institucijomis – gali mažinti investavimo rizikas ir padėti pritraukti papildomą kapitalą.
Tekste taip pat įvardijama konkreti proga šias idėjas paversti projektais – Jordanijos ir ES investicijų konferencija, kuri numatyta 2026 metų lapkričio 19 dieną Negyvosios jūros regione. Joje, kaip teigiama, bus pristatytas ir Europos indėlis į Jordanijos Nacionalinį vandens tiekimo (National Conveyance) projektą, siejamą su ilgalaikiu vandens saugumu.
Autoriai pateikia ir pavyzdį, kaip partnerystė gali virsti konkrečiais rezultatais – ES remiamą Akabos skaitmeninį centrą (Aqaba Digital Hub). Nurodoma, kad projektas siejamas su duomenų centrų pajėgumų ir skaitmeninės infrastruktūros plėtra, taip pat planais steigti akademiją, kuri ugdytų IT ir kibernetinio saugumo įgūdžius.
Pagrindinė komentaro žinutė – Europa ir Jordanija, sujungusios investuotojus, vietos verslą ir projektų vystytojus, gali kurti ilgalaikę ekonominę vertę abiem pusėms. Jordanija pristatoma ne tik kaip stabili investicijų kryptis, bet ir kaip patikimas Europos „vartų“ taškas į platesnius Artimuosius Rytus.
