CP v2

Tag: Duisburgas

  • „ArcelorMittal“ uždaro plieno gamybą Duisburge: nutrūks ketaus tiekimas, gręsia 550 atleidimų

    „ArcelorMittal“ pranešė planuojanti uždaryti plieno gamybos padalinį Duisburge, nes artėjant sutarčių pabaigai nebeturės užtikrinto ketaus tiekimo. Koncerno teigimu, alternatyvų, kurios būtų ekonomiškai pagrįstos, rasti nepavyko, todėl pokyčiai palies ir šimtus darbuotojų.

    Iki šiol Duisburgo gamykla neturėjo savo aukštakrosnių ir nuo 1997 metų rėmėsi skystu ketumi, atgabenamu iš „Thyssenkrupp Steel“ tame pačiame mieste. Skystas ketus buvo vežamas specialiais „torpedo“ tipo vagonais, kurie dėl ugniai atsparios dangos leidžia ilgiau išlaikyti maždaug 1 400 laipsnių Celsijaus temperatūrą per transportavimą apie 10 kilometrų atstumą.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Koncernas dar 2024 metais viešai įvardijo, kad derybos dėl tiekimo sutarties pratęsimo su „Thyssenkrupp Steel“ buvo nesėkmingos. Viena esminių priežasčių – augančios su anglies dioksido emisijomis susijusios sąnaudos, kurios tradicinę gamybą iš ketaus Europoje daro vis brangesnę.

    Nutrūkus skysto ketaus srautui, Duisburgo valcavimo cechams ketinama tiekti plienines plokštes ir kitus pusgaminius iš kitų grupės gamyklų. Tai reiškia, kad vietos plieno lydymo padalinys ir su juo susijusi pusgaminių gamyba tampa pertekliniai.

    Kas pakeis iki šiol naudotą žaliavą?

    Pagrindiniu nauju pusgaminių šaltiniu įvardijama „ArcelorMittal“ gamykla Hamburge, kur vystoma gamyba taikant tiesioginės geležies redukcijos technologiją ir elektrines lankines krosnis. Be Hamburgo, koncernas neatmeta galimybės dalį žaliavos pirkti ir iš kitų grupės įmonių ar išorės tiekėjų, priklausomai nuo rinkos situacijos.

    Tiekimo grandinės pokyčiai paliestų ir kitus padalinius regione, kurie iki šiol buvo priklausomi nuo Duisburgo pusgaminių. Koncerno tikslas – užtikrinti, kad valcavimo cechai galėtų tęsti darbą, nors pati plieno gamyba vietoje būtų nutraukta.

    Kiek žmonių gali netekti darbo?

    Su darbuotojais ir jų atstovais planuojama pradėti konsultacijas dėl kolektyvinių atleidimų. Skelbiama, kad rizika netekti darbo gali paliesti iki 550 iš maždaug 800 darbuotojų, dirbusių su uždaromu padaliniu susijusiose veiklose.

    Gamyklos pajėgumai Duisburge siekė apie 1 000 000 tonų plieno per metus, o produkcija buvo svarbi automobilių, mašinų gamybos ir geležinkelių sektoriams. „ArcelorMittal“ tikina, kad klientų tiekimas turėtų išlikti stabilus, tačiau didesnė priklausomybė nuo rinkoje perkamo pusgaminio kainų gali didinti sąnaudų svyravimo riziką ateityje.

  • „ThyssenKrupp“ stabdo sandorį su „Jindal“: 10,7 mlrd. eurų vertės plieno padalinys neparduodamas

    Sandoris sustabdytas po mėnesių derybų

    Vokietijos pramonės grupė „ThyssenKrupp“ ir Indijos plieno bei energetikos bendrovė „Jindal International Steel“ sustabdė derybas dėl galimo „Thyssenkrupp Steel Europe“ akcijų perėmimo. Tai reiškia, kad vienas didžiausių pastarojo meto Europos plieno sektoriaus sandorių artimiausiu metu neįvyks.

    Dar 2025 metų rugsėjį „Jindal International Steel“ buvo pateikusi neįpareigojantį pasiūlymą įsigyti „Thyssenkrupp“ plieno padalinį. Skelbta, kad preliminari verslo vertė siekė 10,7 mlrd. eurų, o papildomai buvo aptariami maždaug 2 mlrd. eurų įsipareigojimai, susiję su darbuotojų pensijų garantijomis.

    Kodėl sąlygos pasikeitė?

    „ThyssenKrupp“ nurodė, kad per pastaruosius mėnesius iš esmės pasikeitė prielaidos ir sąlygos, kuriomis būtų galima parduoti šį verslą. Pasak bendrovės, tuo pat metu ji padarė apčiuopiamą pažangą reorganizuodama plieno segmentą, todėl sprendimas stabdyti derybas siejamas ir su pasikeitusiu įmonės situacijos vertinimu.

    „Per pastaruosius mėnesius esminės prielaidos ir potencialaus pardavimo sąlygos smarkiai pasikeitė. Plieno segmento pertvarkoje pasiekėme reikšmingą progresą, tai rodo ir neseniai pasiektas kolektyvinis susitarimas su IG Metall bei akcininkų sutartis dėl Duisburgo gamyklos ateities“, – sakė „ThyssenKrupp“ vadovas Miguel Angel Lopez Borrego.

    Europos plieno rinka pastaraisiais metais veikia itin permainingoje aplinkoje: brangsta energija, didėja spaudimas mažinti emisijas, o gamintojai konkuruoja su importu iš regionų, kuriuose gamybos sąnaudos dažnai mažesnės. Dėl to sandorių sąlygos plieno sektoriuje dažnai persideramos, o investuotojai tampa atsargesni vertindami rizikas.

    Saugumo argumentas ir strateginis sektorius

    Nors oficialiai derybų sustabdymo motyvai formuluojami kaip pasikeitusios sąlygos, viešojoje erdvėje akcentuojamas ir kitas aspektas: plienas laikomas strategiškai svarbia žaliava, būtina gynybos pramonei ir kritinei infrastruktūrai. Tokiose srityse valstybės ir Europos Sąjungos institucijos dažnai jautriau vertina užsienio investuotojų įėjimą.

    Tekste pabrėžiama, kad sprendimui galėjo turėti įtakos saugumo sumetimai ir siekis užtikrinti plieno bei plieno gaminių tiekimo patikimumą gynybos pramonei. Šis argumentas pastaraisiais metais ES kontekste stiprėja, ypač kalbant apie strategines tiekimo grandines ir atsparumą krizinėms situacijoms.

    Be to, Europos plieno gamintojai laukia sprendimų dėl rinkos apsaugos priemonių, įskaitant muitus ir kitus mechanizmus, kurie galėtų mažinti spaudimą iš importo. Tokie politiniai sprendimai tiesiogiai veikia įmonių vertinimus, investicinius planus ir derybines pozicijas, todėl sustabdytas sandoris nebūtinai reiškia, kad pardavimo scenarijus ateityje nebegrįš.